Įvairiai susiklostė gyvenimas toli nuo namų jau milijonui lietuvių. Ieškodami geresnio bei sotesnio gyvenimo savęs įprasminimui ir savirealizacijai, jie paliko gimtus namus.

„Būdas žemaičių“ savo pašnekovų klausė: „Kas turėtų pasikeisti Lietuvoje, kad jie sugrįžtų?“

Viktorija ir Marius Sabeckai (Norvegija)

Turėtų pasikeisti požiūris į žmogų, didesnė pagarba dirbančiam ir nesvarbu, kokias pareigas jis užima. Antra, atlyginimo ir paslaugų/prekių santykis. Galų gale reikalingos paprastos šypsenos, o ne tik neigiamos emocijos. Besąlygiškas ir vienodas įstatymų laikymasis, o ne, kaip dažniausiai būna: „Turiu pinigų ir esu teisus.“

Sunku sugalvoti geresnį laiką, kai kartu su ramiu snaigių šokiu šventiniame danguje gali pamatyti dar ir... angelus.

Žmonės nuo seno tikėjo angelais, jų galiomis ir šventa misija padėti. 2003 m. leidykla „Naujoji Rosma“ išleido „Angelų knygą“, o kiek dar žinome populiarių kūrinių, kuriuose „gyvena“ šie mistiniai dangaus sutvėrimai. Pasaulyje rasite sukurtą ne vieną kino filmą arba populiarias dainas (Kelly Family „An Angel“, 2006 m.) su tuo pačiu pavadinimu „Angelas“. Savo repertuare dainas turi ir lietuvių atlikėjai: Taja – „Angelas baltas“, „B`avarija“ – „Angelai“, Romas Dambrauskas – „Angelas“, Eglė Jurgaitytė – „Angelas“ ir pan.

Naujųjų paminėjimui kasmet ieškome įdomių vietų ir neužmirštamų patirčių – juk sakoma, kad kaip sutiksime Naujus metus, taip juos ir praleisime. Štai vienus įsimintiniausių įspūdžių garantuoja šventės svetur. Apie tai, kaip Naujieji švenčiami skirtinguose Europos miestuose, pasakoja Edmundas Pavlovas, patyręs keliautojas ir tarptautinių kelionių autobusu organizatoriaus „Eurolines“ vadovas.   

Dvejus metus trukę tarptautinės siuntų pristatymo bendrovės „DPD Lietuva“ valdytojų – bendrovės „GeoPost“ – bandymai sukurti inovatyvius būdus pristatyti siuntas pasiekė sėkmingų rezultatų – siuntinius jau galima pristatyti ir bepilotėmis skraidyklėmis.

Prieššventiniu laikotarpiu verslo rengiamos gerumo akcijos, dalinama labdara – puikios iniciatyvos, tačiau nepakankamos siekiant tapti tikrai socialiai atsakinga įmone (SAĮ). KTU Apskaitos katedros docentė Alfreda Šapkauskienė teigia, kad socialiai atsakingu tampama tik tada, kai investicijos į visuomenės gerovę nėra vienkartinis, o nuolatinis procesas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kone 62 proc. Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 55-eri, gyvena po vieną. Tačiau vienatvė paliečia visas amžiaus grupes: tyrimai rodo, kad jauni žmonės ją išgyvena dar giliau nei vyresni. Ypač vienatvė išryškėja per šventes – tai rodo ir skambučių pagausėjimas pagalbos telefono linijose, ir padidėjęs žmonių, išgyvenančių nerimą, depresiją, besikreipiančių pagalbos į psichologus, skaičius.

 Atrodytų, kad smulkiųjų paslaugų teikėjų dabar prireikia vis mažiau, o jų perspektyvos – vis niūresnės. Nes rankų darbą jau seniai beveik visose srityse pakeitė serijinė gamyba, o ir remontuoti žmonės savo daiktus ryžtasi vis rečiau – geriau perka naujus. Tačiau vis dar yra nišų, kur toks darbas nepakeičiamas. Viena iš jų – siuvimo paslaugos.

Tam, kad tikrai pažintumei naują šalį ar vietovę, apie kurią galbūt esi girdėjęs tik iš kelionių žurnalų ar pasakojimų, neužtenka keleto dienų ar net ilgų atostogų. Net ir nusiėmus turisto kepurę bei įsimaišius į vietinių kasdienį gyvenimo ritmą, keliautojo akis tesugers dalį neatrastos vietos grožio. Jeigu jis bus akylas, galbūt jam pasiseks apčiuopti vietovės dvasią, tačiau namo jis grįš, kaip ir kaskart, surinkęs įspūdžius ir prisiminimus kaip pabirus trupinius. Visgi svarbiausia, jog jis bus turėjęs galimybę pajusti naujos, keistos vietovės savastį, kad ir kaip toli ar arti jo namų ji būtų. Štai tokios mintys mane dar lėktuve apėmė grįžtant iš trumpos kelionės po Hagą. Prieš keletą mėnesių į Olandiją vykau ne kaip turistė. Tačiau pasirūpinusi kitais reikalais buvau pasiryžusi skirti laiko atradimams naujame mieste, kuriame tuomet lankiausi pirmą kartą. Ilgi pasivaikščiojimai ir geriausi bičiuliai – žemėlapis bei fotoaparatas abiejose rankose, štai kaip aš atradau Hagą, Olandijos antrąją sostinę.

Reikia keisti normas, kaip jaučiamasi darbo vietoje ir nebijoti iškelti to į viešumą – jei liūdna ar graudu, reikia bandyti parodyti net ašaras. Taip LRT RADIJUI sako „Jaunimo linijos“ Vilniaus padalinio vadovas psichologas Antanas Grižas. Anot jo, susiduriant su sunkumais, nereikia iš savęs tikėtis 100 proc. efektyvumo, jo pakanka 50–60 proc.

Yvan Gastaut – Monake gimęs šiuolaikinis prancūzų istorikas, dirbantis Nicos universitete. Prancūzijoje jis žinomas kaip migracijos ir... futbolo ekspertas. Y. Gastaut yra vienas svarbiausių savo srities akademikų Europoje. Neseniai Y. Gastaut viešėjo Lietuvoje ir dalyvavo Prancūzų instituto organizuotoje konferencijoje apie migraciją. Su juo kalbamės apie, pabėgėlių krizę, migraciją ir identiteto problemas Europoje.

Artėja šv. Kalėdos. Kaip joms ruošiamės, kokia jų tikroji reikšmė? Ar ne per anksti pradedame švęsti? Koks turėtų būti Kūčių stalas? Advento ramybė.

Atliko apklausą

Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų ir etnologijos katedros tyrėjai, vykdydami Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Kalendorinių švenčių (re-)konstrukcijų santykio su lietuvių tapatumu tyrimai“, atliko anketinę studentų apklausą, siekdami išsiaiškinti šiuolaikinio jaunimo mėgstamiausią šventę. Tikintis, kad žmogaus pasaulėžiūra, sampratos su amžiumi keičiasi – vaikų jie vienoki, tuo tarpu jaunuolių jau gali būti visai kiti – buvo prašoma parašyti, kokia šventė patiko vaikystėje ir kokia patinka šiuo metu.

Ar žinojote, kad net miegodami 7 rekomenduojamas valandas vis tiek galite pabusti pavargę? Tam įtakos turi paties miego kokybė. Ją veikia Jūsų lovos patogumas, nervinė būsena, o labiausiai – miegamą erdvę pasiekianti šviesa. Jei ryte sunku pabusti, gali būti kaltas ne anksti suskambęs žadintuvas, o netinkamai parinktos užuolaidos.

Ką išgyvena moterys, tapusios mamomis, tačiau pačios jų nebeturinčios? Ne tik iš profesinės, bet ir iš asmeninės patirties jautria ir retai liečiama tema rašo psichologė, socialinių mokslų daktarė, fotografė ir trijų vaikų mama Aliona Šalaj.

   2018 m. Ritinės kaimas minės 430 metų jubiliejų. Ruošiantis šia šventei, jau šiemet Lūšės bendruomenė organizavo ciklą renginių, skirtų šiai datai. Pradėta rinkti kaimo istorija, tvarkomas Ritinės piliakalnis, vaikai piešė, kaip įsivaizduoja savo gimtąjį kaimą po 20 metų. Sekmadienį vykusi Adventinė popietė-Padėkos šventė buvo baigiamasis ciklo renginys.

Stilistė ir tinklaraščio TryOn.lt autorė Kristina Danilevičė pataria kaip atrodyti gražiai ir madingai šių metų žiemą. Pasak jos, šiemet dominuoja dirbtinis kailis ir netikėtai ryškios spalvos.

„Dirbtinis kailis – šio sezono „must have“ sąraše. Jis gali būti vienspalvis, spalvotas, ilgo ar trumpo plauko. Kailis visur – naudojamos įvairios detalės: kailinės kišenės, kailinės apykaklės, kailiniai šalikai, bumbulai ant rankinių, rankinės... Kailiu dekoruojamos pirštinės, avalynė, netgi sijonų apačios.

Kas atsakys už autonominio automobilio padarytą žalą? Kaip užtikrinti teisę į privatumą socialiniuose tinkluose? Tokie ir kiti klausimai, susiję su žmogaus teisių užtikrinimu, neišvengiamai kils ateityje. Apie tai bus kalbama Lietuvos teisės instituto kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetu gruodžio 9 dieną organizuojamame tarptautiniame moksliniame - praktiniame seminare „Technologijos ir žmogaus teisės“. Seminaras, kuris vyks Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultete (206 aud., Jonavos g. 66, Kaunas), skirtas aptarti technologinės ir teisės sričių sąveikos problemoms.

Toks ar panašus klausimas dažnai skamba jauno žmogaus galvoje, jei pradedame kalbėti apie šeimą. Ją sukurti norime visi, bet tai padaryti sėkmingai toli gražu ne visiems pavyksta. Galbūt tai ir yra baimės priežastis? Nuolat kirbantis klausimas: o kas jei? Kas, jei po keleto metų viskas iširs ir nuolatiniame kasdienybės skubėjime pasimes buvęs santykių grožis? Ryžtingai apsispręsti ir veikti šiandien dar sunkiau, nes iš esmės mūsų nebeslegia jokie griežti socialiniai apribojimai, kas yra nepaprastai naujas dalykas. Viena vertus, tai gerai. Kita vertus, dažnai pasimetame savo laisvėje. Bet pasimetimas taip pat gali būti neblogas dalykas. Kai supranti, kad nuolatos atsiduri ne ten, kur norėtum, gali pradėti mokytis pasirinkti.

Įsibrovimus į kompiuterį ar kitą išmanųjį įrenginį pastebėti sunku, tačiau, jei „Google“ atsiuntė pranešimą apie įtartiną jūsų kompiuterio veiklą, tai vienas patikimiausių indikatorių, LRT RADIJUI sako IT specialistas Džiugas Paršonis. Jo teigimu, norint pasirūpinti savo saugumu, taip pat derėtų svarbių operacijų neatlikinėti, prisijungus prie viešojo tinklo, o savo namų tinklą apsaugoti pačių sugalvotu slaptažodžiu, kaip pataria tiekėjai.

Jei kartais pritrūktumėte minčių žiemos veikloms su vaikais, siūlome netrumpą idėjų sąrašą. Įspėjame, kad tai patiks ne vien vaikams. Tebūnie žiema!

Žinoma, statykit besmegenius!

Statykit juos nors ir kiekvieną savaitgalį, jei tik yra sniego. Statykit juos įvairiausiose vietose. Besmegenių nebūna per daug! Renkite varžybas ar konkursus su draugais ar kaimynais – kas pastatys įdomesnį, didesnį ar dar kaip nors „labesnį“ besmegenį.

Manipuliatorių pritraukia tos asmenybės, kurios, nesvarbu pagrįstai ar ne, sudaro įspūdį, kad turi kaip tik tas gerąsias savybes, kurių jis pats stokoja, ir tuos trūkumus, kurie jam parankūs. Tokia potencialių aukų stiprybių bei siplnybių analizė nėra sąmoninga, lyg grobį vertinančio medžiotojo. Kai kurios asmenybės jį tiesiog nežinia kodėl patraukia, kaip ir bet ką kitą, instinktyviai. Jis, pavyzdžiui, pasirinks žmogų, kuris trykšta energija ten, kur jis pats jos neturi, ir yra silpnas ten, kur jis pats jaučiasi stiprus. Kol kas viskas atrodo normalu, čia galima įžvelgti visiškai sveiką papildomumo ieškojimą. Tačiau bėda ta, kad tai kaip tik nėra paprastas kompetencijų ir savybių papildomumas. Tai psichinio protezo paieškos.

Žymus britų rašytojas Aldous Huxley teigė, kad svarbiausia istorijos pamoka yra ta, jog žmonės nieko iš jos nepasimoko. Kita vertus, mūsų pasaulis be idealistų ir savotiškų don kichotų, kurie vis stengiasi išmokti ir kitus pamokyti tų istorijos pamokų, būtų tiesiog niūri vieta gyventi. Praėjo jau 80 metų nuo to laiko, kai pasirodė viena garsiausių knygų per visą Lietuvos istoriją, būtent to paties pavadinimo, jauno trisdešimtmečio istoriko idealisto Adolfo Šapokos redaguotas veikalas. Todėl norisi prisiminti istoriką, kuris paliko didžiulį indėlį ne tik mūsų istoriografijoje, bet ir paliko svarbias pilietiškumo pamokas.

Norite sutaupyti vandens? Duše prauskitės su antrąja puse. Ne, tai ne pokštas – specialistai teigia, kad toks santykius gerinantis prausimosi būdas gali sutaupyti iki 50 proc. vandens. O kaip sunaudoti kuo mažiau elektros energijos ir neišdeginti daug dujų? Šie klausimai, artėjant žiemai, tampa dažno Lietuvos gyventojo galvos skausmu.

Ar įsivaizduojate tokį gyvenimą: atidarai šiukšlių dėžę, o ten žiurkė kramsnoja atliekas, ateini į virtuvę – ant stalo žiurkė pusryčiauja, auniesi batus – juose žiurkė snaudžia? Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ tikina, kad tokių istorijų išgirsta kone kiekvieną dieną. Pasakojimų pagausėja paspaudus šalčiui, kai graužikai ieško šilto būsto – per pastarąjį mėnesį ekspertai sugavo per 5 tūkst. graužikų.