Lietuvoje galiojant dviejų savaičių karantinui dėl koronaviruso, nustatyti reikalavimai ir rekomendacijos vežant keleivius miestuose ir tarpmiestiniu transportu, pranešė Susisiekimo ministerija. 

Lietuvai uždarius išorės sienas ir pirmadienį paskelbus karantiną, oro bendrovių skrydžių virš Lietuvos mažėja, tačiau lėktuvai iš trijų oro uostų ir kyla, ir leidžiasi. 

Susisiekimo ministerijai siūlant, kad techninės automobilių apžiūros maksimalias kainas tvirtintų ne ministerija, o Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), šios paslaugos gali kiek brangti. 

Svarstoma galimybė didiesiems miestams papildomai skirti 30 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos elektriniams autobusams įsigyti. Lėšų gautų Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys ir Šiauliai. 

Vilniui skirtų 50 naujų žemagrindžių autobusų įsigijimą iš vienos didžiausių pasaulyje autobusų ir sunkvežimių gamintojos Vokietijos MAN atstovės Lietuvoje „Adampolis“ finansuos bankas „Swedbank“.

Susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius teigia skeptiškai vertinantis Seimo nario Dainiaus Gaižausko siūlymus žymėti vietas, kuriose greitis matuojamas lazeriniais mobiliaisiais matuokliais.

Dešinįjį posūkį leidžiančios „žaliosios rodyklės“ kai kuriose Vilniaus miesto sankryžose bus grąžinamos metams, sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Nuo sausio 1-osios Lietuvos keliuose panaikinus dešiniojo posūkio rodykles, didžiųjų miestų savivaldybės sako jau pastebėjusios eismo problemų ir prognozuoja išaugsiant spūstis, tačiau tuo pat metu tikisi didesnio saugumo pėstiesiems. 

Keliaujant grupėje dažniausiai neišvengiama vienokių ar kitokių sunkumų. Skirtingi pomėgiai ir lūkesčiai gali lemti įvairius nesutarimus, kurie paverčia išvyką ne malonumu, o tikru išbandymu. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad reikia atsisakyti tokio plano. Tinkamai pasiruošus, kelionė suteiks daugiau teigiamų emocijų ir leis labiau atsipalaiduoti.

Plečiantis sostinės priemiesčiams, Vilniaus valdžia iki 2021-ųjų planuoja atidaryti aštuonis naujus autobusų maršrutus.

Policija  planuoja įsigyti kelias dešimtis nežymėtų automobilių. Pareigūnai sako, tai viena veiksmingiausių greičio kontrolei stiprinti skirtų priemonių. Kitais metais, planuojama, atsiras ir dar 130 vidutinio greičio ruožų, taip pat pusšimtis stacionarių greičio matuoklių. Dar trisdešimt tokių įrenginių žadama sumontuoti ir sostinės gatvėse.

Jau netrukus, lapkričio mėnesį, bus paskelbtas kvietimas teikti paraiškas 1000 eurų kompensacinėms išmokoms, skirtoms mažataršį automobilį vietoj taršaus įsigijusiems fiziniams asmenims. Jos bus mokamos iš Klimato kaitos programos lėšų.

Nuo lapkričio 1-osios vairuotojai Lietuvoje turėtų atsižvelgti į eismo pasikeitimus: įsigalioja nauji šviesoforų signalų deriniai, mažėja maksimalus keliuose leistinas greitis, iki lapkričio 10 d. automobilių padangas reikės pakeisti į žiemines.

Kai kurie šiemet sparčiai išpopuliarėjusios elektrinių paspirtukų dalijimosi paslaugos teikėjai jau ruošiasi žiemos sezonui ir skelbia, kad teks laukti kitų metų. Tačiau tokiu keliu eina ne visi ir žada, kad paspirtukus siūlys tol, kol jais naudotis leis oro sąlygos.

Antradienį Vilniuje atidarytos 57 naujos elektromobilių įkrovimo stotelės, o iki šių metų pabaigos pradės veikti dar dvi. Naująsias stoteles Vilniuje įrengė „Ignitis grupė“, todėl krovimas jose bus mokamas.

Sinoptikams vis dažniau prognozuojant vėstančius ir permainingus orus, draudikai perspėja ruoštis ekstremalioms vairavimo sąlygoms.

Kiekvieną rudenį avaringumas išauga, o viena tinkamai neįvertintų rizikų – šlapios kelio dangos ir nukritusių lapų kombinacija, kuri tiek pat pavojinga, kiek ir pirmasis sniegas.

Viena labiausiai apkrautų Lietuvos valstybinės reikšmės transporto arterijų – magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožas nuo 10,000 iki 95,000 km pradėtas rekonstruoti pagal automagistralėms keliamus reikalavimus. Po rekonstrukcijos minėtu ruožu bus galima važiuoti 130 km/h greičiu vasarą ir 110 km/h greičiu žiemą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kai kurie gamintojai į vidutinės klasės sedanų ir universalų rinką moja ranka, nes pirkėjai vis dažniau į gatves išvažiuoja su naujais didesnio pravažumo modeliais. „Volkswagen“ gali matyti, kaip kadaise šlovės spinduliuose maudęsis „Passat“ sulaukia vis mažiau dėmesio, bet dėl to nepasiduoda ir pristato atnaujintą aštuntos kartos modelį, kurį išbandė ir LRT.lt.

Lyjant važiavimo saugumui itin didelę įtaką turi padangos ir jų protektoriaus gylis. Mažesnis protektoriaus gylis reiškia, kad prieš padangą susiformuoja didesnis vandens pleištas, sukeliantis akvaplanavimą – slydimą vandens paviršiumi, o padanga praranda kontaktą su kelio danga. Prasidėjus akvaplanavimui ratai nebereaguoja į vairo pasukimą, taip pat negali stabdyti ir automobilis praranda kontrolę, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Kažkada automobilis buvo prabangos, o dabar yra išgyvenimo reikalas. Jei kaime neturėsi automobilio, neturėsi ir darbo, nes jo tiesiog nepasieksi. Iki darbo vietos regionuose paprastai net autobusai nevažinėja arba jų grafikas neatitinka darbo laiko“, – taip, pasak Lazdijų rajone esančio Būdviečio seniūno Arūno Kundroto, automobilių taršos mokestis paveiks regionų gyventojus.

Baltijos šalių vairuotojai svajoja apie skirtingus automobilius ir, turėdami galimybę įsigyti naują transporto priemonę, rinktųsi skirtingus jų modelius. Tyrimas parodė, kad daugiausia Lietuvos ir Estijos vairuotojų norėtų įsigyti visureigį, o dauguma latvių – šeimos automobilį. Beveik dvigubai daugiau lietuvių nei latvių ar estų rinktųsi elektromobilius, rašoma pranešime žiniasklaidai.

11,6 mln. eurų – tokia suma praėjusiais metais išaugo Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) dėmesio sulaukusių naudotų transporto priemonių pardavėjų indėlis į valstybės biudžetą. Teigiamos tendencijos tęsiasi ir šiais metais – palyginus 2018 m. ir 2019 m. pusmečių rezultatus, kontroliuotų šio sektoriaus verslininkų sumokėta mokesčių suma išaugo 22 proc., rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nesvarbu, kiek metų vairuojate automobilį, rūkas net ir labiausiai patyrusį vairuotoją turėtų priversti įtempti visą dėmesį, kad saugiai pasiektų kelionės tikslą. Dažnai kelius apgaubia toks tirštas rūkas, kad matomumas tesiekia 30m ir mažiau, o kelio ženklų atrodo kaip nebūtų, nes juos sunku įžiūrėti.

„Regitra“ turi dvi geras naujienas automobilių savininkams. Pirma, daugiau nei dvigubai mažėja automobilio registracijos liudijimo ir numerio ženklų pristatymo kaina į namus. Na, o antroji žinia – „Regitra“ klientų patogumui nuo šiol juos galės pristatyti ir į siuntų savitarnos terminalus.