Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) prašo pareiškėjų, norinčių atgauti dėl moduliacijos sumažintas nacionalines išmokas (papildomas nacionalines tiesiogines išmokas ir pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos išmokas (toliau – PNTI/PLNP lėšas), iki š. m. gruodžio 16 d. būtinai patikslinti 2012 m. ir 2013 m. paraiškose nurodytas banko sąskaitas, jei jos pasikeitė.

Žemės ūkio ministerija primena, kad šiuo metu vyksta nepriklausomų narių atrankos į šešias veislininkystės srities bendroves. Visi norintieji dalyvauti ministerijos organizuojamose atrankose dokumentus dar gali teikti iki ketvirtadienio, gruodžio 8 d.

Šiųmečio derliaus grūdus supylus į aruodus po truputį  ryškėja Lietuvos kviečių eksporto veidas. Išankstiniais duomenimis per š. m. sausio–spalio mėn. Lietuva eksportavo 2,7 mln. tonų kviečių. Tai sudaro 83,6 proc. bendro iš šalies išvežto grūdų (įskaitant ankštines kultūras) kiekio. Per 2015 m. atitinkamą laikotarpį (10 mėn.)  buvo eksportuota 1,75  mln. tonų kviečių, tad šiemet ankstesnių metų skaičiai bus gerokai viršyti. Visgi prekybos metai pradedami skaičiuoti nuo liepos 1 d., todėl šiųmečio derliaus grūdų eksporto mastus bus galima įvertinti vėliau.

Europos Komisija pradeda nugriebto pieno miltelių, supirktų į intervenciją, pardavimą.

Atsižvelgiant į pagerėjusią situaciją nugriebto pieno miltelių rinkoje bei į didelį sukauptų intervencinių atsargų kiekį, nuspręsta parduoti 22,15 tūkst. t nugriebto pieno miltelių. Šie milteliai, kurie sudaro iki 7 proc. visų turimų intervencinių atsargų, buvo nupirkti iki 2015 m. lapkričio 1 d.

Gruodis – paskutinis mėnuo, kai kaimo vietovių gyventojai gali spėti pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama pagal kelias Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos (KPP) priemones. Šį mėnesį paraiškos dar renkamos pagal 3 KPP priemones, kurių pagrindu parama gali būti suteikta miškų valdytojams, norintiems pradėti verslą kaimo vietovėse, ir ūkininkams, apdraudusiems savo pasėlius, augalus ir gyvūnus.

Viena didžiausių žemės ir maisto ūkio produktų importuotojų pasaulyje – Japonija – domisi ir Lietuva, ir mūsų maisto produktais. Šioje šalyje Lietuvos žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kartu su Lietuvos ambasada Japonijoje bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba japonų pageidavimu surengė papildomų seminarų ciklą apie Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų sektorių. Ypatingas dėmesys juose skirtas jautienos gamybos ir pieno perdirbimo pramonei.

Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui 18,4 mln. eurų grąžinti Lietuvos ūkininkams, kurie dėl 2012–2013 m. pritaikytos moduliacijos gavo sumažintas išmokas. „Numoduliuotos“ (sumažintos) papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos (PNTI) bus kompensuotos visiems pareiškėjams, o ne tik tiems, kurie kreipėsi dėl to į teismą.

Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras (PLŽMMC)  ir Gruzijos Adžarijos žemės ūkio ministerija sėkmingai bendradarbiauja jau ketverius metus. Šiemet vykdyto projekto metu buvo siekiama sudaryti galimybę Adžarijos ūkininkams apsirūpinti produktyvesnėmis pieninių karvių veislėmis ir paskatinti smulkiuosius ūkininkus, laikančius 3–5 karves, burtis į pieno gamintojų ir perdirbimo kooperatyvus.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, paukščių gripas aptinkamas vis daugiau Europos valstybių. Šios pavojingos paukščiams ligos protrūkių užregistruota Austrijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir Švedijoje.

Pasaulyje plintant paukščių gripui, iškyla pavojus ne tik laukiniams, bet ir naminiams paukščiams.

Paukščių gripas yra greitai plintanti pavojinga užkrečiama virusinė naminių ir laukinių paukščių liga. Paukščių gripo virusų, kuriais užsikrečia naminiai paukščiai, sukelta liga būna dviejų pagrindinių formų, kurios skiriasi pagal virulentiškumą. Mažai patogeniškas virusas paprastai sukelia tik nesunkius simptomus, o labai patogeniško viruso pasekmė yra labai didelis daugelio rūšių naminių paukščių gaištamumas.

Lietuvos verslinė žvejyba kasmet patiria nemažų nuostolių dėl jūrų žinduolių ir paukščių padarytos žalos. Šią problemą padeda spręsti ES parama. Žvejai, norėdami gauti kompensaciją už patiriamą žalą, jau nuo lapkričio 28 d. gali teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonę „Jūrų biologinės įvairovės apsauga ir atkūrimas – kompensavimo sistemos už jūrų žinduolių ir paukščių daromą žalą sužvejojamiems laimikiams“.

Šią savaitę Druskininkuose įvyko bendros Lietuvos–Rusijos komisijos žuvininkystės klausimams nagrinėti 17-ji sesija. Lietuvos delegacijai vadovavo Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorė Zita Duchovskienė, o  Rusijos delegacijai  –  Federalinės žuvininkystės agentūros Mokslo ir mokymo valdybos viršininkas Konstantinas Bandurinas.

Žemės ūkio ir kitų ministerijų, žemdirbių savivaldos, nevyriausybinių organizacijų atstovai susirinko į paskutinį šiemet Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimo Stebėsenos komiteto posėdį, kuriame pristatyta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos galutinė vertinimo ataskaita, aptarta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonių įgyvendinimo eiga, diskutuota dėl šios programos pakeitimų, kad kuo daugiau kaimo žmonių galėtų pasinaudoti ES parama.

Š. m. lapkričio 4 d. įsigaliojo  naujos valstybės rinkliavų už importuojamų, gabenamų tranzitu, tiekiamų vidaus rinkai, eksportuojamų ir reeksportuojamų augalų, įvairių augalinės kilmės produktų sveikatingumo patikrinimą bei atitikties prekybos standartams ir (ar) kokybės reikalavimams patikrinimą apibrėžtys.

Šiandien jau 22 kartą ūkininkai iš visos Lietuvos susirinko į tradicinį renginį „Metų ūkis“, kuriame apdovanoti geriausieji. O jų – net 126. Konkurse dalyvavo 410 ūkininkų iš 41 Lietuvos savivaldybės.

Paukščių gripas grėsmingai plinta ES teritorijoje. Kaip praneša ES valstybių atsakingos institucijos, aukšto patogeniškumo (H5N8) paukščių gripas jau plinta ne tik laukinėje faunoje, bet ir skverbiasi į paukštininkystės ūkius.

Paukščių gripas – ūmi, labai užkrečiama liga. Ja užsikrėtę paukščiai būna apatiški, pašiauštomis plunksnomis, pamėlusia oda, nelesa, negeria, sunkiai kvėpuoja, laikosi atokiau nuo kitų sparnuočių. Gripu gali sirgti daugelio rūšių paukščiai. Ligos sukėlėjo šaltinis – sergantys ir persirgę paukščiai, iš kurių organizmo virusas išsiskiria su išmatomis, išskyromis iš kvėpavimo organų, taip pat kartu su kiaušiniais. Persirgę paukščiai virusą platina dar apie du mėnesius. Kadangi liga labai pavojinga, paukščiai negydomi. Jie numarinami ir sunaikinami.

Natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje pasiekė piką ir iki metų pabaigos turėtų išlikti stabilios. Stambiems pieno ūkiams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, perdirbėjai spalį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 333 eurus už toną, arba 22,3 proc. daugiau nei rugsėjį.

Šiandien vis pasigirsta įvairiausių kalbų ir klaidingų komentarų apie 2012–2013 m. taikytą nacionalinių išmokų (PNTI) moduliaciją. Žemės ūkio ministerija pažymi, kad dėl pritaikytos PNTI moduliacijos Lietuvos ūkininkams galutiniame rezultate buvo paskirstyta tiek pinigų, kiek ir buvo numatyta biudžete. PNTI dydžiai už remtinus objektus buvo apskaičiuoti remiantis teorine didesne išmokėtina suma, kuomet pritaikius moduliaciją vis tiek išmokama tiek, kiek skirta ir valstybės biudžete, t. y. 2012 m. – 109 mln. Lt, 2013 m. – 117 mln. Lt.

Lietuvoje yra susidariusi nuomonė, kad geras vynas gali būti gaminamas bet kur kitur, bet ne pas mus. Vyno iš uogų ir vaisių gamintojams Lietuvoje nėra lengva, tenka kovoti su skeptišku požiūriu – esą koks gi vynas ne iš vynuogių. Tačiau kiekvienais metais Lietuvoje tokių vynų vis daugėja, jie sėkmingai skinasi kelią mūsų šalyje ir svetur, todėl atėjo laikas atnaujinti vaisių ir uogų vynų gamybos reikalavimus, pritaikyti juos prie technikos pažangos, gamintojų poreikių ir suderinti su ES reglamentų reikalavimais.

Geresnis maisto tiekimo grandinės funkcionavimas, o ypač silpniausios jos grandies – ūkininkų – derybinių galių stiprinimas yra ypatingos svarbos klausimas Lietuvai, kurioje daug smulkių ūkių ir vis dar nepakankamai gerai išvystyta kooperacija. Šiandien Briuselyje vykstančiame Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje Europos Komisija pristatė galutinę Žemės ūkio rinkų darbo grupės ataskaitą.

2016 m. spalio mėnesį vidutinė natūralaus (4,41 proc. riebumo ir 3,54 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 258,8 Eur už t. Per spalio mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina padidėjo 22,2 proc. (2016 m. rugsėjį ji buvo 211,7 Eur už t). Palyginti su praėjusių metų spalio mėn., š. m. spalį natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 17,4 proc. didesnė (2015 m. spalį ji buvo 220,5 Eur už t).

Dėl Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) gedimo, lapkričio 3 d. nebuvo galima pateikti paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ekonominei veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“.

Afrikinio kiaulių maro (AKM) situacija mūsų šalyje yra kontroliuojama, todėl valstybės lygio ekstremali situacija, paskelbta dėl AKM, gali būti atšaukta. Tam pritarta šią savaitę įvykusiame Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas posėdyje pateikė informaciją apie 2014–2016 m. AKM situaciją Lietuvoje, apžvelgė ligos atvejų statistiką laukinėje faunoje ir kiaulių laikymo vietose bei AKM paplitimą kitose šalyse, supažindino su taikomomis prevencijos ir kontrolės priemonėmis.

Populiarusis respublikinis kaimo vaikų ir jaunimo konkursas „Po tėviškės dangum“ šiemet rengiamas  jau dvyliktąjį kartą. Šiemet konkurso tema bus „Aš – kaimas – bendruomenė 2030“. Jo užduotis yra sukurti savo vietos bendruomenės ateities viziją 2030 metais.

Žemės ūkio ministerija sulaukia atskirų kaimo vietovių vietos veiklos grupių (VVG) klausimų bei kreipimųsi dėl vietos plėtros strategijų keitimų ir strategijų įgyvendinimo pradžios.

  Lietuva suinteresuota ilgalaikiu ekonominiu bendradarbiavimu su Kinija ir draugiškų santykių tarp įvairių institucijų plėtojimu. Pastarieji metai žymi naują Lietuvos ir Kinijos santykių lygmenį – vis dažnesni tapo aukščiausio lygio susitikimai tarp abiejų šalių pareigūnų, duodantys puikių rezultatų. Lapkričio 7 d. žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė susitiko su Kinijos generalinės kokybės priežiūros ir karantino administracijos (AQSIQ) viceministru Sun Dawei aptarti eksporto leidimų klausimų.

Mūsų šalies rinkoje ir viešojo maitinimo įmonėse maisto produktų su GMO vartojimas ir naudojimas mažėja. Vartotojai įdėmiau skaito etiketes ir renkasi mažiau rizikos keliančius produktus. Lietuvoje galima prekiauti produktais su GMO tik pagamintais iš ES įteisintų augalų veislių.

„Kinija yra patraukli rinka lietuviškiems maisto produktams, todėl Lietuva sieks ir toliau intensyviai bendradarbiauti su šia šalimi“, – pabrėžė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pirmą kartą Lietuvos žemės ūkio istorijoje įvykusiame susitikime su Kinijos žemės ūkio ministru HanChangfu. Jis puikiai įvertino mūsų šalies darbą bendradarbiaujant su Kinija bei paragino ir toliau būti tokiems aktyviems.