Visos Lietuvos mylimo ir gerbiamo maestro, profesoriaus, operos solisto Virgilijaus Noreikos indėlis į Lietuvos kultūrinį gyvenimą yra neišmatuojamas, o jo nuoširdumas bei tikrumas atsiskleidžia ne tik jo balso tembru ir muzikine ekspresija, bet ir šiltu jo bendravimo su kiekvienu žmogumi. Tikriausiai dėl to vieni dainininkai būna tik geri ir profesionalūs operos solistai, o kiti dar ir be galo mylimi klausytojų. Atvirai ir nuoširdžiai maestro Virigilijus Noreika pasakojo apie savo prisiminimus iš įvairių gyvenimo etapų ir dalinosi savo įžvalgomis apie dabartinį Lietuvos muzikinį gyvenimą.

Regimantas Adomaitis: „Gyvenimas prabėgo tarp realybės ir fantazijos (būtent – prabėgo, antraip būčiau jį pastebėjęs). Ko buvo daugiau – realybės ar fantazijos – sunku pasakyti. Viena aišku – realybė be fantazijos retai teikdavo pasitenkinimą. Todėl ir pasirinkau ne fiziką, o teatrą, tačiau praėjo daug laiko, kol šiek tiek pramokau svajonę paversti realybe, buvau greičiau fizikas, įsimylėjęs teatrą: paukščių giesmė žavėjo labiau nei dalelė greitintuve, skriejanti šviesos greičiu, tačiau užmiršau beveik viską, ko mokiausi fizikos, išskyrus gal tik Heisenbergo nelygybę, kuri žadino vaizduotę, neleisdama tuo pat metu tiksliai apibrėžti dalelės judėjimo ir vietos, ir kuri – kas žino? – gal ir pastūmėjo mane į kitą neapibrėžto pažinimo sritį – teatrą, kur viskas vyksta čia ir dabar, šią akimirką, vienintelį kartą ir niekada daugiau nebepasikartoja, bet teatrą – jau sakiau – aš mylėjau, o meilė yra didi jėga, sugebanti įveikti net talento stygių. Žinoma, nepasiekiau didelių aukštumų, bet vis vien laipiojau po mylimus kalnus, kurie mano dvasiai teikė atgaivą, o kai kada leisdavo patirti net skrydžio svaigulį, jei pavykdavo vaidmeniu uždegti save... negaliu užbaigti sakinio ne todėl kad būčiau sumanęs pasigalynėti su Marceliu Proustu (niekas geriau už jį neparašė sakinio, talpinančio pasaulį), o todėl, kad toks rašymas, manau, geriausiai atspindi mūsų pačių mąstymo specifiką, nesibaigiantį, kartais net nelogišką minčių judėjimą, nenutrūkstantį net miegant, kur ne tiek mintis gimdo mintį, kiek minčių seką lemia asociacijų grandinės... kartais mano vaidmenys mirdavo negimę, kartais pats sąmoningai juos nužudydavau, jeigu jie neatliepdavo mano tiesos... nekenčiau netgi savo paties melo, todėl netgi mėgstami personažai man keršydavo, išsprūsdami iš rankų...

Motociklininkų pora Asta Dovydėnaitė ir Linas Mockevičius, siekiantys tapti pirmaisiais lietuviais, kurie motociklais apkeliaus Žemės rutulį, sėkmingai įveikė pirmuosius 10 tūkst. kilometrų. Per pastaruosius du mėnesius jie aplankė tolimiausią Pietų Amerikos žemyno tašką, pasinaudojo BMW suteikiama galimybe atlikti garantinį aptarnavimą bet kurioje šalyje ir paspaudė rankas šių metų Dakaro ralyje sėkmingai pasirodžiusiems lietuviams.

Indrė MAKARAITYTĖ

Klaipėdos dramos ir Jaunimo teatro aktorės Marijos Dičpetrytės amžininkų nedaug likę tarp gyvųjų, tačiau visi ją prisimina šviesiai. O jos asmeninė drama, kai teko palikti teatrą, virto svarbiu, naudingu ir teikiančiu nemažai džiaugsmo aplinkiniams darbu.

Savižudybių tema mūsų šalyje vis dar yra tabu ir stigma. Jurgita Jurkutė, praėjusiais metais „TEDxVilnius“ konferencijoje pasidalinusi savo asmenine patirtimi ir sulaukusi visuomenės paramos, ėmėsi prasmingos iniciatyvos – kalbinti psichologus ir griauti įvairius mitus, susijusius su savižudybėmis. Vaizdo pokalbius, pritaikytus ir kurtiesiems, netrukus galėsite rasti ir „Bernardinai.lt“, tad šis pokalbis – tarsi įžanga.

Rytas STASELIS

Šią kalbą žurnalistas Rytas Staselis pasakė Stasio Lozoraičio premijos įteikimo Domantui Vildžiūnui (po mirties) proga.

Mieli kolegos, bičiuliai, Domanto artimieji, ponios ir ponai

Lygiai prieš ketvirtį amžiaus turėjau vienintelę galimybę pakalbinti tuometinį kandidatą į Lietuvos prezidento pareigas, Jo Ekscelenciją ambasadorių Stasį Lozoraitį. Kada paklausiau, koks jo tikslas eiti į aktyvią Lietuvos politiką, kada joje taip šalta kaip tuo metu (daugelis jūsų, ko gero, prisimenate tą žiemą iš 1992-ųjų į 1993-iuosius...), p. Lozoraitis atsakė, kad vienas jo tikslų – sukurti laisvą šalį, kurioje gera gyventi laisviems žmonėms.

Ne vieną pasaulio kampelį aplankęs Šarūnas Grigaliūnas mūsų šalies sudaromas sąlygas neįgaliojo vežimėlyje sėdintiems žmonėms vertina 7 balais iš 10. Pasak jo, infrastruktūra dar toli gražu nėra tobula, bet teigiami pokyčiai jau vyksta.

Jau daug metų Lietuvos populiariosios muzikos pasaulyje mažeikiškis Antanas Dargis gerai žinoma asmenybė – grupės „Sekmadienis“ įkūrėjas, muzikantas, kompozitorius ir aranžuotojas, pedagogas. Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas.

Trumpam į Lietuvą sugrįžęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Feliksas Bukauskas tituluojamas bene vienu garsiausių mokslininkų Lietuvoje. Profesorius įsitikinęs – galimybė dirbti Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžia daugiau naudos duoti Lietuvai. Metų pabaigoje LR Prezidentė profesoriui įteikė apdovanojimą už į Lietuvą atvestas mokslines inovacijas.

Praėjusį savaitgalį Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Dubajuje, vykusiose aukščiausio tarptautinio lygio ištvermės jojimo varžybose (CEI3* 160 km) su pajėgiausiais raiteliais iš viso pasaulio varžėsi ir lietuvė Gabrielė Mateikaitė. Sėkmingai įveikusi 75 km jojant dykuma sportininkė buvo priversta pasitraukti iš kovos dėl žirgo traumos, tačiau sulaukė kvietimo tobulinti savo jojimo įgūdžius Ispanijoje ir kovo mėnesį vėl dalyvauti ištvermės jojimo varžybose Dubajuje.

Vilniaus knygų mugės organizatoriams šiemet kviečiant atrasti lietuviškus ženklus pasaulyje, daug dėmesio susilaukia už Lietuvos ribų kuriantys ir taip garsinantys šalies vardą lietuviai. Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vasario 23-26 d. vyksianti 18-oji mugė kvies diskutuoti, svarstyti ir pažinti, ką Lietuva yra davusi ir gali duoti pasauliui, kaip atrodome iš šalies, ir kaip patys save suvokiame.

Penktadienį Romoje paminėtos kruvinų įvykių 1991 m. sausio 13-osios naktį Vilniuje dvidešimt šeštosios metinės. Romos „John Cabot“ universitete surengta konferencija, kurioje pranešimą apie Lietuvos išsivadavimą iš Sovietų Sąjungos ir tuometinius istorinius įvykius skaitė Milano katalikų universiteto dėstytojas Alessandro Vitale. Apie sausio 13-osios įvykius pasakojo tą naktį maldai aikštėje prie Seimo vadovavęs kun. Algirdas Dauknys ir Lietuvos televizijos studijoje iki paskutinės minutės kalbėjusi žurnalistė Eglė Bučelytė.

Iš pirmo žvilgsnio Artur Swan ir Ieva Pauliukonytė gali pasirodyti kaip pora iš paveikslėlio: atletiški, ištreniruoti kūnai, nuo veido nedingstanti šypsena ir iš tolo šviečiantis pozityvumas. Tačiau jų abiejų istorijos toli gražu neprimena pasakos. Tam, kad šiandien būtų, kur yra, ir taip atrodytų, jiems reikėjo nueiti ilgą kelią, kuriame pasitaikė ir ašarų, ir daug „tu negali“. Todėl abu jie – naujieji „Reebok“ kampanijos „Be more human“ veidai – nes kiekviena pergalė turi istoriją.

Šiandien Artur (32 m.) – aktyvaus gyvenimo būdo blog‘o „Motyvuoti atletai“ įkūrėjas, subalansuotos  gyvensenos treneris ir mitybos specialistas. Tačiau į sporto salę jis pirmąkart įžengė tik 25-erių. Po to sekė ankstyvi rytai sukąstais dantimis ir vakaras, kai jis ant savęs stipriai supyko.

Sausio 13-ąją Parlamente budėjęs Kasparas Genzbigelis sako, kad ir šiandien nedvejodamas stotų Lietuvos ginti. „Yra vardan ko eiti“, – tikina jis ir priduria labiausiai besižiaugiantis jaunąja, baimės nesukaustytų lietuvių, karta. Su Parlamento gynėju, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos pirmininku Kasparu Genzbigeliu kalbėjomės Laisvės gynėjų dienos išvakarėse.

„Valio! Maironis vėl Kaune“

„Liūdna, liūdna buvo mums be Maironio... Bet dabar, po 15 m., Maironis vėl Kaune jau kaipo seminarijos Rektorius... Valio! Maironis didžiausiai Bažnyčios ir Tautos naudai Žemaičiuose ir Lietuvoje!“ 1909 m. Vilnių pasiekusi entuziazmu trykštanti žinia džiugiai nuteikė ir buvusį seminarijos auklėtinį kun. Juozą Tumą-Vaižgantą. Kai 1888 m. J. Tumas įstojo į Kauno kunigų seminariją, tada, ją baigęs J. Mačiulis-Maironis, prieš išvažiuodamas į Petrapilio dvasinę akademiją, pirmąjį žymesnį savo veikalą „Lietuva“ dedikavo „Anykščių šilelio“ autoriui „Jo Mylistai Szviesiausiam Vyskupui Antanui Baranauskui“, kurį vadino „prikėlėju lietuvių dvasios, atidariusiu akis jiems, įkvėpusiu viltį, pavadinusiu į darbą“.

Geriausi  šalies įvaizdžio ambasadoriai yra žymieji sportininkai, todėl jų nuopelnus turime pripažinti ir puoselėti, nes jie savo pasiekimais „apšviečia“ ir mus visus. Pasibaigus sportinei karjerai buvusiai žvaigždei yra ne tik balzamas, bet ir paskatinimas jaunimui žengti sunkiu, daug pasiaukojimo ir atsidavimo reikalaujančiu sportinės karjeros keliu.

Ne tik balso galimybėmis, bet ir akrobatiniais sugebėjimais scenoje nuolat stebinantis dainininkas Donatas Montvydas sako, kad galutinį rezultatą visada lemia įdėtas darbas. Ir visai nesvarbu, ar tai – repeticijų, ar sporto salė.

„Muzika, krepšinis ar verslas – tai tik formos, padedančios kiekvienam realizuoti save kaip asmenybę ir atskleisti savo charakterį. Nebūtina prisirišti prie konkrečios saviraiškos formos, tačiau jeigu kažką darai – tai tik iš visos širdies“, – pabrėžė D. Montvydas.

Įdomus, atviras interviu su Lietuvos operos profesionalu, Lietuvos klasikinės muzikos žvaigžde Lietuvos operos ir baleto teatro orkestro dirigentu Martynu Staškumi ir italų tenoru bei meno vadovu Donato Ravini apie italų klasikinę muziką, meilę moteriai ir muziko profesijas.

Kiekvienas žmogus savaip leidžia savo laisvalaikį, realizuoja save skirtingoje veikloje ir į gyvenimą žiūri kiekvienas vis kitaip. Turbūt tai priklauso nuo prigimties, gyvenimo sąlygų, o gal paprasčiausiai nuo paties žmogaus. Vieni pyksta, burnoja ir skundžiasi sunkiu jiems skirtu likimu, kiti rūpesčius veja šalin daina, šokiu, melodija ar kelionėmis po margąjį pasaulį. Tarp pastarųjų yra folkloro ansamblio „Alksna“ dalyviai Gitana ir Andrius Laurinavičiai, neįsivaizduojantys kitokio gyvenimo, kaip tas, kurį jie gyvena, kuris jiems įdomus ir teikiantis džiaugsmo.

Mano taip pavadintoji „Svajonių kelionė“ prasidėjo 2016 metų vasario pabaigoje ir baigėsi tų pačių metų rugpjūčio mėnesį. Į didįjį planą buvo įtrauktas vizitas JAV, kur aplankiau savo draugus, su kuriais susipažinau studijuodama LCC tarptautiniame universitete, ispanų kalbos kursai Gvatemaloje ir galiausiai kelionės tikslas – savanorystė Meksikoje.

Mantas Urnieža prieš kelerius metus, būdamas dar „žalias“ antro kurso informatikos studentas, prisijungė prie Lietuvos technologijų bendrovės organizuojamos „NFQ Akademijos”, o dabar vadovauja tos pačios bendrovės plėtojamo tarptautinio projekto techninei komandai ir pats programavimo moko kitus. Aurelija Kuncevičiūtė žengia panašiu keliu – tik baigusi „NFQ Akademiją“ prisijungė prie pasaulyje didžiausios atostogų būsto paieškos platformos „HomeToGo“ vystymo.

Nors Lietuvoje paplūdimio tinklinio lauke sezonas palyginti trumpas, daugkartinei Lietuvos bei pasaulio čempionei 22-ejų Monikai Povilaitytei tai netrukdo siekti karjeros aukštumų. Prasidėjus žiemos metui sportininkė ir toliau treniruojasi uždarame aikštyne bei pasvajoja apie tinklininkų taip liaupsinamus Rio de Žaneiro paplūdimius.

Aloyzas Tendzegolskis žinomas rašytojas – aforizmų, satyrinių kūrinių autorius, išleidęs 9 knygas. Jo kūrybos spausdinta humoro ir satyros rinkinyje „Velnio tuzinas“ (1977), aforizmų rinkiniuose „Mintys minta mintimis“ (1983), „Buities priebutyje“ (1989). Yra išleidęs humoro knygas „Jausmų sutramdymas“ (1980), „Absurdo sapnai“ (2005), „Paskaityk suaugusiems“ (2006), „Humoreskos be politikos“ (2007), „Absurdo eilėraščiai“ (2007). Taip pat aforizmų knygą „Tūkstantis ir viena mintis“ (2006), eiliuotą romaną „Kančios, arba Mykolas ieško tiesos“ (2009) bei aforizmų romaną „Aistros“ (2014).

Bella Shirin gimė Kaune – po to, kai čia įsikūrė iš koncentracijos stovyklos grįžę jos tėvai. Sovietmečiu, Bellos šeima tapo viena pirmųjų, gavusių leidimą išvykti į Izraelį, tačiau meilės gimtajam miestui Bella nepamiršo net ir prisitaikiusi prie gyvenimo svetur. Pokalbis su charizmatiška moterimi – apie gimtojo Kauno ilgesį ir net kelis dešimtmečius trukusią kelionę namo.

Lietuvoje yra nemažai moterų, kuriančių lėles, bet mažeikiškė Lina Videckienė turi savitą stilių bei skonį, kurie jai leidžia būti vis labiau žinomai bei pareikšti apie save garsiau ir garsiau. Lėlių kūrėja sutiko atsakyti į „Būdo žemaičių“ klausimus.

Lietuviškos muzikos gerbėjų pamėgtas dainininkas Vytautas Šiškauskas gruodžio mėnesį pasitiko su nauju albumu „Akimirkos“. Tai ilgai lauktas atlikėjo studijinis darbas, kurį sudaro net 15 dainų, įrašytų per pastaruosius tris metus. Publikos simpatijų jau sulaukė lyriški kūriniai „Kai mes šalia“, „Ačiū tau“ ir „Žibutė“, o per savo pasirodymus televiziniuose projektuose („Dainų daina“ ir „Kadagys“) Vytautas Šiškauskas sėkmingai pristatė didžiulį ažiotažą sukėlusias naujas dainas – linksma nuotaika užkrečiančią „Oj, oj, oj (visą naktį nemiegojau)“ ir patriotiškumu alsuojančią „Tu man esi“.

Benas Šarka (g. 1963) – menininkas, kurį itin sunku apibūdinti, beveik neįmanoma priskirti vienai sričiai. Gliukų teatro įkūrėjas pats kuria scenografiją, muziką. Jo teatrui egzistuoti nereikia nei pastato, nei pinigų, nei samdomos profesionalų komandos. Savo kūryba, vaidenimaisis, jis siekia universalios meno kalbos, kuri pranoktų vienos ar kitos visuomenės grupės susikalbėjimo kodus. Kalbėdamas apie šiuolaikinio teatro likimą, menininkas ištaria, kad išgyvens tik mylintieji.

Šį ketvirtadienį LRT televizijos eteryje transliuojamas dokumentinių filmų ciklas „Mano miestas“ kvies į pažintį su Kauno rajonu – į kelionę dviračiu po jo apylinkes leisis aktorius Eimutis Kvoščiauskas, kuris gimė ir užaugo Vilkijoje.