Lietuvos vyskupams 2017-uosius paskelbus Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais, dizainerė Silvija Knezekytė sukūrė metų temą atspindintį plakatą ir plakato žinią perteikiantį logotipą.

Plakate pavaizduotas metų „kaltininkas“ – garbingasis arkivyskupas Teofilius Matulionis. Esame įpratę fotografijose matyti savo hierarchus puošniais drabužiais ir pozuojančia veido išraiška. Tarp negausiai išlikusių Teofiliaus nuotraukų taip pat galima atrasti jo hierarchinės povyzos atvaizdų, tačiau jie nėra dominuojantys. Ilgus metus trukęs įkalinimas, persekiojimas ir trukdymas eiti ganytojo pareigas suformavo tvirtą charakterį, užgrūdino valią ir sustiprino tikėjimą galutine Dievo pergale.

Trečiojo metų sekmadienio Evangelija mums pasakoja Jono Krikštytojo darbų ir veiklos pabaigą Jo suėmimu. Tai nėra liūdna žinia Išganymo istorijos metraščiuose. Ši žinia primena: kai uždaromos vienos durys, tuo pačiu metu atsidaro kitos mūsų gyvenimo durys ir net langai, kad matytume ir veiktume dar plačiau. Tos kitos mūsų gyvenimo durys ir langai yra Jėzus, Jo skaisti šviesa, kurią priimame ir liudijame kasdien malda ir darbais, yra pati šviesiausia kelrodė žvaigždė net pačioje audringiausioje mūsų gyvenimo jūroje, bei naktyje.

Šiandien pradedame Ekumeninę savaitę, skirtą maldai už krikščionių vienybę, nes ji ne mūsų pastangų vaisius, o vien Dievo dovana. Ta proga – interviu su popiežiumi Pranciškumi.

Prancūzų kilmės vyskupas J M. Amoudru, O. P. (1878 – 1961) buvo paskutinis apaštali­nis Leningrado valdytojas. Jį kartu su kun. Teofiliu Matulioniu konsekravo vyskupas Eugène Joseph Neveu. J. M. Amoudru laiškas – įtaigus liudijimas apie kun. Matulionio asmenybę, publikuotas oficialioje būsimo palaimintojo svetinėj  www.matulionis.info.

Mielasis kunige,

pagirtina Jūsų mintis supažindinti visuomenę su taip nuo­pelningu gyvenimu mons. Teofiliaus Matulionio [autorius rašo Matuliams], Leningrado vyskupo pagalbininko, vėliau Kaišiadorių vyskupo Lietuvoje, mirusio kaip tikėjimo išpažinėjo Sibiro kalė­jimuose. (Arkiv. T. Matulionis mirė Lietuvoje 1962 m. Gandas apie jo mirtį Sov. Sąjungoje buvo daug ką suklaidinęs. - red. pastaba).

Ieškoti vienybės – pareiga per visus metus

Tradicinis laikotarpis Maldos už krikščionių vienybę savaitei švęsti Šiaurės pusrutulyje yra sausio 18–25 d. Šią datą 1908 m. pasiūlė tėvas Paulas Wattsonas, nes ji yra tarp Šv. Petro katedros ir Šv. Pauliaus atsivertimo švenčių, todėl reikšminga simboliškai.

Laisvė yra didžiausia Dievo dovana žmogui, nes pilnavertiškai jis gali gyventi tik tuomet, kai yra laisvas. Be laisvės neįmanoma būti laimingu. Komunistinė ideologija, skelbusi apie rojaus sukūrimą žemėje, buvo melas, atnešęs pasauliui, o drauge ir mūsų Tėvynei, pačių didžiausių išmėginimų ir nelaimių. Išorinės nelaisvę mes gerai suprantame, nes dėl jos esame patyrę neišmatuojamų praradimų, tačiau pati didžiausioji nelaimė ištinka žmogų tada, kai jis praranda vidinę laisvę. Jėzus mokė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kiekvienas, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas“ (Jn 8,34).

Sekmadienį Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje buvo aukojamos pirmosios kun. Antano Budrecko šv. Mišios – Primicijos.

Nuotraukų autorė Ernesta Šneideraitytė.

Tai Jonas Krikštytojas pasauliui pristato Jėzų kaip Dievo Avinėlį. Visame Šv. Rašte šis Jėzaus titulas yra pats giliausias ir svarbiausias, apibūdinantis Jėzaus pasiuntinybę šioje žemėje. Tai begalinės meilės, aukos ir Kristaus pergalės vardo ženklas, atkuriantis naują žmogų kiekviename iš mūsų. Kai prieš Komuniją šv. Mišių pabaigoje tariame: „Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų/suteik mums ramybę“, mes išgyvename giliausius artumo jausmus tarp Dievo ir Žmogaus. Čia, šiuose žodžiuose, Žemė ir Dangus kaip niekad yra tobula ir viena.

„Jei šiandien išgirsite jo balsą, neužkietinkite savo širdžių“ (Žyd 3,7) - sako šv. Paulius ketvirtadienio Mišių pirmajame skaitinyje iš Laiško žydams. Komentuodamas šiuos žodžius Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje, popiežius Pranciškus išryškino du raktažodžius – „šiandien“ ir „širdis“.

Nors prisimindamos tik miglotai, sielos visgi siekia susigražinti gėrį, tačiau kaip gerai įkaušę vyrai neranda kelio į namus. Boethius

2017-uųjų Lietuvos ganytojų paskelbtų arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metų šūkis – Evangelijoje užrašyti Viešpaties žodžiai: „Tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32). 

„Jo gyvenime Bažnyčia atpažino svarbiausius dalykus, kuriuos Dievas nori mums perteikti – ištikimybę Evangelijai, tarnavimą Bažnyčiai, artimo meilę ir rūpinimąsi tikėjimo skleidimu – misijomis.“

Portugalijos Leirijos – Fatimos vyskupija, kurioje yra garsioji Fatimos Marijos šventovė, pranešė, kad šiemet švenčiamos Švč. M. Marijos apsireiškimų Fatimoje 100 metų sukakties proga popiežius Pranciškus suteikė galimybę pelnyti visuotinius atlaidus piligrimams, kurie aplankys Fatimą jubiliejaus metais.

Vyskupų Sinodo generalinis sekretorius penktadienį pristatys visuomenei būsimos Sinodo asamblėjos parengiamąjį dokumentą. Pristatymo išvakarėse kard. Lorenzo Baldisseri Vatikano dienraščio paskelbtame pokalbyje sakė, kad „raudonas siūlas“ jungia buvusius du šeimos sinodus su būsimuoju, kurio dėmesio centre jaunimas. Jungianti grandis tai popiežiaus Pranciškaus posinodinis paraginimas „Amoris laetitia“. Penkioliktosios sinodo asamblėjos tema: „Jaunimas, tikėjimas ir pašaukimo atpažinimas“.

Kasmetinę kelionę į Šventąją Žemę pradeda Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos vyskupų grupė, kuri koordinuoja savo šalių bažnytinių organizacijų ir fondų paramą Šventosios Žemės katalikams. Šiemetinis paramą teikiančių episkopatų koordinacinės grupės vizitas truks nuo sausio 14 iki 18 d. Vizito metu vyskupai susitiks su Jeruzalės lotynų patriarchato apaštališkuoju administratoriumi arkivysk. Pierbattista Pizzaballa bei su vietiniais katalikais Jeruzalėje, Betliejuje ir Nazarete. Prieš oficialią vizito pradžią, keli vyskupai užsuko į Gazos sritį.

Southwark arkivyskupija pietinėje Anglijoje pranešė, kad gavo Kulto ir Sakramentų kongregacijos leidimą liturgijoje paminėti palaimintąjį Oskarą Romero. Pasak arkivyskupo Peterio Smitho, bus galima minėti palaimintąjį arkivyskupijos šv. Jurgio katedroje kasmet kovo 24-ąją, palaimintojo užgimimo dangui dieną. Southwark arkivyskupija yra bene vienintelė diecezija ne Salvadore, kuriai suteiktas leidimas švęsti liturginį minėjimą. Šv. Jurgio katedroje Londono centre saugomas vadinamasis „Romero kryžius“, margai išdailintas keturių metrų aukščio salvadorietiškas kryžius, į kurį įkomponuotos palaimintojo kankinio Romero relikvijos: marškiniai su kankinio kraujo dėme ir vyskupo pijusė.

Per kelerius pastaruosius metus paplito kolektyvinė baimė „svetimšalio“ ir „vargšo“, vienu žodžiu  - „migranto“, atžvilgiu, kuri, pirmiausia, išreiškia lengvai suprantamą ir gal net pateisinamą psichologinę reakciją, tačiau jokiu būdu neturi būti kurstoma, - rašo Gualtiero Bassetti, italų kardinolas, Perudžos arkivyskupas, „l’Osservatore Romano“ puslapiuose.

2017 m. sausio 11 d., Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose, mirė garbės prelatas Antanas Maskeliūnas.

Garbės prelatas Antanas Maskeliūnas gimė 1931 m. kovo 19 d. Vainiūnų kaime, Lazdijų rajone.

Mokėsi Seirijų pradžios mokykloje, Alytaus I-oje vidurinėje mokykloje.

Sausio 8 d. šeimas sukvietė tradicinė, jau šešioliktoji Šiaulių vyskupijos šeimų šventė „Pašventink juos tiesa“ (Jn 17, 17). Seniai Šiaulių vyskupijos ribas išaugusiame renginyje šventine nuotaika su šiauliečiais dalijosi svečiai iš Vilniaus, Kauno, Trakų, Mažeikių ir kitų Lietuvos miestų. 12.00 val. Šeimų šventė prasidėjo katecheze, kurią vedė Kelmės dekanas, kun. liturg. lic. Mindaugas Grigalius. Šv. Mišios prasidėjo iškilminga Eucharistijos dalyvių procesija salės viduriu nuo pagrindinių Šiaulių arenos durų iki gėlėmis papuošto altoriaus. Šv. Mišių aukai vadovavo ir pamokslą sakė apaštalinis nuncijus arkivysk. dr. Pedro Lopez Quintana, koncelebravo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ, Šiaulių vyskupijos kunigai.

Sekmadienį Bažnyčia liturgijoje minėjo Kristaus krikštą. Rytą aukojęs šventės Mišias Vatikano rūmų Siksto koplyčioje ir krikštijęs kūdikius, vidudienį popiežius Pranciškus kalbėjo „Viešpaties Angelo“ maldą kartu su Šv. Petro aikštėje susirinkusiais tikinčiaisiais.

2017 m. sausio 9 dieną Kaune vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas A. J. Bačkis, arkivyskupai G. Grušas, L. Virbalas, S. Tamkevičius, P. López Quintana, vyskupai E. Bartulis, J. Boruta, J. Ivanauskas, K. Kėvalas, R. Norvila, A. Poniškaitis, L. Vodopjanovas.

Lietuvos vyskupus savo dalyvavimu posėdyje pagerbė Apaštalinis Nuncijus Lietuvai arkivysk. Pedro López Quintana, kuris pasveikino susirinkusiuosius ir palinkėjo jiems gero darbo.

Popiežiaus kasmetinis kreipimasis į diplomatus, akredituotus prie Šventojo Sosto, reziduojančius Romoje ir ne, yra viena iš svarbiausių kalbų, kurioje nubrėžiamos Šventojo Sosto nuostatos, liečiančios tarptautinės bendruomenės gyvenimą. Šiais metais Pranciškus ją skyrė taikos ir saugumo temai.

„Dabartiniame pasaulyje daug krikščionių, priklausančių įvairioms Bažnyčioms, kartu tarnauja kenčiantiems žmonėms, gina žmogaus orumą ir gyvybę, kovoja su neteisingumu, saugo kūriniją.

Po Kalėdų prasideda eilinis liturginių metų laikotarpis, tačiau mūsų krikščioniškojo gyvenimo centre visuomet yra Jėzus – pirmasis ir paskutinysis Tėvo Žodis, Visatos Viešpats, pasaulio Išganytojas, sakė popiežius Pranciškus pirmadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje.

Baigiantis metams buvo paskelbta žinia apie tai, kad 2017-siais Lietuva turės dar vieną palaimintąjį – tiesą sakant, mažai kam žinomą, buvusį Kaišiadorių arkivyskupą Teofilių Matulionį (1873 – 1962).

„Bernardinai.lt“ skaitytojai turėjo galimybę su juo kiek susipažinti iš dr. Romos Zajančkauskienės tekstų, pristatėme ir paties T. Matulionio minčių. Šįkart – pokalbis su vienu iš beatifikacijos bylos rengėjų bažnytinės teisės daktaru, kun. Mindaugu Saboniu, iš arčiau susipažinusiu su būsimo palaimintojo asmenybe. „Tarp manęs ir Matulionio nebuvo meilės iš pirmo žvilgsnio. Tikrai neapsidžiaugiau, kai sužinojau, jog šalia studijų Romoje dar turėsiu tvarkyti ir Teofilio Matulionio beatifikacijos bylos reikalus“, – atvirauja kunigas.

 Kristaus Apsireiškimo arba Trijų Karalių šventė primena Rytų išminčių apsilankymą Betliejuje ir karališkos pagarbos atidavimą gimusiam Mesijui, o tuo pačiu primena, kad Dievas apsireiškia tiems, kurie jo ieško.

Evangelijoje nekalbama, kas buvo tie Rytų išminčiai, kiek jų buvo ir iš kur jie atvyko, todėl Šventojo Rašto tyrinėtojams belieka spėlioti. Tie „Rytai“, apie kuriuos mini evangelistas – tai teritorija už Jordano į rytus: pirmiausia didžiulė sirų - arabų dykuma, paskui Mesopotamija ir Persija. Senajame Testamente visos šios vietovės vadintos Rytais. Ne tik žydai, bet ir persai pagal Zaratusrtos tikėjimo tradiciją laukė gelbėtojo. Istoriškai yra visiškai tikėtina, kad žinios apie žydų laukiamąjį Mesiją – Gelbėtoją buvo paplitusios ir Persijos išminčių tarpe. Šios istorinės aplinkybės tyrinėtojams yra įdomios, bet mums - ne pačios svarbiausios.

Sekmadienį Bernardinų bendruomenės centre vyko pranciškoniško prakartėlių konkurso „Pasitik kūdikėlį Jėzų su šv. Pranciškumi“ apdovanojimų ceremonija.

Dešimt Dievo įsakymų, arba Dekalogas, yra dešimt žodžių, Dievo apreikštų ant Sinajaus/Horebo kalno Mozei ir Izraeliui apie žmogaus dorovinį elgesį (Iš 20, 2–17; Įst 5, 6–21).

Sakoma, kad Viešpaties Apsireiškimo šventė, Trys Karaliai, pirmų amžių krikščionims Mažojoje Azijoje ir Egipte savo svarba nusileisdavo tik Velykų šventimui. Šioje šventėje tilpo du Kristaus gyvenimo svarbūs įvykiai: Jo Užgimimas ir Krikštas. Tik vėliau, kai gruodžio 25 d. buvo pasirinkta kaip Kristaus Gimimo šventė, šios šventės dvigubas šventimas atsiskyrė. Bažnyčia, kuri laikui bėgant pradėjo įgauti Rytų ir Vakarų Bažnyčios veidą, pasipuošė ir išskirtiniais liturgijos bei bažnytinio gyvenimo ženklais, būdingais jau tik Rytų ir Vakarų pasauliams. Taip Rytų Bažnyčia (o tai yra mūsų tikėjimo broliai ir seserys ortodoksai) savo liturgijoje Viešpaties Apsireiškimo šventę pradėjo švęsti kaip Kristaus Krikštą, tuo tarpu Vakarų Bažnyčioje (katalikų) ši šventė įgavo Trijų Karalių išskirtinį šventinį atspalvį, o Kristaus Krikšto šventė švenčiama sekmadienį tuoj po to.

Penktadienį Vilniaus gatvėmis žygiuos Trys karaliai, eitynės iškilmingai užbaigs šventinį Kalėdų renginių ciklą.