Kretingos pranciškonų bažnyčiai – 400 metų

Birželio 7 d. (trečiadienis)
16.00 val. Brolio Bernardo Belicko OFM kūrybos vakaras M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje (Vilniaus g. 8)

Gegužės 21 d. Kauną pasieks Šv. Adalberto riterių ordino rūpesčiu iš Gniezno miesto parvežtos šv. Adalberto-Vaitiekaus relikvijos.

Baigėsi devynioliktoji popiežiaus Pranciškaus apaštališkoji kelionė, išsiskyrusi iš visų kitų jo pontifikato kelionių: tai buvo popiežiaus piligrimystė, nuvedusi į Fatimos šventovę, minit Marijos apsireiškimų trims portugalams vaikams šimtmetį. Piligrimystės svarbiausias momentas buvo dviejų regėtojų Jacintos ir Pranciškaus iškėlimas šventaisiais.

Gegužės 13-ąją Kauno arkivyskupijos kvietimu piligrimai iš įvairių Lietuvos kraštų gausiai susirinko į nacionalinį Fatimos apsireiškimų 100-mečio paminėjimą Šiluvoje. Malda kaip dvasinis tiltas sujungė dvi piligrimines šventoves dviejose žemėse – Lietuvoje ir Portugalijoje, kurios buvo palaimintos ypatingu Švč. Mergelės Marijos artumu. Keli tūkstančiai piligrimų Šiluvoje susivienijo su popiežiaus Pranciškaus ir milijono Fatimos maldininkų malda, tą dieną Šventajam Tėvui atvykus į šią Švč. Mergelės Marijos šventovę minėti Dievo Motinos apsireiškimų šimtmečio ir kanonizuoti dviejų jos regėtojų – vaikų, per kuriuos ji prabilo XX a. pasauliui.

Šiandien daug kalbama apie religiją kaip konflikto šaltinį. Dievą ir tiesą, kuri atskiria, padalina žmones į priešiškas stovyklas ir grupes. Paradoksalu, tačiau net tarp krikščionių įtariai žvelgiama į bendro pamato, sutarimo paieškas – tarsi į savo tapatybės išdavimą. Akivaizdu, kad kur kas mažiau gilinamasi į krikščionybės kaip taikos ir sutaikinimo religijos esmę. O ką Biblija sako apie taiką? Gilinimąsi siūlome pradėti straipsniu, kuris parengtas pagal garsaus italų biblisto Giuseppe Barbaglio pranešimą, skaitytą vienos italų vyskupijų rengiamuose kursuose tikėjimo ir kultūros temomis.

Prieš šimtą metų Cova da Iria slėnyje, Vakarinėje Portugalijos dalyje, trims piemenėliams pasirodė Švč. Mergelė Marija. Ji pasirodydavo vaikams kiekvieno mėnesio 13 dieną penkis mėnesius iš eilės. Garsas apie nepaprastus įvykius sklido, ir spalio 13 d. į Fatimą susirinko apie 70 tūkst. smalsuolių. Dievo Motina valstiečių vaikams pasakė esanti Šventojo Rožinio karalienė, ragino karštai melstis už žmonijos išsigelbėjimą, atgailauti. 

Penktojo Velykų sekmadienio Evangelija mus ir vėl sugrąžina į paskutinę vakarienę, kurioje Jėzus dalijasi su savo mokiniais paguodos ir vilties žinia neišvengiamai artėjančiai Kančios, Mirties ir Prisikėlimo valandai. Pirmiausia, ko moko mus šio sekmadienio Evangelija, – tai saugoti savo širdis ir sielas nuo piktojo, tai yra baimės, kuri taip dažnai griauna žmogų iš vidaus ir stabdo jo gyvenimo žingsnius. Antra, ką primena mums Jėzus, tai yra tai, koks didis Dievo namų pasaulis. Jeigu žemėje mes esame nuolat susirūpinę, ką valgysime, ką gersime ir kur gyvensime, tai Jėzaus žodžiai apie Tėvo namus mums primena, kad mes nesame našlaičiai, Dievas yra su mumis, Jis žino mūsų rūpesčius ir džiaugsmus, Jis visada su mumis.

Gegužės 13 dieną Dubline, Airijoje, palaimintuoju buvo paskelbtas tėvas jėzuitas John Sullivan (1861-1933), 1933 m. miręs su šventumo garsu. Apie jo gyvenimą ir dorybes pasakoja kardinolas Angelo Amato, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas.

Prieš keletą metų Kaišiadorių vyskupijos Gyvojo rožančiaus draugijos nariai paprašė manęs kartu keliauti arkivyskupo Teofilio Matulionio keliais ir netgi leido pamėginti pabūti gidu ir piligriminės kelionės dvasiniu vadovu. Ir taip netikėtai radosi šešios kelionės po Lietuvą ir Latviją, padėjusios geriau susipažinti su T. Matulionio gyvenimu.

Popiežius Pranciškus į Fatimą buvo atvykęs kaip piligrimas, tačiau kelionės metu turėjo progos susitikti su jį Fatimoje priėmusios Portugalijos valstybės ir vyriausybės vadovais.

Tęsiame ciklą, pasakojantį apie Teofiliaus Matulionio gyvenimo kelią. Buvusio Kaišiadorių vyskupo, kankinio beatifikacija vyks Vilniuje birželio 25 d. Istorinėje Oršoje Oršoje, Dniepro ir Oršicos upių santakoje, nuo XIV a. pabaigos iki XVII a. vidurio stovėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mūrinė pilis. 1514 m. Oršos apylinkėse vykęs pergalingas mūšis prieš Maskvą buvo vienas didžiausių Lietuvos karybos istorijoje.

              Antroji popiežiaus Pranciškaus penktadienio programos dalis buvo bendra Rožinio malda su tikinčiaisiais. Ji prasidėjo vakare, apie 21.30 vietos laiku ir truko apie valandą. Po trumpo susikaupimo ir meditacijos buvo palaimintos žvakės; Šventasis Tėvas savo žvakę užsidegė nuo velykinės žvakės.

5 Velykų sekmadienio homilija

Penktąjį Velykų sekmadienį Mišiose skaitoma Evangelijos pagal Joną ištrauka, kurioje girdime Jėzaus atsisveikinimo žodžius, skirtus ne tik artimiausiems jo mokiniams, bet ir mums visiems, save laikantiems Jėzaus sekėjais.

Du piemenėliai, prieš šimtmetį tvirtinę, kad patyrė Švč.Mergelės Marijos apreiškimą Portugalijos vietovėje Fatimoje, dabar pritraukiančioje didžiules maldininkų minias, šeštadienį buvo paskelbti šventaisiais popiežiaus Pranciškaus.

Prasidėjo popiežiaus Pranciškaus piligrimystė į Fatimos Marijos šventovę. Popiežiaus kelionių organizatoriai pabrėžia, kad šį kartą popiežius keliauja kaip piligrimas, kad tai ne tik jo, kaip Bažnyčios ganytojo kelionė, bet ir asmeninė piligrimystė, kartu su tūkstančiais kitų piligrimų iš Portugalijos ir kitų šalių, kurie šiomis dienomis plūsta į Fatimos šventovę. Dėl to, nors Portugalijos vyriausybė ir šalies tikintieji labai norėjo, kad šia proga Šventasis Tėvas aplankytų ir kitus miestus, apsiribota tik Fatima. Trumpo vizito programoje – du pagrindiniai įvykiai: popiežiaus malda Marijos apsireiškimų vietoje, minint 100 metų sukaktį nuo 1917 m. gegužės 13-ąją įvykusio pirmojo apsireiškimo, ir dviejų Mariją regėjusių piemenėlių - Jacintos ir Pranciškaus Marto skelbimas šventaisiais. (Vatikano radijas)

Prieš šimtą metų gegužės 13 dieną į Siksto koplyčią susirinkę popiežius, jo kardinolai ir kiti Romos Kurijos vyskupai jokiu būdu negalėjo numatyti tą pačią dieną už dviejų tūkstančių kilometrų, Cova da Iria, prie Fatimos, centrinėje Portugalijoje, prasidėjusių Marijos apsireiškimų trims mažiems beraščiams piemenėliams reikšmės. Šventasis Tėvas Benediktas XV tą dieną Siksto koplyčioje, kurioje paprastai renkami popiežiai, vadovavo vyskupo konsekravimo apeigoms. Vyskupu buvo šventinamas vienas iš artimiausių popiežiaus padėjėjų ir būsimas jo įpėdinis Romos vyskupo soste: iš Romos didikų kilęs kunigaikštis Eugenijus Pacelli, būsimas popiežius Pijus XII.

2017 m. gegužės 9-11 dienomis Vilniuje vyko Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas A. J. Bačkis, arkivyskupai G. Grušas, L. Virbalas, S. Tamkevičius, vyskupai E. Bartulis, J. Boruta, J. Ivanauskas, K. Kėvalas, R. Norvila, A. Poniškaitis, L. Vodopjanovas. Lietuvos vyskupus savo dalyvavimu posėdyje pagerbė Apaštalinis Nuncijus Lietuvai arkivysk. Pedro López Quintana, kuris pasveikino susirinkusiuosius ir palinkėjo jiems gero darbo.

Dievo tautos tikėjimas bręsta kelionėje, sakė popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje. Apie tai kalbama šios dienos pirmajame skaitinyje iš Apaštalų darbų. Paulius aiškina išganymo istoriją – pradėdamas nuo protėvių ir žingsnis po žingsnio priartėdamas prie Kristaus. Pasak popiežiaus, žiūrėdami į savo istoriją, panašią raidą matome ir kitų dalykų suvokime. Tarkim vergystė – praeityje ji buvo priimama kaip suprantamas dalykas, tačiau šiandien mes į ją žiūrime kaip į didžiausią neteisybę ir nusikaltimą.

Šventasis Tėvas laišku pasveikino Lotynų Amerikos vyskupų tarybą Aparesidos Marijos trijų šimtų metų sukakties proga. Popiežiaus laišką žemyno vyskupų atstovai gavo San Salvadore, kur šiomis dalyvauja plenarinėje asamblėjoje, tema „Vargšų Bažnyčia neturtingiesiems“. Asamblėjoje dalyvauja 22 kraštų ganytojai. Popiežius Pranciškus laiške vyskupams išsakė gilų sopulį dėl „korupcijos nuodėmės“, kurią pavadino viena iš rimčiausių nuodėmių žemyne. Aparesidos Marija yra Brazilijos globėja ir viso Lotynų Amerikos žemyno dangiškoji užtarėja. Aparesidos mieste Marijos garbei iškilusi didinga nacionalinė Marijos šventovė, kurią yra lankę pastarieji trys popiežiai: šv. Jonas Paulius II, Benediktas XVI ir Pranciškus. 

Šiais, Garbingojo Dievo Tarno Teofiliaus Matulionio metais Telšių vyskupijoje vyksta pasirengimas didžiajam ir labai svarbiam įvykiui – Žemaičių vyskupijos įkūrimo 600 metų jubiliejui.

Artėjant Lietuvos jaunimo dienoms Vilniuje, susitikome su Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu pasikalbėti apie jo jaunystę, pasidomėti, kam jis nepatartų dalyvauti Jaunimo dienose, ir, aišku, sekdami renginio šūkiu „Tiesa padarys Jus laisvus“, pasikalbėti apie tiesos ir laisvės paieškas.