Pirmadienio rytą po Didžiosios savaitės ir Velykų oktavos pertraukos, popiežius Pranciškus vėl sakė homiliją, aukodamas Mišias Šv. Mortos namų koplyčioje. Šios dienos pirmasis skaitinys kalba apie drąsų apaštalų Petro ir Jono liudijimą, Evangelija pasakoja apie Jėzaus pokalbį su Nikodemu. Ir vienu, ir kitu atveju iškeltas Šventosios Dvasios vaidmuo. Tai ji įkvepia apaštalams drąsos skelbti Kristų; tai ji yra to naujo gyvenimo pradas, be kurio neįmanoma kurti Dievo karalystės.
Popiežius sekmadienį: Gailestingumas – mūsų tikėjimo konkretumas
Dievo gailestingumo sekmadienis mums sako, kad smurtas, nuoskaudos, kerštas neturi jokios prasmės. Liudyti gailestingumą – tai ir pagrindinė Bažnyčios misija, ir kiekvieno iš mūsų tikėjimo konkretumo matas. Taip kalbėjo popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį, iš Apaštališkųjų rūmų lango kreipdamasis į dešimtis tūkstančių žmonių, susirinkusių į Šv. Petro aikštę.
Šiuolaikinės stabmeldystės formos
Neturėsi kitų dievų, tiktai mane. Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje ir kas yra čia, žemėje, ir kas yra vandenyse po žeme. Jiems nesilenksi ir jų negarbinsi, nes aš Viešpats, tavo Dievas, esu pavydusDievas (Iš 20, 3–5).
Šv. Faustinos palikimas
Gailestingojo Jėzaus vizija
XX amžius buvo vienas žiauriausių planetos istorijoje: Sovietų Sąjungoje siautėjo raudonasis teroras, Vokietijoje galvą kėlė nacistai, Ispanijoje įsiplieskė pilietinė nesantaika. Pasaulis stovėjo prie karo, kuriame žus milijonai, slenksčio. Didėjant įtampai ir galingųjų valstybių vadovams sprendžiant tautų likimus, kukli lenkų vienuolė prabilo apie vizijoje jai pasirodžiusio Dievo siunčiamą gailestingumo žinią žmonijai.
Keliaujant su Benediktu XVI
Koks džiaugsmas apima, sužinojus, kad mėgstamas autorius parašė naują knygą; ir koks liūdesys, jei ji – paskutinė. Prieš šv. Velykas „Katalikų pasaulio leidiniai“ lietuvių kalba išleido praėjusiais metais pasirodžiusį knygos ilgumo interviu su popiežiumi emeritu Benediktu XVI. Jį kalbina nuo 1992-ųjų su juo bendraujantis ir ne vieną pokalbį publikavęs vokiečių žurnalistas Peteris Seewaldas. Ši knyga ypatinga tuo, kad Benediktas XVI šiuo metu retai bepasirodo viešumoje. 265-asis šv. Petro įpėdinis gyvena tyla ir malda Vatikano soduose esančiame Mater Ecclesia vienuolyne. Susitaikę su jo pasitraukimu iš viešo Bažnyčios gyvenimo nudžiungame dovanai – nelaukę ir nesitikėję – gavę jo atsakymus į 630 svarbių biografo klausimų. Ir vis dėlto liūdna, nes knyga vadinasi „Paskutiniai pokalbiai“. 90 metų jubiliejų Velykų sekmadienį atšventęs popiežius iš Bavarijos sako savo darbą jau atlikęs.
Sudėtingi reikalai?
Kai smuiko garsai palydi gyvenimo ar filmo veiksmą, visiems aišku – vyksta kažkas gražaus, malonaus, švelnaus, saldaus. Ne veltui norisi girdėti jautrias stygas ir skaitant apaštalo Pauliaus Himną (Dievo) meilei (mums) (1 Korintiečiams 13), ir popiežiaus Pranciškaus posinodinio paraginimo Amoris Laetitia ketvirtąjį skyrių. Kartais jaunieji Santuokos šventei ir užsisako styginių trio, tačiau, kaip neretai prasitariame, „reikalai sudėtingi“.
„Vieni iš mūsų“. Carlo Bertagnin: kaip menininkas tapo pranciškonu
Tęsiame ciklą „Vieni iš mūsų“ apie vienuolių gyvenimą. Italas pranciškonas Carlo Bertagnin nuo 2000 m. gyvena Lietuvoje. Jis yra visų galų meistras – ikonografas, scenografas, puikus kulinaras, dar turintis ir išlavintą muzikinę klausą bei mokantis tvarkyti vienuolyno finansus. Jis pasakoja, kaip jo kelias atvedė pas brolius pranciškonus ir į Lietuvą.
Poilsis – integralaus gyvenimo Dieve sąlyga
Dievas neturi numylėtinių, bet tie, kurie stengiasi Juo pasitikėti džiaugsmo ir skausmo valandomis, jais Jis rūpinasi net tada, kai jie miega (plg. Ps 127, 2). Kai tikintieji naktį ilsisi, jų gyvenimas Jėzuje tęsiasi (plg. 1 Tes 5, 10). Bet kas leidžiasi užvaldomas, pavyzdžiui, turto manijos, pradeda baimintis dėl jo išlaikymo ir pakliūna į bemiegio nerimo spąstus, kurie „labiau neduoda poilsio, negu sunki liga“ (Sir 31, 2).
Apie Dievo Gailestingumą. 17 tiesų, kurias Jėzus atskleidė šv. Faustinai
Nuo 1931 m. Faustina Kovalska patyrė Jėzaus apsireiškimus, kuriuos vėliau užfiksavo savo dienoraštyje, skirtame dieviškojo Gailestingumo trokštančiam pasauliui.
Benediktas XVI yra sakęs: „Tai centrinė, mūsų dienų pasauliui skirta, žinia: Gailestingumas – kaip Dievo galia, kaip dieviškoji riba prieš pasaulio blogį.“
Benediktas XVI: Bažnyčia privalo rasti naują savo egzistencijos būdą
Kviečiame skaityti ištrauką iš neseniai Katalikų pasaulio leidinių publikuotos knygos „Benediktas XVI. Paskutiniai pokalbiai su Peteriu Seewaldu“, kurią iš vokiečių kalbos išvertė Giedrė Sodeikienė.
Antrasis Velykų sekmadienis – Dievo Gailestingumo šventė
Pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“ Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“. Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“. Vieno iš dvylikos – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo su jais, kai Jėzus buvo atėjęs. Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“ O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu“.
Popiežius Pranciškus: kankiniai – gyvas Bažnyčios kraujas
„Šventieji kankiniai džiūgauja danguje; jie sekė Kristumi ir iš meilės praliejo kraują“, šie giesmės žodžiai pasitiko popiežių Pranciškų, šeštadienio pavakare įžengusį į Romos Tibro salos šv. Baltramiejaus bažnyčią. Pirmą bažnyčią šioje vietoje apie 1000 metus pastatydino imperatorius Otonas III, pagerbdamas prūsų krašte nužudyto savo bičiulio Prahos vyskupo Adalberto Vaitiekaus atminimą. Po keliolikos metų į šią bažnyčią perkeltos apaštalo ir kankinio šv. Baltramiejaus relikvijos. Šią bažnyčią popiežius Jonas Paulius II 2000 metais perdavė Šv. Egidijaus bendruomenei ir ją pareigojo saugoti ir gerbti mūsų laikų kankinių atminimą. Šioje bažnyčioje šeštadienio pavakare popiežius Pranciškus vadovavo Žodžio liturgijai, kurios metu buvo pagerbiamas dvidešimtojo ir dvidešimt pirmojo amžių kankinių atminimas.
Popiežiaus žinia Lenkijos Primui: Perduoti Evangelijos žinią moderniajam pasauliui
Gniezno arkivyskupija švenčia Primato šešių šimtų metų sukaktį, Gniezne ir Varšuvoje šį savaitgalį vyksta jubiliejaus minėjimai, primenantys primystės šimtametę istoriją, išaugusią iš Lenkijos Bažnyčios ir valstybės tūkstantmetės istorijos.
Arkivysk. B. Auza: „Nėra kito priešnuodžio neapykantai kaip dialogas“
Kultūros paveldo apsauga turi būti suvokiama kaip esminis naujas žingsnis saugant žmonių teises. Taip sakė arkivyskupas Bernardito Auza, Šventojo Sosto delegacijos Jungtinių Tautų Organizacijoje vadovas, kalbėdamas balandžio 19 d. vykusiame renginyje, skirtame kultūros paveldo apsaugai konfliktų metu.
Palaimintasis Ormieresas: Bažnyčios reikia ten, kur vargšai
„Dorybės yra grandys, iš kurių susideda auksinė šventumo grandinė. Turintieji vieną grandį, turi ir kitas“. Taip būsimą palaimintąjį kun. Liudviką Ormieresą apibūdino kardinolas Angelo Amato, kuris šeštadienį Oviedo katedroje, Ispanijoje, vadovavo Garbingojo kun. Liudviko Ormiereso beatifikacijai. Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas Vatikano radijui sakė, kad „kunigo Liudviko gilus tikėjimas išskleidė tokias savybes kaip santūrumą, geranoriškumą ir nuolankumą. Kaip žinia, nuolankumas yra visų dorybių pamatas, o kun. Liudvikas pasižymėjo ypač nuolankumu“.
Popiežių sostinės Avinjone 700 metinės
Kardinolas Paul Poupard, Popiežiškosios kultūros tarybos primininkas emeritas, paskirtas popiežiaus atstovu birželio 23-25 dienomis vyksiančiuose Avinjono anklavo 700 metų minėjimuose.
Popiežiaus atstovai dalyvaus renginiuose Kazachstane, Portugalijoje ir Italijoje
Popiežius Pranciškus paskyrė kard. Paulių Cordesą, Popiežiškosios „Cor unum“ tarybos primininką emeritą, savo atstovu Kazachstano mariologinio kongreso uždaryme, kuris vyks Karagandoje gegužės 13-ąją, Švč. M. Marijos pirmojo apsireiškimo Fatimoje šimtųjų metinių dieną.
Jurginės – Popiežiaus vardinės
Sekmadienį, balandžio 23-ąją – popiežiaus Pranciškaus, pakrikštyto Jurgio Marijos vardais, vardinės. Balandžio 23-ji – Švento Jurgio liturginė šventė, šv. Jurgis - Lietuvos antrasis globėjas po šv. Kazimiero. Popiežiaus vardinės šiemet sutapo su Atvelykio sekmadieniu, kuris užbaigia Velykų oktavą, tą dieną drauge švenčiamas Dievo gailestingumo sekmadienis, kurį įvedė šv Jonas Paulius II.
Nauji vyskupai Lenkijoje ir Vokietijoje
Tautų Evangelizavimo kongregacijos pasekretoris kun. Tadeuszas Wojda po ilgametės tarnystės Šventam Sostui parvyksta su nauja misija į Lenkiją. Popiežius Pranciškus jį paskyrė Balstogės arkivyskupu. Katalikų apaštalavimo draugijos narys 60 metų arkivyskupas Wojda yra kilęs iš Kielcų vyskupijos Lenkijoje. Po kunigystės šventimų kun. Wojda buvo Katalikų apaštalavimo draugijos vadovas jaunimo misijų reikalams, prieš 27 metus įsidarbino Tautų Evangelizavimo kongregacijoje. Kun. Wojda yra penktasis Balstogės ordinaras po vyskupijos įkūrimo 1991 metais. Naujoji Balstogės vyskupija buvo sudaryta iš Lenkijos Respublikos teritorijoje likusios Vilniaus arkivyskupijos dalies. Naujojo Balstogės arkivyskupo Wojdos konsekravimas įvyks birželio 10 d.
Popiežius pagerbs naujųjų kankinių atminimą
Šeštadienio, balandžio 22-osios pavakare popiežius Pranciškus lankysis Naujųjų Kankinių šventovėje Šv. Baltramiejaus bazilikoje, Tibro saloje. Vizitas prasidės 17 val. Jo metu popiežius šventovėje pagerbs naujųjų laikų kankinius, susitiks su kai kurių XX amžiaus kankinių artimaisiais ir bičiuliais, o po pamaldų gretimoje salėje susitiks su grupe pabėgėlių, į Italiją atvykusių per humanitarinius koridorius, kuriuos su kitomis labdaringomis asociacijomis administruoja Šventojo Egidijaus bendruomenė. Šv. Jonas Paulius II 1999 metais suteikė Šventojo Egidijaus bendruomenei uždavinį Romoje puoselėti Naujųjų Kankinių atminimą ir tam tikslui paskyrė Šv. apaštalo ir kankinio Baltramiejaus šventovę.
Jau daugiau kaip 500 popiežiaus ryto homilijų
Per visą Didžiąją Savaitę ir Velykų oktavą nebuvo tradicinių popiežiaus Pranciškaus aukojamų ryto Mišių su trumpomis homilijomis, kurios, skelbiamos Vatikano radijo ir Vatikano dienraščio „L‘Osservatore Romano“, susilaukia gana didelio dėmesio. Paskutinį kartą rytines Mišias su homilija Vatikano svečių namų Šv. Mortos koplyčioje Šventasis Tėvas aukojo ketvirtadienį prieš Didžiąją savaitę, balandžio 6 d. Mišios su homilija vėl bus aukojamos ateinantį pirmadienį, balandžio 24-ąją. Tačiau reguliarus kassavaitinis ritmas bus atstatytas ko gero tik po popiežiaus kelionės į Egiptą.
Popiežius priėmė Lichtenšteino kunigaikštį
Šeštadienio rytą popiežius Pranciškus priėmė Lichtenšteino kunigaikštį Hansą Adamą ir jo įpėdinį Kunigaikštystės regentą princą Aloyzą. Vėliau jie taip pat susitiko su Vatikano valstybės sekretoriumi kard. Pietro Parolinu, pastarajame susitikime taip pat dalyvaujant pasekretoriui mons. Antoine’ui Camilleri.
Kaip švęsime Dievo Gailestingumo sekmadienį?
Pirmąjį sekmadienį po šv. Velykų minima Dievo Gailestingumo šventė.
Vienuolė ir Dievo Gailestingumo apaštalė Faustina Kovalska yra viena garsiausių Bažnyčios šventųjų. Per šią šventąją Viešpats perduoda pasauliui didžiąją Dievo Gailestingumo žinią ir parodo krikščioniškojo tobulumo pavyzdį, kuriam būdingas pasitikėjimas Dievu ir artimo meilė.
Izraelio prezidentas aplankė Šventosios Žemės krikščionių vadovus
Trečiadienį Jeruzalės lotynų patriarchate įvyko Izraelio prezidento Reuveno Rivilno susitikimas su Šventosios Žemės krikščionių Bažnyčių patriarchais ir vyskupais. Izraelio valstybės vadovas, sveikindamas Velykas šiemet kartu švenčiančių Bažnyčių vyskupus, atkreipė dėmesį, kad su krikščionių Velykomis šiemet sutampa ir pagrindinė judaizmo šventė – Peisachas, išvadavimo iš Egipto vergijos minėjimas. Prezidentas patikino patriarchus ir vyskupus, jog Izraelio valstybei rūpi, kad jos žinioje esančios viso pasaulio krikščionims svarbios šventosios vietos būtų visiems laisvai prieinamos ir saugios. Jis taip pat išreiškė apgailestavimą ir užuojautą dėl pastarojo meto išpuolių prieš krikščionis Egipte, taip pat dėl nesibaigiančio smurto Sirijoje.
UNESCO: taikos premija Lampedūzos merei
Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija skyrė Houphouet-Boigny premiją už taikos siekį Italijos Lampedūzos salos merei Giuseppina Nicolini ir prancūzų nevyriausybinei organizacijai SOS Méditerranée. Šis vertingas apdovanojimas jiems suteiktas už daugybės pabėgėlių bei migrantų gyvybių išgelbėjimą ir jų orų priėmimą. „2012 m. išrinkta mere, Nicolini pasižymėjo didžiu žmoniškumu ir ryžtingu atsidavimu sprendžiant pabėgėlių krizę ir jų integraciją. Tūkstančiai pabėgėlių pasiekia Lampedūzos krantus ir kitas Italijos vietas“, rašoma pagrindime. SOS Méditerranée asociacija padeda visiems, reikalingiems pagalbos asmenims Viduržemio regione.
Ketvirtasis mišrios komisijos susitikimas dėl pal. kardinolo Aloyzo Stepinaco
Kai prieš šiek tiek daugiau nei du mėnesius Kroatijos mieste Osijeke buvo atidengtas paminklas palaimintajam kardinolui Aloyzui Stepinacui, minint jo 57 mirties metines, tarp Kroatijos ir Serbijos kilo diplomatinis konfliktas.
Popiežius Pranciškus: Jaunimo ugdymas – tai meilės tarnystė
„Auklėkite ir ugdykite su meile. Padėkite mokiniams, kad išsiskleistų visi jų gabumai“, - rašo popiežius Pranciškus Brolių maristų kongregacijos nariams, minintiems savo vienuolijos įsikūrimo 200 metų sukaktį ir besiruošiantiems savo generalinei kapitulai, kuri šių metų rugsėjo mėnesį vyks Kolumbijoje.
„Palaiminti, kurie tiki nematę!“ (Jn 20, 29)
Prisikėlusio Jėzaus pasirodymas mokiniams, o galiausiai ir abejojančiam Tomui teisėtai vadinamas dievišku Gailestingumu. Susitaikymo sakramentas, įsteigtas Jėzaus Prisikėlimo šviesoje pirmosios savaitės vienoje iš dienų, įgalino apaštalus atleisti nuodėmes, sutaikinti juos supantį pasaulį Jėzaus pasakytais žodžiais: „Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite – sulaikytos“ (Jn 20, 23). Išvydus Prisikėlusio Jėzaus kančios ženklus abejojančio Tomo žodžiai: „Mano Viešpats ir mano Dievas“! (Jn 20, 28) visiems laikams skamba lyg išpažinimo himnas tikėjimui ir amžinajam gyvenimui ir bet kokios abejonės vijimui šalin.
Popiežius kanonizuos naujus šventuosius Fatimoje ir Romoje
Mariją regėję brolis ir sesuo Pranciškus ir Jacinta Marto bus paskelbti šventaisiais gegužės 13 dieną Fatimoje. Fatimos piemenėlių kanonizacijai vadovaus popiežius Pranciškus, kuris gegužės 12-13 dienomis su apaštališkuoju vizitu lankysis Portugalijoje, Fatimos Marijos apsireiškimų šimtmečio proga. Apie kanonizaciją gegužės 13 dieną Fatimoje pranešė popiežius Pranciškus ketvirtadienį eilinėje viešoje konsistorijoje, sušauktoje dėl kai kurių kanonizacijų.
Kaišiadorių vyskupo kvietimas dalyvauti beatifikacijoje
Brangūs broliai ir seserys,
Su dideliu džiaugsmu sulaukėme žinios, jog 2016 m. gruodžio 1 d. popiežius Pranciškus pripažino Garbingojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kankinystę ir atvėrė kelią jo paskelbimui Palaimintuoju. Tai nepaprastai svarbus įvykis ne tik mūsų vyskupijai, bet ir visai Lietuvai, nes beatifikacijos iškilmės Lietuvoje bus švenčiamos pirmą kartą.
