Galima drąsiai sakyti – Lietuvos ūkininkai pamažu atranda kooperaciją. Paprastais žodžiais kooperaciją galima apibūdinti kaip ūkių bendradarbiavimą, kurio tikslas – ne tik paprastesnis ūkio valdymas, bet ir stipresnė derybinė pozicija su žemės ūkio produkcijos perdirbėjais, o tai tiesiogiai susiję su didesniu ūkininkų pelnu. Šalyje kooperatyvų netrūksta ir ūkininkai, ypač smulkūs, stengiasi išnaudoti visus įmanomus kooperacijos privalumus.

  Vyriausybės programoje numatyta skatinti projektines iniciatyvas smulkių ūkių kooperacijos ir kitomis inovatyviomis bendradarbiavimo formomis (klasteriai, tinklai). Žemės ūkio ministerijai patraukli nedidelių parduotuvių tinklo, kuriame būtų prekiaujama smulkiųjų ūkininkų produkcija, idėja. Ją palaiko ir bendradarbiauti siekia jau ne vienerius metus Lietuvoje veikiantis tokių krautuvėlių tinklas „Vikis“.

Vokietijoje biodujų jėgainių suskaičiuojama daugiau nei 8000. Ir tai nestebina – perdirbtos žemės ūkio atliekos atneša trigubą naudą: leidžia išlaikyti švarią aplinką, tampa puikia trąša ir dar tai galimybė užsidirbti papildomai. Lietuvoje jau kurį laiką šioje srityje jaučiamas sujudimas. Ypač dabar, kai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP) biodujų jėgainėms įsirengti ūkininkai gali gauti finansinę paramą.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad Vyriausybei siūlant pertvarkyti mokesčių sistemą, mokesčiai smulkiesiems ūkininkams nedidės. Be to, anot jo, mokesčiai neturėtų didėti ir individualia veikla užsiimantiems asmenims.

Š. m. gegužės 30 dieną į Ignalinos rajono Dysnų, Linkmeno ir Pakaso ežerus įleisti pirmieji Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus Rusnės poskyryje išauginti sterkų jaunikliai. Žuvytės buvo šeriamos ir auginamos 3–4 savaites, ir, prasidėjus kanibalizmui, pradėtos įžuvinti į neišnuomotus vidaus vandens telkinius.

Lietuvos bendrovės balandį eksportavo 208,5 tūkst. tonų grūdų - 15,1 proc. mažiau nei pernai tuo pat laiku.

Žemės ūkio ministro Broniaus Markausko vadovaujama delegacija birželio 1-2 d. lankysis Latvijoje, Rygoje.

Kiekvienais metais pasaulio vandenyse sugaunama per 100 mln. t žuvies ir jūros gėrybių, o visas arba dalį savo kasdienių pajamų iš žvejybos pramonės gauna daugiau nei 500 milijonų žmonių. Nenuostabu, kad ši pramonės sritis, viena vertus, turi milžinišką įtaką pasaulio ekonomikai ir žmonijos gerovei, o kita vertus – ypač stipriai veikia mūsų planetos gamtą.

Žemės ūkio mokslo taryba yra mokslo pažangos koordinavimo žemės ūkyje ekspertė ir patarėja. Gegužės 29 d. Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) įvykęs tarybos posėdis buvo skirtas bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pokyčiams po 2020 m. ir Lietuvos galimybėms aptarti.

Praėjusiais metais siautusi pasaulinė pieno kainų krizė sektoriui kirto iš esmės - per metus Lietuvoje veiklą baigė per 7 tūkst. pieno gamintojų. „Verslo žinios“ rašo, kad didelė dalis smulkių pieno ūkių savininkų pasirinko kitas veiklos sritis, augina avis, mėsinius galvijus ar pasuko į augalininkystę.

Iki žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pabaigos teliko savaitė – birželio 6 d. baigiasi paraiškų priėmimas – tad raginame paskubėti, juk vėluoti tiesiog nenaudinga.

Primename, kad už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą suma mažinama 1 proc.  Pavėluotai paramos paraiškos priimamos nuo š. m. birželio 7 d. iki liepos 3 d.

Afrikinis kiaulių maras (AKM) iš Lietuvos nesitraukia – kiekvieną savaitę registruojami vis nauji šios ligos atvejai šernų populiacijoje. Atsižvelgiant į AKM situaciją mūsų šalyje, ligos plitimą laukinėje faunoje ir įvertinus riziką bei praėjusių metų patirtį, išplėsta AKM buferinė zona.

Šiltuoju metų laiku naminius gyvulius intensyviai puola įvairūs vabzdžiai. Uodų, musių, sparvų, gylių, mašalų ar kitų vabzdžių antplūdis gyvūnams gali sukelti nerimą, baimę, sutrikdyti įprastinius virškinimo procesus, pasitaiko atvejų, kai gyvuliai dėl to nugaišta.

Dauguma Lietuvos ūkininkų ir rinkos ekspertų įsitikinę, kad niekas laukuose dar neprarasta, nors pavasarį pasėliams teko ir šalčio, ir sniego, ir šlapdribos, žemdirbiai ir specialistai sutaria - viltis šiemet užauginti gerą grūdinių kultūrų derlių Lietuvos laukuose neprarasta. Tokia ir daugumos „Lietuvos žinių“ kalbintų ūkininkų, ir jų partnerių verslininkų nuomonė.

Susivėlinus tręšti, daržovėse gali susikaupti daugiau nitratų, be to, žymiai padidėja aplinkos taršos galimybė.

Šaldytos jautienos eksportas į Kiniją tampa vis realesnis – šiandien žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, Maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika ir  Kinijos generalinės kokybės priežiūros, inspekcijos ir karantino administracijos (AQSIQ) viceministras Mei Kebao pasirašė trišalį protokolą dėl šaldytos jautienos reikalavimų eksportui.

Pasaulinės kakavos pupelių kainos trečiadienį krenta sparčiausiai nuo balandžio 20 dienos, nes analitikai prognozuoja, kad pupelių pasiūla viršys paklausą.

Šiandien Vilniuje, renginio „Pienės 2017“ metu buvo pagerbti didžiausi ir efektyviausi Lietuvos pieno gamintojai. Už sėkmingą pienininkystės verslo vystymą nugalėtojams padėkas įteikė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Pusėje šalies miškų urėdijų egzistuoja 25 giminystės ryšių atvejai. Tačiau sąsajas su artimais

asmenimis, dirbančiais toje pačioje urėdijoje, privačių interesų deklaracijų prieduose papildomai

nurodo vos devyni urėdijų darbuotojai. Giminystės ryšių esama Anykščių, Biržų, Druskininkų,

Ignalinos, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos mokomojoje, Kėdainių, Kuršėnų, Mažeikių,

Prienų, Radviliškio, Rokiškio, Šalčininkų, Šiaulių, Tytuvėnų, Ukmergės, Utenos bei Valkininkų

urėdijose.

Šis pavasaris mus stebino kaip reta permainingais orais. Daugelis daržininkų nesilaikė įprasto sodinimo ritmo ir darbus dėl netikėtų snygio ar šalčio protrūkių atidėliojo. Tačiau didžiausio Baltijos šalyse šiltnamių komplekso „Kietaviškių gausa“ vyriausiasis agronomas ragina nieko nelaukus persodinti iki šiol ant palangių laikytus daigelius į šiltnamius bei drąsiai sėti kitas daržoves!

Pomidorai su agurkais šiltnamyje nedraugauja.

Po kelerius metus trukusio nuvertinimo sviestas vėl grįžta į madą, o jo kaina kyla į rekordines aukštumas. Lietuvos pieno perdirbėjai sviesto paklausos augimą aiškina pasikeitusiomis madomis, rašo „Verslo žinios“.

Medus – tai ne tik bičių pagamintas saldus maisto produktas. Anksčiau jį aukojo dievams, naudojo grožio ir sveikatos procedūroms, o senovėje tikėta, kad šis produktas ilgina žmogaus gyvenimą. Viduramžiais jis virsdavo ne tik dovana, bet ir valiuta bei duokle. Tai, kad medus iš tiesų gali pakeisti žmogaus gyvenimą, įrodo bitininko Kęstučio Rančio istorija. Jau trisdešimtmetį bitininkyste užsiimantis vyras kuriam laikui bites buvo iškeitęs į statybų verslą, tačiau tik sugrįžęs pas jas susigrąžino sveikatą ir pradėjo kitaip vertinti gyvenimą.

Jau nuo šio pavasario keliaujančius po Žemaitijos nacionalinį parką kviečia užsukti senoji Platelių dvaro sodyba. Čia įsikūrusiame Žemaitijos nacionalinio parko tradicinių amatų centre (TAC) galima susipažinti su audėjų, drožėjų darbais, paskanauti tradicinių žemaitiškų sūrių ir kitų tautinio paveldo produktų, dalyvauti pažintinėse programose ar šiaip maloniai ir turiningai praleisti laisvalaikį. Darbai šioje senovinėje viloje, kuri iki Antrojo pasaulinio karo priklausė prancūzų grafo Choiseulio šeimai, truko daugiau kaip šešerius metus. Į Kultūros paveldo registrą įtrauktas pastatas naujam gyvenimui buvo prikeltas beveik nuo pamatų.

ES savanoriška susietoji parama skiriama žemės ūkio sektoriams, kurie patiria sunkumų. Lietuvoje tokią paramą iki šiol gavo gyvulininkystės ir augalininkystės sektoriai. Tačiau Europos Komisija, pastebėjusi, kad mūsų šalyje daugėja mėsinių gyvulių ir auga baltyminių augalų plotai, pradėjo reikalauti, kad  šiems sektoriams parama nebūtų skiriama arba būtų sumažinta. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ruošiasi atkaklioms deryboms su Briuseliu.

Kai užėję į parduotuvę daržovių skyriuje griebsite morkų maišelį, atidžiai jį apžiūrėkite – galbūt jas užaugino ūkininkas Algimantas Morkūnas? Rodos, likimas iškrėtė linksmą pokštą – su ūkininko pavarde glaudžiai susijusi jo auginama daržovė yra ne tik ūkininko ir jo šeimos, bet ir viso būrio samdomų darbuotojų pragyvenimo šaltinis. Specialiu ženklu „Kokybė“ pažymėtos morkos iš ūkio keliauja ne tik į didžiuosius prekybos centrus, bet ir į užsienio šalis, o prie tokių rezultatų prisidėjo ir Lietuvos kaimo plėtros programa (KPP). Tapęs nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos dalyviu, ūkininkas net penkerius metus gavo finansinę paramą.

Europoje paplitę ūkininkų susivienijimai Lietuvoje tampa kaip niekad aktualūs. Jie didina ūkininkų produkcijos konkurencingumą, leidžia geriau integruotis į žemės ūkio ir maisto produktų grandinę, padidina žemės ūkio produktų pridėtinę vertę. Savo jėgas suvieniję ūkininkai greičiau įsitvirtina rinkoje ir gali pasiekti geresnių finansinių rezultatų.

Biologijos pamoka gali vykti ir ne mokykloje – tai kiekvieną pavasarį įrodo Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos poskyriai, atverdami savo duris būriams smalsių jaunų protų.

Tokios pamokos balandį vyko Trakų Vokės ir Žeimenos poskyriuose, į kuriuos atvyko mokiniai iš Vilniaus ir Ignalinos rajono.

Pirmąją gegužės savaitę Japonijos sostinėje Tokijuje vyksta 17–oji pasaulio sodų mugė, kurioje pirmą kartą tarp kitų 10 pasaulio šalių dalyvauja ir Lietuva, pristatydama tradicinę lietuvišką sodybą su nameliu ir Lietuvoje auginamų dekoratyvinių bei vaistinių augalų sodu.