Šis pavasaris mus stebino kaip reta permainingais orais. Daugelis daržininkų nesilaikė įprasto sodinimo ritmo ir darbus dėl netikėtų snygio ar šalčio protrūkių atidėliojo. Tačiau didžiausio Baltijos šalyse šiltnamių komplekso „Kietaviškių gausa“ vyriausiasis agronomas ragina nieko nelaukus persodinti iki šiol ant palangių laikytus daigelius į šiltnamius bei drąsiai sėti kitas daržoves!

Pomidorai su agurkais šiltnamyje nedraugauja.

Po kelerius metus trukusio nuvertinimo sviestas vėl grįžta į madą, o jo kaina kyla į rekordines aukštumas. Lietuvos pieno perdirbėjai sviesto paklausos augimą aiškina pasikeitusiomis madomis, rašo „Verslo žinios“.

Medus – tai ne tik bičių pagamintas saldus maisto produktas. Anksčiau jį aukojo dievams, naudojo grožio ir sveikatos procedūroms, o senovėje tikėta, kad šis produktas ilgina žmogaus gyvenimą. Viduramžiais jis virsdavo ne tik dovana, bet ir valiuta bei duokle. Tai, kad medus iš tiesų gali pakeisti žmogaus gyvenimą, įrodo bitininko Kęstučio Rančio istorija. Jau trisdešimtmetį bitininkyste užsiimantis vyras kuriam laikui bites buvo iškeitęs į statybų verslą, tačiau tik sugrįžęs pas jas susigrąžino sveikatą ir pradėjo kitaip vertinti gyvenimą.

Jau nuo šio pavasario keliaujančius po Žemaitijos nacionalinį parką kviečia užsukti senoji Platelių dvaro sodyba. Čia įsikūrusiame Žemaitijos nacionalinio parko tradicinių amatų centre (TAC) galima susipažinti su audėjų, drožėjų darbais, paskanauti tradicinių žemaitiškų sūrių ir kitų tautinio paveldo produktų, dalyvauti pažintinėse programose ar šiaip maloniai ir turiningai praleisti laisvalaikį. Darbai šioje senovinėje viloje, kuri iki Antrojo pasaulinio karo priklausė prancūzų grafo Choiseulio šeimai, truko daugiau kaip šešerius metus. Į Kultūros paveldo registrą įtrauktas pastatas naujam gyvenimui buvo prikeltas beveik nuo pamatų.

ES savanoriška susietoji parama skiriama žemės ūkio sektoriams, kurie patiria sunkumų. Lietuvoje tokią paramą iki šiol gavo gyvulininkystės ir augalininkystės sektoriai. Tačiau Europos Komisija, pastebėjusi, kad mūsų šalyje daugėja mėsinių gyvulių ir auga baltyminių augalų plotai, pradėjo reikalauti, kad  šiems sektoriams parama nebūtų skiriama arba būtų sumažinta. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ruošiasi atkaklioms deryboms su Briuseliu.

Kai užėję į parduotuvę daržovių skyriuje griebsite morkų maišelį, atidžiai jį apžiūrėkite – galbūt jas užaugino ūkininkas Algimantas Morkūnas? Rodos, likimas iškrėtė linksmą pokštą – su ūkininko pavarde glaudžiai susijusi jo auginama daržovė yra ne tik ūkininko ir jo šeimos, bet ir viso būrio samdomų darbuotojų pragyvenimo šaltinis. Specialiu ženklu „Kokybė“ pažymėtos morkos iš ūkio keliauja ne tik į didžiuosius prekybos centrus, bet ir į užsienio šalis, o prie tokių rezultatų prisidėjo ir Lietuvos kaimo plėtros programa (KPP). Tapęs nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos dalyviu, ūkininkas net penkerius metus gavo finansinę paramą.

Europoje paplitę ūkininkų susivienijimai Lietuvoje tampa kaip niekad aktualūs. Jie didina ūkininkų produkcijos konkurencingumą, leidžia geriau integruotis į žemės ūkio ir maisto produktų grandinę, padidina žemės ūkio produktų pridėtinę vertę. Savo jėgas suvieniję ūkininkai greičiau įsitvirtina rinkoje ir gali pasiekti geresnių finansinių rezultatų.

Biologijos pamoka gali vykti ir ne mokykloje – tai kiekvieną pavasarį įrodo Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos poskyriai, atverdami savo duris būriams smalsių jaunų protų.

Tokios pamokos balandį vyko Trakų Vokės ir Žeimenos poskyriuose, į kuriuos atvyko mokiniai iš Vilniaus ir Ignalinos rajono.

Pirmąją gegužės savaitę Japonijos sostinėje Tokijuje vyksta 17–oji pasaulio sodų mugė, kurioje pirmą kartą tarp kitų 10 pasaulio šalių dalyvauja ir Lietuva, pristatydama tradicinę lietuvišką sodybą su nameliu ir Lietuvoje auginamų dekoratyvinių bei vaistinių augalų sodu.

Veislinių kiaulių laikytojams žemės ūkio ministro įsakymu suteikta galimybė patiems ženklinti savo laikomas veislines kiaules ausų įsagais su individualiais numeriais. Atkreiptinas dėmesys ir į papildytus reikalavimus veislinių kiaulių ausų įsagams.

Afrikiniam kiaulių marui (AKM) keliant vis didesnę grėsmę, praėjusiais metais buvo priimtas sprendimas buferinėje zonoje gyvenančius kiaulių laikytojus, auginančius iki 100 kiaulių, įpareigoti išskersti visus savo gyvulius. Ūkininkai, priverstinai paskerdę savo kiaules ir įsigiję kitų ūkinių gyvūnų, jau nuo gegužės 8 d. gali teikti paraiškas  gauti de minimis pagalbą pagal priemonę ,,Parama asmenims, priverstinai paskerdusiems kiaules kompetentingos institucijos nustatytoje buferinėje zonoje ūkiniams gyvūnams, išskyrus kiaules įsigyti“. Žemės ūkio ministerija kviečia teikti paraiškas iki birželio 12 d.

11 milijonų – tiek seliavų lervučių,  savo gyvenimą pradėjusių Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus Žeimenos poskyryje, apsigyveno Lietuvos ežeruose.

Šį pavasarį prie Palos upės Pakruojo miškininkai ir jų talkininkai pasodino 2800 ąžuoliukų – senųjų vertingų ąžuolų, Lietuvos gamtos paminklų, vaikų. Nors kai kurių senolių medžių jau nebėra, jų gyvenimą pratęs palikuonys.

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas pasiekė pusiaukelę – nespėjusieji gali tai padaryti iki birželio 6 d.

Vį “Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro” duomenimis, pasėlius deklaravo jau 20 865 pareiškėjai, patvirtinta 126 tūkst. ha bei 16 600 paraiškų, o tai yra 10 tūkst. mažiau nei prieš metus tokiu pat metu. Tad primename, kad vėluoti nenaudinga – už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą suma mažinama 1 proc.  Pavėluotai paramos paraiškos priimamos nuo š. m. birželio 7 d. iki liepos 3 d.

Meldinės nendrinukės – vieni rečiausių migruojančių šlapių pievų paukščių, priskirti prie globaliai nykstančių rūšių. Lietuvoje suskaičiuota arti 150 šios rūšies giedančių patinėlių paukščių. Tinkamai netvarkant jų buveinių, meldinės nendrinukės gali išnykti. Vis dėlto, panašu, kad to bus išvengta. Žuvinto biosferos rezervato direkcija pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) parama ir viena pirmųjų Lietuvoje ėmėsi savanoriško šių sparčiai nykstančių paukščių buveinių išsaugojimo. Šiandien gamtininkai gerąja patirtimi siekia užkrėsti ir ūkininkus.

 Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mėsos ir jos produktų importas tendencingai augo – atvežtų prekių skaičius, lyginant praėjusių metų pirmąjį ketvirtį su paskutiniuoju, šoktelėjo beveik 1,5 karto. Sparčiai didėjantis gaminių pasirinkimas bei konkurencija dėl vartotojų dėmesio pakurstė ir diskusijas viešojoje erdvėje. Diskutuojama ne tik dėl skonio, bet ir dėl tokių preparatų, kaip hormonai ar antibiotikai, pėdsakų mėsoje bei galimo jų poveikio sveikatai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ramina – lyginant su bendru ES valstybių vidurkiu, Lietuvoje antimikrobinių medžiagų parduodama ir sunaudojama 73 proc. mažiau, o hormoniniai preparatai visiškai uždrausti.

Vynuoginių sraigių rinkėjams šiemetinis sezonas jau prasidėjo. Lietingi orai sraigėms patinka, atkutusios po žiemos miego jos lenda iš savo slėptuvių.

Lietuvoje vynuogines sraiges, kaip nustato jų išteklių naudojimo taisyklės, leidžiama rinkti ir supirkti nuo jų vegetacijos pradžios iki liepos 1 dienos. Tačiau ne visas iš eilės, o tik ne mažesnio kaip 28 mm kiauto skersmens. Vynuogines sraiges draudžiama rinkti gamtiniuose rezervatuose, zoologiniuose ir botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose bei kitose saugomose teritorijose, jeigu tai numato jų veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

Įvairių žemės ūkio sektorių eksporto skatinimo programoms Europos Sąjunga šiemet skyrė 133 mln. eurų. Tai daug daugiau, nei buvo skirta prieš metus ar dar anksčiau. Akivaizdu, kad netiesioginiam eksporto skatinimui ES strategijoje yra skiriamas vis didesnis prioritetas. Siekiama, kad Lietuvos gamintojai tinkamai pasinaudotų šia atsivėrusia galimybe.

Šimtas Lietuvos ugdymo įstaigų – Šviečiamosios gyvulininkystės programos dalyvių – jau atrinkti.

Dirvožemis yra vienas didžiausių turtų, kurį išsaugoti reikia nemažų pastangų, nes intensyvi žemdirbystė ir gamta atveria kelią dirvos erozijai, mažinančiai pasėlių produktyvumą.

Pieno produktų, grūdų eksportas į Bangladešą, mokslinio ir projektinio bendradarbiavimo klausimai  bei galimybė pasirašyti  susitarimą tarp Lietuvos ir Bangladešo Žemės ūkio ministerijų – šioms bendradarbiavimo  bei kitoms temoms  tarp Lietuvos ir Bangladešo galimybėms aptarti buvo skirtas žemės ūkio ministro Broniaus Markausko ir Bangladešo ambasadoriaus Saiful Hoque susitikimas.

„Mieste auga vaikų karta, kuri nebežino, kaip duona ir pienas patenka ant stalo. Visų mūsų misija – padėti nenutrūkti ryšiui tarp vartotojo ir žemdirbio“, – sakė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas spaudos konferencijoje, skirtoje pirmą kartą Lietuvoje įvyksiančiai  akcijai „Atviros dienos kaime“.

Šią savaitę Rudesos ežerą, esantį Molėtų rajone, papildė 1 600 naujų gyventojų – dvimečių karpių, užaugintų Šilavoto poskyryje. Prieš didžiąją kelionę žuvys pasvertos, pamatuotas jų ilgis, kai kurie karpiai – pažymėti išoriniai žymekliais.

Ar žinojote, kad užšaldyti eršketinių žuvų pieniai gali išlikti gyvybingi net iki 1 000 metų? Žinoma, reikia juos tinkamai užšaldyti – apie tai ir kitas subtilybes Žuvininkystės tarnybos specialistai sužinojo iš kolegų Lenkijos vidaus vandenų žuvininkystės instituto eksperimentinėje bazėje „DGAL“, kur vyko sterlių dirbtinio veismo (naršinimo, ikrų apvaisinimo, nulipninimo, inkubavimo) ir kiti darbai.

Europos Sąjungos parama svarbi privačių miškų savininkams miškų būklei gerinti ir miškų ūkiui plėtoti. Šiuo metu parama skirstoma pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą. Prieš teikiant paraišką paramai gauti labai svarbu išsamiai susipažinti su priemonės paramos teikimo schema, tinkamumo kriterijais ir reikalavimais paramai gauti bei su įsipareigojimais, kuriuos turėsite vykdyti gavę paramą. Paraiškas paramai gauti priima ir registruoja Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritoriniai paramos administravimo skyriai, kurių adresai skelbiami interneto svetainėje www.nma.lt.

Įsibėgėjant sezoninei prekybai gyvais naminiais paukščiais, dažnas pirkėjas susiduria su dilema – kaip neapsigauti ir nusipirkti sveikus, norimos veislės paukščius. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiosios veterinarijos gydytojos Aušros Leščinskaitės – Petrauskienės teigimu, ruošiantis įsigyti vienadienių viščiukų ar kitų naminių paukščių jauniklių, visuomet pravartu žinoti kelis esminius reikalavimus.

Jau daugiau kaip dešimtmetį Žemės ūkio ministerijos užsakymu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos specialistai šalyje vykdo mineralinio azoto tyrimus. Ši informacija ypač svarbi žemdirbiams teisingai parenkant azoto trąšų normas. Balandžio pradžioje atlikti tyrimai rodo, kad šį pavasarį mineralinio azoto Lietuvos dirvožemyje yra mažai, todėl būtina augalus tręšti papildomai.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas balandžio 20 d. Harbine (Kinija) dalyvavo tarptautinėje pienininkystės konferencijoje ir 15-oje Kinijos pienininkystės parodoje, kuriose pristatė Lietuvos pieno pramonės pasiekimus. Į šią konferenciją atvyko per 2000 oficialių pareigūnų, žemės ūkio, verslo, mokslo atstovų iš Kinijos, JAV, Europos Sąjungos, Naujosios Zelandijos ir kitų šalių. Parodoje ketina prisistatyti apie 20 000 dalyvių.