Stebint keleto paskutiniųjų metų šalies politinį gyvenimą, man, eiliniam piliečiui, kyla įtarimų, ar mūsų valstybės trys aukščiausi pareigūnai, valstybės valdžios vykdytojai, yra bent skaitę Lietuvos Konstituciją, vartę etikos vadovėlį. Kur Konstitucijoje parašyta, kad Seimo Pirmininkė, Ministras Pirmininkas turi laukti prie Prezidentės kabineto durų? Jeigu jie sutiko susitikti su Prezidente prezidentūros pastate, tai kultūringas rūmų šeimininkas, galvoju, privalėtų pasitikti atvykusius svečius.
Argi Prezidentė neturi padėjėjų, kurie laiku praneštų apie svečių atvykimą, kad Prezidentė spėtų išeiti iš savo kabineto jų pasitikti. Čia atvyksta juk valstybės aukščiausios valdžios – Seimo – Pirmininkė (tuo pačiu ji yra ir Prezidentės pavaduotoja) ar Vyriausybės vadovas, o ne kažkurios partijos ar verslo grupuotės atstovai. Tie, aišku, privalo palaukti. Man atrodo, kad tiek Seimo Pirmininkė, tiek Vyriausybės vadovas neverstų Prezidentės laukti prie jų kabinetų durų, nors Konstitucijos 5 straipsnis skelbia: ,,Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.“
Kažkuriuo metu (tikriausiai po Prezidento rinkimų) Seimas ir Vyriausybė neužėmė tvirtos konstitucinės pozicijos, dėl ko dabar tiek metų vyksta susireikšminimo spektakliai. Kas blogiausia, kad tie spektakliai kenkia mūsų valstybei, jos įvaizdžiui. Nėra valdžių susitelkimo, susiklausymo, vieningos tvirtos nuostatos, sprendžiant sudėtingus Lietuvai klausimus, todėl ir blaškomės – neturime aiškios strategijos, neturime tvirto stuburo. Visą energiją nukreipiame ne tarnauti šalies žmonėms, bet kovoti dėl reitingų. Aukščiausi valstybės vadovai, prieš užimdami tokias pareigas, privalėtų pagalvoti, ar sugebės savo ,,aš“ neiškelti aukščiau savo tautos. Turėtų suprasti, kad jų elgesys, tarpusavio bendravimas stebimas ir jaunosios mūsų kartos. Jaunimas, kaip ir visi šalies gyventojai, ima iš jų pavyzdį.
Didžiulė būtų laimė, kad aš galėčiau didžiuotis savo valstybės vadovais. Mokytis iš jų patriotizmo, lojalumo savo šaliai, atsakomybės prieš žmogų, tolerancijos, sugebėjimo suburti įvairių požiūrių žmones bendro tikslo siekimui. Deja... Arba aš blogas mokinys, arba...?
Pagarbiai, Vaclovas Žutautas, Mažeikių krašto gyventojas
