Reklama 1

Nuo sekmadienio traukiniai kursuos vasaros laiku

 

Vasaros sezonui besiruošiantys „Lietuvos geležinkeliai“ pristato atnaujintus traukinių tvarkaraščius.

Šį sekmadienį, kovo 31 d., Lietuvoje įvedamas vasaros laikas. Dėl šios priežasties koreguojami tarptautinių traukinių tvarkaraščiai, todėl nuo tos dienos šiek tiek keičiami ir vietinio susisiekimo traukinių grafikai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ką reikia žinoti apie užrašus ant padangų?

 

Ką reiškia ant padangos šono užrašyti skaičiai ir raidės? Ši informacija nurodo padangos plotį, sienelės aukštį ir ratlankio dydį, taip pat žymi kokiu maksimaliu greičiu galima važiuoti šiomis padangomis ir kada jos buvo pagamintos. Taip pat vis dažniau ant padangų pateikiama ir tokia informacija kaip maksimalus apkrovos svoris ir kokio gamintojo modeliams jos pritaikytos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vairuoti norintys neįgalieji jaučiasi užmiršti: kompensacijas gali gauti, bet jos nesikeičia jau daugiau nei 20 metų

 

Vienas iš būdų negalią turintiems žmonės judėti laisviau – automobilis. Lietuvoje galioja tvarka, pagal kurią neįgalieji gali kreiptis dėl kompensacijos automobiliui įsigyti, tačiau jos dydis nesikeičia jau daugiau nei 21 metus. LRT.lt domisi, kokiomis kompensacijomis gali pasinaudoti automobilius norintys vairuoti neįgalieji ir kodėl kai kurie galiausia nuleidžia rankas.

Draudikai skaičiuoja, kad augantis alternatyvių transporto priemonių skaičius didina nuostolius

 

Augantis alternatyvių transporto priemonių populiarumas Lietuvoje šį sezoną išaugins nuostolius, kurie gali siekti ir keturženkles sumas, skelbia draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Lietuvos policijos duomenimis, praėjusiais metais šalyje įvyko daugiau kaip 400 eismo įvykių, kuriuose dalyvavo alternatyvios transporto priemonės – dviračiai, paspirtukai, riedžiai ir kitos. Dalis šių eismo įvykių nutiko dėl jas vairuojančiųjų neapdairumo, o jų dažniausi padariniai – sugadintas žmonių turtas.

Pavasarinė vairuotojų dilema – kada keisti padangas?

 

Balandžio 1-ąją vairuotojų Lietuvoje laukia kasmetinis pasiruošimas šiltajam sezonui. Nuo šios dienos eismo dalyviai galės ne tik greičiau važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose, bet ir savo transporto priemonių žieminį apavą pakeisti į vasarinį, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vis dėlto draudikai ragina neskubėti. Kaip teigia draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius, priimant sprendimą keisti padangas reikia vadovautis ne tik įstatymais, bet ir sveiku protu. Jis ragina padangas keisti tik tada, kai tai užtikrintai leis oro sąlygos.

Rudenį į Vilniaus gatves išriedės 10 naujų mažų autobusų

 

Vilniaus valdžia ir bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ pirmadienį pasirašė sutartį su įmone „Saločiai ir partneriai“ dėl 10-ies naujų mažų dviašių „Isuzu Novociti Life“ autobusų įsigijimo už 1,782 mln. eurų. Autobusai į sostinės gatves turėtų išriedėti rudenį. 

Autobusus finansuoja „Vilniaus viešasis transportas“. 

Tyrimas parodė, kad kas ketvirtas Lietuvos vairuotojas kelyje yra pristigęs degalų

 

Ketvirtadalis Lietuvos vairuotojų yra išgyvenę nemalonią patirtį – kelyje pristigę degalų. Tyrimas parodė, kad dauguma jų šią situaciją sprendė kreipdamiesi pagalbos į šeimos narius, draugus ar kolegas, kiti – rizikavo ir kelionę tęsė, kol transporto priemonė užgeso. Dalis vairuotojų tokiomis aplinkybėmis gelbėjosi užsisakydami pagalbos kelyje paslaugą ar išsikvietę taksi, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kompensacijoms už taršių automobilių atsisakymą – 30 mln. eurų

 

Aplinkos ministerija planuoja skirti apie 30 mln. eurų išmokoms už taršių automobilių atsisakymą, rašo „Lietuvos žinios“.

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys dienraščiui tvirtino, kad finansinė paskata numatoma asmenims, atidavusiems nustatytą laiką Lietuvoje eksploatuotą taršų lengvąjį automobilį kaip eksploatuoti netinkamą transporto priemonę. Išmokas bus galima panaudoti atsiskaitant už viešojo transporto paslaugas elektroninių bilietų sistemose arba įsigyjant mažos taršos kriterijus atitinkantį lengvąjį automobilį.

Latvijoje – unikalus pasiūlymas, kaip sumažinti išmetamų padangų skaičių

 

Siekdama mažinti aplinkos taršą, Latvija svarsto galimybę įvesti automobilių padangų depozito sistemą. Kasmet šalyje sukaupiama šimtai tūkstančių tonų senų padangų.

Pasak ekologų, šiuo metu centralizuotai surenkama tik trečdalis senų padangų, o realiai sunaikinama dar mažiau. Didžiulės išmestų padangų krūvos sėte nusėjusios laukus bei pamiškes.

Istoriniai automobiliai: ne tik privilegijos, bet ir galvos skausmas

 

Istorinį statusą turinčios transporto priemonės iš kitų išsiskiria ypatingais valstybiniais numeriais. Tačiau kokių privilegijų turi tokių automobilių savininkai? Pasirodo, jiems kyla ir rimtų problemų.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, istorinė motorinė transporto priemonė – tai prieš 30 metų ar anksčiau pagaminta transporto priemonė, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų ir kuri yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms. 

Kelių direkcija žada daugiau greičio matuoklių, prioritetas – piktžaizdė prie „Megos“

 

Šiemet keliuose išjungus momentinius greičio matuoklius, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Vitalijus Andrejevas žadėjo, kad valstybiniai keliai be greičio kontrolės ilgai neliks. Jis taip pat pristatė artimiausius direkcijos planus. Daugiausia dėmesio šiemet bus skiriama vadinamajai „Megos“ sankryžai ir naujo tilto prie „Megos“ Kaune statybai.

Ženevoje „Mazda“ pristatė visiškai naują „CX-30“ modelį

 

„Mazda Motor Corporation“ pristatė jau antrąjį modelį savo naujos kartos modelių gamoje, kompaktinį miesto visureigį „Mazda CX-30“. Pirmoji visuotinė pažintis su „Mazda CX-30“ įvyks Ženevos tarptautinėje automobilių parodoje, o vėliau naujasis, prognozuojama, kertinis „Mazda“ modelis išriedės į pasaulio rinkas. Lietuvą „Mazda CX-30“ pasieks šį rudenį, rašoma prenešime žiniasklaidai.

Ar reikės mokėti vairuoti, kai automobiliai galės važinėti autonomiškai?

 

Naujausios technologijos keičia mūsų buitį – pradedant elementariausiu indų plovimu ir baigiant automobilių vairavimu. Per pastaruosius keletą metų automobiliai tapo tokie „protingi“, kad gali patys atsistoti į stovėjimo vietą, sekti važiavimo liniją ar sustoti esant kritinei situacijai. Žvelgiant į ateitį, kalbama ir apie automobilių autonomiją. Todėl kyla natūralus klausimas, kaip vairuoti mokysimės ateityje ir kokių savybių reikės sėdant į vis modernėjančius automobilius.

Ekspertai: dešimtadalis vairuotojų į avarijas patenka dėl pašalinės veiklos

 

Saugaus eismo ekspertai pastebi, kad vis dažniau nelaimes keliuose lemia pašalinė vairuotojų veikla. Važiuojant vertėtų vengti ne tik pokalbių telefonu, bet ir garsaus muzikos klausymosi.  

Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, daugiau nei dešimtadalis vairuotojų į eismo įvykius patenka nukreipę dėmesį nuo vairavimo.

Idėjos kelius barstyti sūriu ar kavos tirščiais Lietuvos mokslininkams kelia abejonių

 

Nors džiaugiamės artėjančiu pavasariu, sinoptikai perspėja, kad plikledžio išdaigų dar galima sulaukti ir praėjus kalendorinei žiemai. Slidūs paviršiai dažniausiai barstomi druska, bet pasigirsta argumentų, kad ši gadina dangą, tiltų konstrukcijas, automobilių kėbulo dalis ar avalynę, užteršia gruntinius vandenis, todėl gamtosaugininkai ragina rinktis alternatyvius būdus. Lietuvos mokslininkai perspėja, kad ne visos sparnuotos idėjos gali būti įgyvendintos.

Kaip veikia elektroninės automobilių starto sistemos leidžiančios įsibėgėti labai greitai?

 

Šiais laikais daugelis automobilių su automatinėmis transmisijomis turi starto kontrolės („Launch Control“)sistemas. Ši technologija leidžia labai greitai pajudėti iš vietos – automobilio ratai tiesiog nepraranda sukibimo. Tačiau kaip veikia ši elektroninė magija? Kaip kažkokia kompiuterinė programa varantiems ratams gali suteikti daugiau sukibimo?

Rusiškiems automobiliams Europoje ateina sunkus laikas: jie gali dingti ir iš Lietuvos

Per artimiausius trejus metus automobilių gamintojai privalės aprūpinti savo modelius šiuolaikinėmis saugumo ir pagalbinėmis vairavimo sistemomis arba nebegalės pardavinėti savo automobilių visose Europos Sąjungos šalyse, įskaitant ir Lietuvą.

Į šią žinią itin skausmingai sureagavo rusiškų automobilių gamintojai, nes jiems saugumo technologijos vis dar atrodo prabangos dalyku, nors dauguma Europos automobilių gamintojų jas jau dabar montuoja į visus savo modelius.

Baisiau už gripą: kaip išgydyti saugaus eismo ligas

 

Per pirmuosius šių metų mėnesius nuo gripo komplikacijų Lietuvoje mirė 21 žmogus. Tuo tarpu per tą patį laikotarpį keliuose žuvo 29 žmonės. Nors Lietuva daro pažangą mažindama žūčių skaičių, bet dar atsiliekame nuo Europos vidurkio, rašoma pranešime žiniasklaidai. 

Padėtį pakeisti gali nuo kovo mėnesio įsigaliosianti saugaus eismo gerinimo programa „Vizija – nulis“, kuri remiasi gerąja Švedijos patirtimi.

Perspėja: netinkamas panaudoto tepalo naudojimas pavojingas sveikatai ir aplinkai

 

Panaudotas automobilių tepalas turi neigiamą vertę rinkoje, todėl vis dar pasitaiko atvejų, kai gyventojai neteisėtai jį šalina. Pastebima, kad sušilus orams sena alyva impregnuojamos tvoros ar kiti medienos gaminiai, nors to daryti negalima dėl taršos aplinkai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Dažniausiai pagundų netinkamai panaudoti automobilių alyvos atliekas kyla, kai transporto priemonių savininkai keičia tepalą namuose, o ne autoservisuose.

Kas skaičiuoja geriau: estai pirkdami naują ar lietuviai – naudotą automobilį

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas palygino estų ir lietuvių išlaidas perkant naujus ir naudotus automobilius. Pagal jo skaičiavimus, pirkdami ir eksploatuodami naudotą automobilį išleidžiame daugiau nei estai, kurie dažniau renkasi naują automobilį. LRT.lt domėjosi, kaip ekonomistas padarė tokias prielaidas, kai naudotas automobilis paprastai kainuoja pigiau nei naujas. 

Powered by BaltiCode