Informuojame, kad nuo balandžio 3 d. pradedama įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės ,,LEADER“ veiklos sritis „Vietos veiklos grupių bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas“. Paramos gali kreiptis kaimo arba dvisektorės vietos veiklos grupės (VVG), kurios įgyvendina Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) patvirtintas vietos plėtros strategijas.

 Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos ambasada Varšuvoje savo 2017 m. kovo 24 d. notoje informuoja Užsienio reikalų ministeriją apie atsiveriančias galimybes Lietuvos gamintojams į Alžyrą eksportuoti mėsos ir pieno produktus. Aktyvių Lietuvos diplomatų ir kompetentingų institucijų dėka per dvejus su puse metų pavyko gauti mėsos eksporto ir per dvejus metus - pieno eksporto į Alžyrą leidimus. Pažadą, kad jie artimiausiu metu bus suteikti, Lietuvos ambasadorius Alžyrui Gediminas Varvuolis parsivežė šių metų vasario mėnesį, įteikęs skiriamuosius raštus.

Kiekvienas yra stabtelėjęs parduotuvėje prie kiaušinių lentynos negalėdamas išsirinkti, tačiau retas kuris yra lankęsis tikrame paukštyne, kad įvertintų, kaip atsiranda mėgstamas produktas. Tiesa, sužinoti daugiau galima vos pravėrus kiaušinių dėžutę: privaloma skelbti ne tik galiojimo laiką, kiaušinių dydį ir kilmės šalį, bet ir vištų laikymo sąlygas. Būtent laikymo sąlygos, prekybininkų teigimu, yra vis svarbesnis veiksnys pirkėjų pasirinkimui. Savo ruožtu maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai akcentuoja, jog visi parduotuvėse atsirandantys kiaušiniai yra kokybiški, tačiau priklausomai nuo vištų laikymo sąlygų, kinta ir kiaušinių maistingumas.

Visuomenėje vis dažniau kalbant apie antibiotikų vartojimo mažinimą gyvulininkystės ūkiuose, ūkininkams kyla klausimas – kuo juos pakeisti? Gavę finansinę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP), VšĮ Marijampolės kolegijos dėstytojai padėjo ūkininkams atsakyti į šį klausimą: suorganizavo dvylika skirtingų mokymų ir lauko dienų, trijuose ūkiuose atliko bandymus, kurių metu ūkininkai galėjo įsitikinti praktine mokymų nauda. Pasak kolegijos atstovų, gautas žinias ūkininkai sėkmingai taiko savo ūkiuose, o kolegija jau pateikė paraišką ir dėl antro parodomųjų bandymų projekto įgyvendinimo.

Baltijos šalyse Lietuvai tenka didžiausia pieno rinkos dalis – mūsų šalis perdirba 60 proc. ir superka beveik pusę viso regiono ūkiuose pagaminamo pieno. Tačiau statistika liudija, kad šios dvi svarbiausios pienininkystės grandys eina skirtingais keliais – Lietuvos pieno perdirbimo pramonės dalis Baltijos rinkoje didėja, o iš šalies ūkininkų superkamo pieno rinka kasmet traukiasi. 

Artėjantis žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas tiek ūkininkams, tiek savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojams kelia nemažai nerimo ir klausimų, tad Žemės ūkio ministerija organizavo  seminarų ciklą „Tiesioginių išmokų naujovės 2017 m.“, skirtą jų nežinomybei bei dvejonėms išsklaidyti.

Didžiuosiuose prekybos centruose matant lentynose nugulusius dailiai raudonus obuolius, dažnas pagalvoja, kad jie – tikrai ne vietiniai. Vis dėlto gražiai atrodančius, visą žiemą galinčius išbūti ir svarbiausia – natūralius, sveikus vaisius galima užauginti ir Lietuvoje, o tai padaryti padeda žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos. Vienas iš obelų sodą turinčių ūkininkų dalijasi savo patirties istorija ir teigia, kad prie jo sėkmės nemažai prisidėjo Europos Sąjungos (ES) finansinė parama, padėjusi įgyvendinti svajonę – kad sode nuskintais obuoliais skanautų darželinukai ir mokyklinukai.

ES remiamos investicijos į žemės ūkio valdas buvo ir yra viena populiariausių bei svarbiausių tiek praėjusio, tiek šio programinio laikotarpio priemonių, padedančių kelti žemės ūkio konkurencingumą, gerinti valdų ekonominės veiklos rezultatus. Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) įvykusi ŽŪM vadovybės ir socialinių partnerių diskusija dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos teikimo krypčių 2017 metams dar kartą  įrodė, kad ši priemonė – ypač aktuali.

Afrikinis kiaulių maras (AKM) toliau plinta laukinėje faunoje, todėl nemažėja rizika juo užsikrėsti ir kiaulėms. Įvertinti, ar mažose kiaulių laikymo vietose, kurių Lietuvoje užregistruotas 21 tūkst., užtikrinami biologinio saugumo reikalavimai, padės ir įgaliotieji veterinarijos gydytojai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ir privačių veterinarijos gydytojų sudarytos sutartys suteiks jiems įgaliojimus atlikti patikras, konsultuoti ir fiksuoti pažeidimus. Pažymėtina, kad rinkti mokesčių ar taikyti sankcijų už pažeidimus įgaliotieji veterinarijos gydytojai negalės, tačiau apie tokius atvejus privalės pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Lietuvos ir Latvijos ūkiai bei kaimo turizmo sodybos gegužės 27 – 28 d. atvers savo duris miestui – lankytojams, pageidaujantiems pasimėgauti kaimo siūlomomis pramogomis bei veiklomis, įsigyti jų užaugintų bei pagamintų produktų ar tiesiog besidomintiems galimybe atostogas praleisti kaime.

Žemės ūkio ministerija, įsiklausiusi į ūkininkų siūlymus bei pastebėjimus, įveda žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo naujoves, kuriomis ne tik bus suvaržomi „sofos“ ūkininkai, bet ir palengvinamas reikalavimas šienauti pievas.

Informuojame, kad iki gegužės 1 d. pratęsiamas terminas, kada pareiškėjai, pageidaujantys  gauti sumažintas nacionalines išmokas (papildomas nacionalines tiesiogines išmokas už 2012 m. ir pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos išmokas už 2013 m.), gali kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA), patikslindami bankų sąskaitų numerius.

Žuvininkystė – viena seniausių veiklų  Lietuvoje. Turime daugiau nei 140 žvejybinių laivų, vieni jų žvejoja Baltijos jūroje, kiti – priekrantės zonoje ir tolimuosiuose vandenyse. Per metus jūrose sugauna vidutiniškai 100 tūkst. tonų žuvies.

Nepaisant ne vienus metus trunkančių gražių kalbų apie kooperacijos svarbą ir plėtrą, situacija Lietuvoje iš esmės nesikeitė – ūkininkai kooperuotis neskubėjo, o įvairios iniciatyvos juos skatinti nusėsdavo stalčiuose. Kooperacija dažnam ūkininkui vis dar kelia nepasitikėjimą ir baimę, į konkurentą neretai žiūrima kaip į priešą, o ne į galimą partnerį. Taip pat stinga ir lyderių – žmonių, kurie idėja kooperuotis uždegtų aplinkinius ir juos sutelktų. O juk smulkiems bei vidutiniams ūkininkams, kuriems veikti rinkos sąlygomis tikrai nelengva, kooperacija atvertų visiškai naujas galimybes.

Šią savaitę Estijoje įvykusiame neformaliame Baltijos šalių žemės ūkio ministrų susitikime buvo apsikeista nuomonėmis dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities, afrikinio kiaulių maro (AKM) situacijos, tolesnio žemės ūkio ministerijų bendradarbiavimo.

Jau prasideda Sosnovskio barščių vegetacija, todėl laikas planuoti priemones kovai su šiais labai sparčiai plintančiais ir išstumiančiais vietines rūšis bei didelę žalą ekonomikai darančiais invaziniais augalais, keliančiais daug rūpesčių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Mokslininkai pasiūlė naują, veiksmingesnį, jų naikinimo metodą. Kad būtų galima naudotis šiuo metodu, Aplinkos ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija ir Valstybine augalininkystės tarnyba šiuo metu tikslina teisės aktus.

Praėjęs septynerių metų finansinis laikotarpis buvo dosnus ekologiškai ūkininkaujantiesiems – jų banko sąskaitas papildė beveik 166 mln. eurų ES paramos. Ekologinio ūkininkavimo plėtra yra vienas iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) veiklos prioritetų, tačiau, įvertinus finansines galimybes, 2017 m. naujos paraiškos išmokoms gauti nebebus priimamos. Ūkininkai kviečiami dalyvauti įgyvendinant kitas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones arba pasinaudoti valstybės biudžeto pagalba.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir „Ūkininko patarėjo“ redakcija kviečia visuomenę švęsti Lietuvos atkūrimo šimtmetį  ir iki gegužės 1 d. siūlyti valstybės atkūrimo šimtmečio agrarinių akcentų idėjas.

Žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai raginami pasinaudoti Europos Komisijos (EK) pagalba savo produkcijos pardavimui ES ir už jos ribų skatinti bei naujų rinkų paieškoms. Kovo 16 d. Žemės ūkio ministerijoje specialiai surengtoje informacinėje dienoje naujausia informacija apie šios pagalbos priemones su Lietuvos maisto pramonės atstovais pasidalijo EK Išorinės komunikacijos ir pardavimų skatinimo politikos skyriaus vadovė Lene Naesager.

Nuo vakar šalyje jau leidžiama tręšti laukus mėšlu ir srutomis. Atsižvelgus į tai, kad meteorologinės sąlygos daugelyje šalies regionų yra palankios aktyviai augalų vegetacijai prasidėti, aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu šiemet skleisti laukuose mėšlą ir srutas galima nuo kovo 15 d. iki lapkričio 15 d. Pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus tai leidžiama daryti nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 15 d.

2017 m. vasario mėnesį vidutinė natūralaus (4,29 proc. riebumo ir 3,37 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 297,2 Eur už t. Per vasario mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina sumažėjo 2 proc. (š. m. sausį ji buvo 303,2 Eur už t). Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina š. m. vasario mėnesį, palyginti su sausiu, sumažėjo 1,3 proc. ir buvo 236,3 Eur už t.

Vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje vasario mėnesį smuktelėjo žemyn 2 proc. iki 297 eurų už toną - tai pirmas kainos sumažėjimas po septynių mėnesių augimo. Ekspertų vertinimu, pieno supirkimo kainos Lietuvoje turėtų dar mažėti - įtakos tam turės sezoniškumas bei eksporto rinkose pingantys pieno produktai, kuriais prekiaujama tarptautinėse biržoje. 

Tradiciniai amatų centrai šiandien traukia ne tik užsienio turistus, bet ir lietuvius, besirenkančius pažinti savo kraštą, jo istoriją bei tautinį paveldą.  Amatų centrai tampa vis populiaresni ir tarp moksleivių – daugėja edukacinių programų, kurių metu galima ne tik susipažinti su senosiomis tradicijomis, bet ir patiems išbandyti amatus: akmentašybą, vėlimą, verpimą ar žvakininkystę, pasiūla. Pagrįstai galime didžiuotis ir savo tautiniu paveldu, amatais, kurie yra įtraukti į UNESCO žmonijos nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą: sutartinėmis, dainų šventėmis ar kryždirbyste.

ES Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) ateityje turi išlikti stipri, o finansavimas jos keliamiems tikslams pasiekti – adekvatus. Tokios vieningos išvados buvo pasiekta Lenkijoje surengtoje kasmetinėje tarptautinėje konferencijoje „Centrinės Europos šalys bendrosios žemės ūkio reformos akivaizdoje“, kuri yra viena svarbiausių šios šalies iniciatyvų, skirtų kaimo plėtrai.

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistai, siekdami įsitikinti, kaip ūkininkai laikosi reikalavimų, kovą pradėjo ūkių patikras. Norėdami padėti ūkininkams pasiruošti valdomų ūkių patikroms bei išvengti pažeidimų, atkreipiame dėmesį į svarbiausius reikalavimus ir naujausius taisyklių pakeitimus

Siekdami, kad išmokos kuo greičiau pasiektų ūkininkus, agentūros specialistai skuba atlikti ūkių patikras. NMA Kontrolės departamento darbuotojai planuoja aplankyti 3 000 ūkių, kurių metu bus tikrinama, kaip laikomasi susietosios paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius, pienines ožkas taisyklių. Taip pat bus tikrinami pieno ūkių valdytojai, siekiantys susietosios paramos už pienines karves.

Po gilaus žiemos miego bunda erkės, uodai, skruzdėlės. Kai šie gyviai ima kelti pavojų žmogaus sveikatai ar daro žalą jo turtui, jie tampa kenkėjais. Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ pataria, kokių prevencinių priemonių imtis, kad išvengtumėte uodų antpuolių, erkių įsisiurbimų ir po kambarį nebėgiotų skruzdėlės.

Susitikęs su žemdirbiais žemės ūkio ministras Bronius Markauskas labai dažnai sulaukia klausimų apie vadinamuosius „sofos“ ūkininkus – žemės savininkus, kurie nors ir turi ūkininko pažymėjimus, tačiau apie žemdirbystę net nemąsto, o išmokas ima drąsiai.

Pasak žemės ūkio ministro, „sofos“ ūkininkai ne tik kiršina ūkininkų bendruomenę, bet ir meta šešėlį visam šalies žemės ūkiui, todėl ištraukti juos į dienos šviesą – vienas prioritetinių uždavinių.

Šiandien Vyriausybė Žemės ūkio ministerijos siūlymu priėmė sprendimą gelbėti nuo bankroto uždarąją akcinę bendrovę ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, padidindama jos įstatinį kapitalą.

Valstybė numato į bendrovę investuoti 199 837,80 Eur. Minėtosios lėšos bus naudojamos daliai bendrovės įsiskolinimų padengti, atsiskaitymui su bendrovės darbuotojais ir jos gyvavimo palaikymui iki kol bus privatizuota.

Ugdymo įstaigos, norinčios 2017–2018 metais dalyvauti populiariojoje Šviečiamojoje gyvulininkystės programoje, turėtų suskubti: š. m.  kovo 10 d. baigiamos rinkti paraiškos.

Lankydamasis Briuselyje, žemės ūkio ministras Bronius Markauskas susitiko su Europos Komisijos (EK) aplinkos ir jūrų reikalų komisaru Karmenu Vella. Susitikimo metu aptartas pasirengimas ES paramos laikotarpiui po 2020 metų ir aktualios problemos, su kuriomis susiduria tolimuosiuose rajonuose žvejojančios Lietuvos įmonės.