Reklama 2

Latvijoje – unikalus pasiūlymas, kaip sumažinti išmetamų padangų skaičių

 

Siekdama mažinti aplinkos taršą, Latvija svarsto galimybę įvesti automobilių padangų depozito sistemą. Kasmet šalyje sukaupiama šimtai tūkstančių tonų senų padangų.

Pasak ekologų, šiuo metu centralizuotai surenkama tik trečdalis senų padangų, o realiai sunaikinama dar mažiau. Didžiulės išmestų padangų krūvos sėte nusėjusios laukus bei pamiškes.

Istoriniai automobiliai: ne tik privilegijos, bet ir galvos skausmas

 

Istorinį statusą turinčios transporto priemonės iš kitų išsiskiria ypatingais valstybiniais numeriais. Tačiau kokių privilegijų turi tokių automobilių savininkai? Pasirodo, jiems kyla ir rimtų problemų.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, istorinė motorinė transporto priemonė – tai prieš 30 metų ar anksčiau pagaminta transporto priemonė, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų ir kuri yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms. 

Kelių direkcija žada daugiau greičio matuoklių, prioritetas – piktžaizdė prie „Megos“

 

Šiemet keliuose išjungus momentinius greičio matuoklius, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Vitalijus Andrejevas žadėjo, kad valstybiniai keliai be greičio kontrolės ilgai neliks. Jis taip pat pristatė artimiausius direkcijos planus. Daugiausia dėmesio šiemet bus skiriama vadinamajai „Megos“ sankryžai ir naujo tilto prie „Megos“ Kaune statybai.

Ženevoje „Mazda“ pristatė visiškai naują „CX-30“ modelį

 

„Mazda Motor Corporation“ pristatė jau antrąjį modelį savo naujos kartos modelių gamoje, kompaktinį miesto visureigį „Mazda CX-30“. Pirmoji visuotinė pažintis su „Mazda CX-30“ įvyks Ženevos tarptautinėje automobilių parodoje, o vėliau naujasis, prognozuojama, kertinis „Mazda“ modelis išriedės į pasaulio rinkas. Lietuvą „Mazda CX-30“ pasieks šį rudenį, rašoma prenešime žiniasklaidai.

Ar reikės mokėti vairuoti, kai automobiliai galės važinėti autonomiškai?

 

Naujausios technologijos keičia mūsų buitį – pradedant elementariausiu indų plovimu ir baigiant automobilių vairavimu. Per pastaruosius keletą metų automobiliai tapo tokie „protingi“, kad gali patys atsistoti į stovėjimo vietą, sekti važiavimo liniją ar sustoti esant kritinei situacijai. Žvelgiant į ateitį, kalbama ir apie automobilių autonomiją. Todėl kyla natūralus klausimas, kaip vairuoti mokysimės ateityje ir kokių savybių reikės sėdant į vis modernėjančius automobilius.

Ekspertai: dešimtadalis vairuotojų į avarijas patenka dėl pašalinės veiklos

 

Saugaus eismo ekspertai pastebi, kad vis dažniau nelaimes keliuose lemia pašalinė vairuotojų veikla. Važiuojant vertėtų vengti ne tik pokalbių telefonu, bet ir garsaus muzikos klausymosi.  

Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, daugiau nei dešimtadalis vairuotojų į eismo įvykius patenka nukreipę dėmesį nuo vairavimo.

Idėjos kelius barstyti sūriu ar kavos tirščiais Lietuvos mokslininkams kelia abejonių

 

Nors džiaugiamės artėjančiu pavasariu, sinoptikai perspėja, kad plikledžio išdaigų dar galima sulaukti ir praėjus kalendorinei žiemai. Slidūs paviršiai dažniausiai barstomi druska, bet pasigirsta argumentų, kad ši gadina dangą, tiltų konstrukcijas, automobilių kėbulo dalis ar avalynę, užteršia gruntinius vandenis, todėl gamtosaugininkai ragina rinktis alternatyvius būdus. Lietuvos mokslininkai perspėja, kad ne visos sparnuotos idėjos gali būti įgyvendintos.

Kaip veikia elektroninės automobilių starto sistemos leidžiančios įsibėgėti labai greitai?

 

Šiais laikais daugelis automobilių su automatinėmis transmisijomis turi starto kontrolės („Launch Control“)sistemas. Ši technologija leidžia labai greitai pajudėti iš vietos – automobilio ratai tiesiog nepraranda sukibimo. Tačiau kaip veikia ši elektroninė magija? Kaip kažkokia kompiuterinė programa varantiems ratams gali suteikti daugiau sukibimo?

Rusiškiems automobiliams Europoje ateina sunkus laikas: jie gali dingti ir iš Lietuvos

Per artimiausius trejus metus automobilių gamintojai privalės aprūpinti savo modelius šiuolaikinėmis saugumo ir pagalbinėmis vairavimo sistemomis arba nebegalės pardavinėti savo automobilių visose Europos Sąjungos šalyse, įskaitant ir Lietuvą.

Į šią žinią itin skausmingai sureagavo rusiškų automobilių gamintojai, nes jiems saugumo technologijos vis dar atrodo prabangos dalyku, nors dauguma Europos automobilių gamintojų jas jau dabar montuoja į visus savo modelius.

Baisiau už gripą: kaip išgydyti saugaus eismo ligas

 

Per pirmuosius šių metų mėnesius nuo gripo komplikacijų Lietuvoje mirė 21 žmogus. Tuo tarpu per tą patį laikotarpį keliuose žuvo 29 žmonės. Nors Lietuva daro pažangą mažindama žūčių skaičių, bet dar atsiliekame nuo Europos vidurkio, rašoma pranešime žiniasklaidai. 

Padėtį pakeisti gali nuo kovo mėnesio įsigaliosianti saugaus eismo gerinimo programa „Vizija – nulis“, kuri remiasi gerąja Švedijos patirtimi.

Perspėja: netinkamas panaudoto tepalo naudojimas pavojingas sveikatai ir aplinkai

 

Panaudotas automobilių tepalas turi neigiamą vertę rinkoje, todėl vis dar pasitaiko atvejų, kai gyventojai neteisėtai jį šalina. Pastebima, kad sušilus orams sena alyva impregnuojamos tvoros ar kiti medienos gaminiai, nors to daryti negalima dėl taršos aplinkai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Dažniausiai pagundų netinkamai panaudoti automobilių alyvos atliekas kyla, kai transporto priemonių savininkai keičia tepalą namuose, o ne autoservisuose.

Kas skaičiuoja geriau: estai pirkdami naują ar lietuviai – naudotą automobilį

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas palygino estų ir lietuvių išlaidas perkant naujus ir naudotus automobilius. Pagal jo skaičiavimus, pirkdami ir eksploatuodami naudotą automobilį išleidžiame daugiau nei estai, kurie dažniau renkasi naują automobilį. LRT.lt domėjosi, kaip ekonomistas padarė tokias prielaidas, kai naudotas automobilis paprastai kainuoja pigiau nei naujas. 

Keleivių dėmesiui: keičiami daugelio sostinės autobusų maršrutų tvarkaraščiai

Nuo kovo 1 d. keleivių patogumui darbo ir poilsio dienomis keisis greitojo 2G, 1-ojo, 5-ojo, 7-ojo, 10-ojo, 20-ojo, 21-ojo, 22-ojo, 23-iojo, 24-ojo, 28-ojo, 29-ojo, 30-ojo, 32-ojo, 40-ojo, 43-iojo, 49-ojo, 54-ojo, 55-ojo, 56-ojo, 57-ojo, 59-ojo, 62-ojo, 63-iojo, 73-iojo, 75-ojo, 87-ojo, 89-ojo, 114-ojo ir 116-ojo autobusų maršrutų eismo tvarkaraščiai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ketinama remontuoti tunelį po Gedimino prospektu

 

Vilniaus valdžia ruošiasi remontuoti tunelį Geležinio Vilko gatvėje po Gedimino prospektu.

Anot savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento vyresniojo patarėjo Arūno Visocko, dėl prasisunkiančio gruntinio vandens ir kai kurių apdailos konstrukcijų pažeidimų nuspręsta prieš remontą atlikti išsamesnę apžiūrą. 

Naujuose automobiliuose diegs išmaniąsias saugumo priemones

Visuose naujuose automobiliuose bus įdiegtos tokios saugos priemonės kaip išmanioji greičio pagalba bei pažangi avarinio stabdymo sistema. Ketvirtadienį tam pritarė Europos Parlamento (EP) Vidaus rinkos komitetas, teigiama EP pranešime žiniasklaidai.

Pagal šį teisės aktą daugelis pažangių saugumo priemonių taps standartine įranga ES rinkoje pardavinėjamuose naujuose automobiliuose. Tarp tokių yra išmanioji greičio pagalba; alkoblokas; perspėjimas dėl vairuotojo mieguistumo ar dėmesio atitraukimo; avarinio sustojimo signalas; atbulinės eigos detektorius; taip pat eismo įvykio duomenų registratorius.

Keisčiausia dizaino klaida ar brokas?

 

Iš automobilių dizainerių tikimės labai daug. Norime, kad automobiliai šokiruotų, būtų unikalūs ir nepanašūs į jokią kitą mašiną gatvėje. Norime, kad dizaineriai jiems įpūstų sielą ir automobiliai nebūtų tik paprastos transporto priemonės, kurias pamirštame vos uždarę dureles. Ir nieko tokio, jei truputį nukenčia praktiškumas, jei tik formos ir funkcijos mainai yra lygūs. Tačiau viena dizaino klaida yra tokia paprasta ir tokia kvaila, kad tiesiog spaudžia šypseną.

Penki atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie vairuotojo pažymėjimus

 

Šiuo metu yra išduota netoli pusantro milijono galiojančių vairuotojo pažymėjimų. Taigi, beveik kas antras Lietuvos gyventojas turi šį dokumentą. Na, o gyvenime iškyla įvairiausių klausimų apie jo galiojimą, keitimą internetu ir kitus svarbius dalykus, kuriuos būtina žinoti kiekvienam vairuotojui. Į 5 dažniausiai užduodamus klausimus atsako „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos keliais rieda tūkstančiai automobilių su suklastota rida

Gero naudoto automobilio įsigijimas yra malonus, tačiau daug laiko bei atidumo reikalaujantis procesas. Šalyje per 2018 metus įvyko 425 tūkst. naudotų automobilių sandorių, tačiau šimtai ar net tūkstančiai transporto priemonių parduodama slepiant defektus bei klastojant įvairius duomenis, o dažniausiai – pakeičiant automobilio ridą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Autoplius.lt“ surengta apklausa parodė, kad net trys ketvirtadaliai (74 proc.) vairuotojų ridą laiko svarbiu naudoto automobilio kriterijumi.

Automobiliai, kurių savininkai nenori keisti net po 15 metų

Londone įsikūrusi pasaulinė analitinės informacijos teikėja – bendrovė „IHS Markit“ paskelbė tyrimą, kuriame teigiama, kad šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose tuo pačiu automobiliu naudojamasi vidutiniškai 80 mėnesių (6,7 metų), nors 2006 metais šis rodiklis siekė tik 52 mėnesius (4,3 metų).

Kai kuriais automobiliais jų pirmieji savininkai naudojasi 15 metų ar ilgiau, ir tokių mašinų – gana nemažai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, su kokių modelių automobiliais pirkėjai „susibičiuliauja“ ir nenori skirtis per visą šį ilgą laikotarpį. Bendrovė, remdamasi tyrimo rezultatais, sudarė tokių automobilių modelių reitingą.

Panaudotos elektromobilių baterijos gali būti prikeltos antram gyvenimui

Dažnai elektrinės transporto priemonės sulaukia liaupsių dėl jų tvarumo, tačiau aplinkosaugos problemos nelieka nuošalyje, ypač, kai kalbama apie gamtos išteklių naudojimą baterijų gamybai. Ir nors pasaulinė elektrinių transporto priemonių rinka dar yra ganėtinai nauja (prieš dešimtmetį šių transporto priemonių beveik nebuvo), ličio jono baterijų perdirbimo klausimas tampa vis svarbesnis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kokių naujų automobilių daugiausiai nupirkta Baltijos šalyse, Ukrainoje ir Baltarusijoje?

Praėjusiais metais Baltijos šalių vairuotojai rinkosi kompaktiškus, mažai degalų naudojančius ir daug nuvažiuoti galinčius automobilius. Lietuvoje parduota daugiau nei 32 tūkst., Latvijoje beveik 17 tūkst., o Estijoje – 26 tūkst. naujų automobilių. Naujų automobilių rinkos aktyvumu nuo trijų Baltijos šalių neatsilieka ir Ukraina bei Baltarusija, tiesa, pastarųjų šalių topuose dažniau karaliauja krosoveriai ir automobiliai, kurie gaminami Rusijoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Powered by BaltiCode