Viena iš šiuolaikinių tėvų dilemų – kaip teisingai supažindinti vaiką su technologijomis, kiek laiko leisti jomis naudotis, kad jos į vaiko dienotvarkę įsilietų atnešdamos naudos, o ne darydamos žalą ir atimdamos laiką, skirtą kitiems svarbiems įgūdžiams lavinti. Edukacinės platformos „Mažųjų ekspertų mokykla“ ambasadorė, „Šiaurės licėjaus” pradinio ugdymo mokytoja Valdonė Navickaitė dalijasi penkiais patarimais, kaip ir kada supažindinti vaiką su technologijomis.

Taip jau atsitiko, kad pradėjus ruošti puslapį, bendraujant su žmonėmis, teko atsisakyti pradinio sumanymo ir grįžti prie praėjusiais metais analizuotos temos. Taigi pirmiausiai buvo nuspręsta susipažinti su keletu akvariumų savininkų ir supažindinti skaitytojus su įvairiaspalvių žuvyčių pasauliu. Bet, deja, paaiškėjo, jog žuvytės mūsuose visai gerai gyvena palyginus su katėmis. Ir ne bet kokiomis katėmis, o tomis, kurios žmogaus valia paliktos likimo valiai.

 Netaisyklingas prielinksnių vartojimas – ypač dažna mūsų kalbos klaida, todėl vadovaudamiesi posakiu, jos ,,kartojimas – mokslų motina“, dar kartą atkreipiame dėmesį į dažniausiai pasitaikančias klaidas.

 Rasma Noreikytė iš pažiūros atrodo labai trapi moteris, bet išorinis vaizdas visiškai neatitinka vidinio grožio, savitos pasaulėjautos ir kūrybinio mąstymo asmenybės. Tai perspektyvi, nuolatos ieškanti ir kylanti menininkė, įvairių tarptautinių projektų dalyvė ir stipendininkė (2015 m. Valstybės stipendija meno kūrėjams; ES projektas „Šiuolaikinės Europos tapiserija ir tekstilės menas“ (ECTTA), „The Dufraine Foundaition“, Menų akademijos Prancūzijos institutas, Chars, Prancūzija, 2008 m. ir kt.), jos kūryba pristatyta Lietuvos tarptautinėse parodose bei užsienyje: Italijoje, Šveicarijoje,Vengrijoje, Prancūzijoje, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Argentinoje (pelnė diplomą); 2008–2009 m. finansuojama kūrybinė rezidencija Prancūzijoje ir pan.; kūriniai muziejuose – Pasaulio tekstilės menas Majamis, JAV.

Rudeniškai gražų ketvirtadienio (rugsėjo 15 d.) vakarą puošniai apsirengę mažeikiškiai traukė į Savivaldybės kultūros centro koncertinę salę klausytis pasaulio klasikų kūrinių, kuriuos X tarptautiniame muzikos festivalyje atliko svečiai iš Latvijos – Rygos orkestras „Sinfonietta Riga“.

Mažeikiškiai ir pasienyje esančių kaimyninių kaimų gyventojai rinkosi į Ežerės miestelį. Čia, Pasienio festivalyje, susitiko Lietuvos ir Latvijos sportininkai, įvairių muzikos ir šokių kolektyvų dalyviai, amatininkai ir prekybininkai.

Pikelių  bendruomenei, tai yra kiekvienam čia gyvenančiam arba tam, kuris artimas savo širdimi šiam kraštui svarbi kaimo praeitis, dabartis ir ateitis. Žmonės svarsto ir klausia savęs ir vieni kitų, koks turi būti mūsų miestelis mūsų gyventojų akimis.

Vos išgirdę žodį „psichohigiena“, suklūstame ir imame galvoti, kas tai yra ir kodėl ši tema turi būti mums aktuali. Tikriausiai ne vienas pasakytume, kad norime pasitikėti savimi, palaikyti gerus santykius su aplinkiniais, turėti gyvenimo tikslą, laisvalaikį, greitai išmokti naujų dalykų, gebėti valdyti savo emocijas bei džiaugtis gyvenimu. Žmogus, palaikantis tinkamą pcichohigieną, pasižymi šiais bruožais, kurie leidžia mums lengviau susidoroti su kasdieniu stresu, užsiimti aktyvia, prasminga veikla, kurti stiprius santykius su kitais žmonėmis, o svarbiausia – teigiamai vertinti bei geriau suprasti save.

Kofeinas – senas ir patikimas būdas pakelti energijos lygį. Vis dėlto tikėtis atsigauti siurbčiojant ketvirtą kavos puodelį per dieną – tikrai ne pati geriausia išeitis. Siūlome 7 būdus, padėsiančius įgauti žvalumo.

 Lietuvos eksportas auga sparčiausiai Baltijos šalyse. Eksportuoti savo gaminius ir paslaugas siekia vis daugiau gamybinių įmonių, tačiau planuotai sėkmei kartais koją pakiša supratimo ir vadybos stoka. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) eksportuojančios įmonės narės iš patirties pripažįsta, kad svarbu išlikti konkurencingiems, pelnyti pasitikėjimą, vertinti partnerystę. Eksporto efektyvumas labai priklauso nuo geopolitinės padėties, šalių kultūros ir besikeičiančios kartos. Šiefaktoriaiir atveria galimybes sėkmingam eksportui. Plačiau apie tai, kaip jam pasiruošti.

 Penktadienį Lietuvoje vyks unikali akcija „Visa Lietuva šoka“, kai visi kviečiami tuo pačiu metu susiburti ir mokytis tradicinių šokių, šokti juos, kartu dainuoti liaudies dainas ir muzikuoti.

Antrus metus tokią akciją rengiantis Lietuvos liaudies kultūros centras siekia per tradicinius šokius vienyti bendruomenes, stiprinti lietuvių kultūrinės tapatybės pajautą.

Prie pirmą kartą Lietuvoje organizuojamos fizinio aktyvumo akcijos „Apibėk mokyklą“ prisijungė per 200 šalies mokyklų. Akcija „Apibėk mokyklą“ – tai Lietuvos pradinių klasių mokinių akcija, kurios tikslas – nepriklausomai nuo vaikų asmeninių ar fizinių galimybių paskatinti visus vaikus daugiau judėti, pagerinti jų fizinę ir psichinę sveikatą.

Marija Labokaitė (25 m.), Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Anglų filologijos 4 kurso studentė, baigusi vidurinę mokyklą ilgai ieškojo savęs. Išmėgino medicinos, teologijos studijų programas, tačiau galiausiai nusprendė studijuoti anglų filologiją. Mergina suprato, kad šios studijos leis jai įgyvendinti svajonę keliauti ir studijuoti įvairiose pasaulio šalyse, kad geros užsienio kalbos žinios atvers kelius į tolimesnes studijas užsienyje.

 Vilniaus lietuvių namuose naujus mokslo metus rugsėjį pradėjo Alejandro ir Gabriela Liesinskai, lietuviškos kilmės turintys brolis ir sesuo, atvykę iš Venesuelos. Jie čia mokysis mažiausiai metus.

„Kai buvo kreiptasi į Švietimo ir mokslo ministeriją, kad šie vaikai galėtų dvi savaites vasarą stovyklauti Lietuvoje ir pramokti kalbos, nutarėme jiems sudaryti galimybę visus metus mokytis ir čia gyventi. Esame nedidelė tauta ir mums svarbus kiekvienas, turintis lietuviškos kilmės ir norintis glaudesnių ryšių su Lietuva. Ministerija finansuoja mokyklinio amžiaus vaikų mokymą Vilniaus lietuvių namuose ir skiria stipendijas atvykusiems studijuoti, remia lietuviškas mokyklas ir lituanistinį švietimą užsienyje“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.    

Po būsto statybų bei remonto sezono vasarą, rudenį susikoncentruojama į interjero, apšvietimo ir būsto įrengimo sprendimus. Specialistų teigimu, šiemet norintiems būstą atsinaujinti ar įsirengti pagal naujausias tendencijas, daugelio lietuvių pamėgtą modernią klasiką geriau pamiršti – tarptautinėse tendencijose vėl stiprėja minimalistinio skandinaviško dizaino įtaka.

Praeityje skaudūs gyvenimo įvykiai ir vyro smurtas namuose, kaip juodas šešėlis gaubia jaunos mamos ir 4 jos berniukų kasdienybę. Tokios istorijos, lyg rudeniniai voratinkliai mūsų miestuose, miesteliuose ir kaimuose, plevenantys tylią dejonę apie norą, kad vaikai jaustųsi saugūs, galėtų mokytis, šypsotis, dainuoti ir šiltai užmigti savo lovelėje.

Komentaras

Ore tvyro realizmo pojūtis. Šis realizmas nėra mums parankus – niūriai pripažįstame pavojus, iškilusius iki šiol buvusiam saugiam, laisvam ir patogiam mūsų gyvenimui; pripažįstame savo pačių silpnumą ir priešininkų stiprybę. Tai iškreiptas realizmas, sakantis, kad nerealu mėginti apsiginti, kad mūsų priešai iš tikrųjų nėra priešai ir kad mūsų sąjungininkai – netikri.

Įpusėjus rugsėjui, į vėžias stoja ir vaikų dienos ritmas – jie įpranta laiku keltis, žino, kada pietauti ir kaip paskirstyti laiką tarp laisvalaikio ir mokyklinių įsipareigojimų. Tačiau tyrimai rodo, kad vaikai dažnai lepinami saldumynais, o daug vaikų Lietuvoje – nepusryčiauja. Tėvams neretai kyla klausimų, kaip užtikrinti ne tik pilnavertį vaikų darbo ir poilsio režimą, bet ir mitybą mokykloje.

 Penktadienį Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje, atidaryta unikalaus bendradarbiavimo kūrinys – paroda „Padainuok man labanakt“ („Sing me to sleep“). Beveik metus trukęs meno projektas į įvairią meninę veiklą įtraukė Lietuvos ir Didžiosios Britanijos menininkus, benamius ir skurdą patiriančius žmones. Iš viso projekto veikloje dalyvavo apie 500, o prie parodos įgyvendinimo tiesiogiai prisidėjo daugiau nei 80 benamių ir skurstančiųjų abiejose šalyse. Projektą kartu su partneriais iš Didžiosios Britanijos įgyvendino organizacija „Socialiniai meno projektai“, realizuojanti profesionalaus meno iniciatyvas, stiprinančias įvairių visuomenės grupių gerovę.

Kauno apskrities viešoji biblioteka kviečia moksleivius dalyvauti fotografijų konkurse „Mano biblioteka: pro objektyvo akutę“! Dalyvauti labai paprasta – tereikia užsukti į Kauno apskrities viešąją biblioteką (Radastų g. 2 arba K. Donelaičio g. 8) ir fotoaparatu arba išmaniuoju įrenginiu nufotografuoti tai, kas jums geriausiai atspindi žodžius „Mano biblioteka“.

Rugsėjo 10-ąją minima Savižudybių prevencijos diena. Jos proga kalbiname psichologą Paulių Skruibį, daugeliui žinomą kaip vieną šios profesijos atstovų, labiausiai susirūpinusių savižudybių probelma Lietuvoje. Jis taip pat yra ir Tarptautinės savižudybių prevencijos asociacijos narys bei nemokamą psichologinę pagalbą telefonu teikiančios „Jaunimo linijos“ vadovas.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) ir telefonu, ir raštu gauna daug asmenų paklausimų dėl galimybės palikti vieną vaiką namuose.

Žmonės teiraujasi, kokio amžiaus vaikai ir kokiu paros metu gali būti paliekami vieni namuose, kas galėtų būti nesaugu vaikui, kokie veiksmai būtų vertinami kaip netinkamai vykdoma tėvų pareiga  rūpintis savo vaikais.

Dažniausiai į kalnus vykstama su bendraminčiais. Slidinėjimo sezonui artėjant žingsniais septynmyliais rekomenduojama atsižvelgti į keletą patarimų, kurie palengvins atostogas didesniu būriu. Beje, pirmas patarimas – radikaliems individualistams nuo tokių kolektyvinių kelionių verčiau atsisakyti, nes garantuotai pritrūks laiko pabūti dviese ar tiesiog sau.

Pirmasis tarptautinis verpimo kalvaratais konkursas baigėsi. Latvijos Respublikos nacionalinio meno studijos vadovės Vijos Vanagos pasiūlymas pasirašyti ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį priimtas. Mini parodos rankdarbiai iš vilnos, lino, atvežti svečių, apžiūrėti, iščiupinėti. Abiejų tautų kalbomis iškalbėta patirtis, sukaupta verpiant, audžiant. Seniausios latvių, lietuvių liaudies dainos apie verpimą išdainuotos. Dainuota choru ir klausytasi Židikų kultūros centro moterų ansamblio ,,Šatrija“ dainų. Pikelių bažnyčioje – svečių pageidavimu – pabūta.

Su buvusia ilgamete bibliotekininke Zofija Margiene susitikome kaip tik prieš Mokslo ir žinių dieną. Ši šventė artima kiekvienam iš mūsų, nes visi lankėme mokyklą ir siekėme žinių. Z. Margienei, visą gyvenimą dirbusiai bibliotekoje tarp knygų, kuriose suguldyti didžiausi žinių lobynai, ši diena ypač džiugi.

Tarptautinis socialinis projektas „Nebūk naivus kelyje“, netrukus švęsiantis savo dvejų metų gimtadienį, pradeda dar vieną iniciatyvą, pavadintą „Tėvų klasė“.Šios iniciatyvos tikslas – galimybė mokyklose sukurti neformalias darbo grupes,kuriose prie arbatos ar kavos puodelio mokyklos bendruomenės (tėvai, moksleiviai, specialistai) spręstų mokinių neatsakingo keliavimo, emocinės būklės problemas, skirtų dėmesio ir mokinių dingimo problemai, kuri pastaruoju metu tapo mūsų šalyje  itin aštri.

Mokslo metų pradžia mokiniams atneša ne tik džiugesio, bet ir įvairių iššūkių. Ypač daug nerimo patiria pirmaklasiai ar naują mokyklą pradedantys lankyti vaikai bei jų tėveliai. Keliaujant į dar nepažįstamą kolektyvą dažną mokinį kamuoja klausimas, kaip pritapti prie bendraamžių?

Prasidėjus naujiems mokslo metams, pats laikas pradėti galvoti ne tik apie tai, kokių linksmybių atneš artimiausia ateitis, bet ir apie tai, ką vertėtų pasiimti iš studijų bei kaip tai padaryti efektyviai. Pristatome 5 patarimus, kaip mokytis, kad sesijos metu netektų patirti nereikalingo streso.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau atsinaujinant kovoms dėl šeimos apibrėžimo, turbūt retai tesusimąstome, kad tikrieji šeimos modeliai, ne visuomet sutampantys su teisiniais ir teoriniais, iš tiesų yra įrašyti mūsų kasdienybėje. Nors gyvename šalyje, kuri šiandien skaičiuoja jau 27-uosius laisvės metus, tačiau dar gan dažnai susiduriame su itin paprastu mąstymo modeliu: sovietmetis – tai blogis, o šiandieninė liberali, demokratiniais pagrindais remta valstybė - nepamainomas gėris. Iš tiesų sunku būtų nepritarti šiam teiginiui, vis dėlto toks vienpusis suvokimas atima galimybę matyti savo pačių gyvenimus gerokai platesniame kontekste.

Neseniai bendrovė „Spinter tyrimai“ aiškinosi, ką Lietuvos gyventojai žino apie protingus namus. Taip pat įmonė apibendrino Latvijoje ir Estijoje atlikto analogiško tyrimo* rezultatus. Ir nors pagrindiniai būstui keliami reikalavimai visose Baltijos šalyse – labai panašūs, vis dėlto iš spontaninių ir asociatyvių nuomonių matyti trijų tyrime dalyvavusių valstybių skirtumai. Pavyzdžiui, lietuviai iš visų Baltijos šalių gyventojų – praktiškiausi ir taupiausi, latviai – dideli technologijų aistruoliai, linkstantys net prie fantastinių užgaidų, o estai ne tik po lygiai žavisi ir protingo namo funkcionalumu, ir jo modernumu, bet ir jaučiasi galį pastatų automatiką gana lengvai įpirkti.