BNS pateikia svarbiausių penktadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Penkios profesinių sąjungų organizacijos bei socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis penktadienį pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį, pagal kurią padidintas bazinės pareiginės algos dydis, o profesinių sąjungų nariams užtikrinamos papildomos garantijos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pranešė, kad Vyriausybė įsipareigojo bazinį pareiginės algos dydį kitais metais pakelti 1 euru – nuo 176 iki 177 eurų. Šis dydis taikomas apskaičiuojant darbo užmokestį visiems valstybės tarnautojams, pareigūnams, kariams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams.

Europos šalys turi sąžiningai pasidalinti naštą dėl klimato kaitos keliamų iššūkių, teigia Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

BNS pateikia svarbiausių ketvirtadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Baltosios lazdelės dieną, kuri kasmet visame pasaulyje minima spalio 15-ąją, Lietuvos neregiai išeina į miestų viešąsias erdves skaityti ir rašyti Brailio raštu. Kviesdami į akciją „TAIP mano raštui mano mieste“ pečius surėmė didžiausi leidėjai Brailio raštu: Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS), Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras (LASUC).

Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui formaliojo profesinio mokymo licencijavimą perkelti į elektroninę erdvę.

Trečiadienį Vyriausybei  patvirtinus kitų metų biudžeto projektą, kuriame  numatomas 5 proc. biudžeto deficitas, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad deficitas yra tvarus.

Vyriausybės patvirtintas 2021 metų biudžeto projektas, kuris parengtas kitąmet planuojant 5 proc. BVP viešųjų finansų deficitą, suteikia Lietuvai istorinę galimybę transformuoti ekonomiką ir užtikrinti ateities augimo potencialą, tačiau taip pat kelia rizikų, kad netinkamai panaudotos lėšos gali paskatinti ūkio perkaitimą ir infliacijos augimą, teigia ekonomistai.

BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Lietuvoje atvėsus orams, trijuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – artimiausiomis dienomis pradedamas šildymo sezonas. 

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Formuojant 2021 metų valstybės biudžetą reikia vengti bet kokių papildomų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, sako finansų ministras Vilius Šapoka. Anot jo, tai leis suvaldyti skolos augimą. 

Lietuva finansiškai būtų pajėgi atlaikyti dar vieną koronaviruso protrūkį, sako finansų ministras Vilius Šapoka, tačiau viliasi, kad tokių griežtų karantino priemonių, kokių šalyje buvo imtasi pavasarį, įvesti nebereikės.

BNS pateikia svarbiausių pirmadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijai visuomenė pateikė 45 kandidatus tapti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais.

Kai miršta artimas žmogus, daugelis žmonių praranda savo įprasta gyvenimo ritmą ir pusiausvyrą. Dažnai jaučiamės pasimetę ir suglumę, mums būna sunku pripažinti ką tik įvykusią nelaimę. Nenorime tikėti tuo, kad artimo žmogaus nebematysime daugiau niekad gyvenime, o jį lankyti galėsime tik kapinėse, kur mus visada lydės skausmo ir netekties kartėlis. Daugeliui žmonių dėl susikaupusių skausmo ir sielvarto pėdsakų tampa itin sunku susikoncentruoti ties laidotuvių planavimu. Visgi, normalu, kad mylimą žmogų į paskutiniąją kelionę norime išlydėti garbingai. Būtent todėl, laidojimo paslaugas teikiančios įmonės gali labai praversti.

Lietuva kol kas išrinko pusę parlamento, bet akivaizdu, kad pranašumą turi dešinieji – formuojasi konservatorių sąrašo lyderės Ingridos Šimonytės rinkiminė koalicija, Seimo rinkimų rezultatus vertina politologai.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė sako, kad po pirmojo turo „liberalios partijos arba dešiniosios partijos atrodo ryškūs laimėtojai“.

Sekmadienį Seimo rinkimai vyko 71 vienmandatėje apygardoje. 

BNS pateikia į antrąjį rinkimų patekusių kandidatų sąrašą:

Senamiesčio-Žvėryno apygarda: konservatorius Mykolas Majauskas (28,93 proc.) ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen (27,98 proc.)

Pirmąjį Seimo rinkimų turą daugiamandatėje apygardoje laimėjo opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, tuo metu dabar valdžioje esančios Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) ir Socialdemokratų darbo partija neperkopė rinkimų barjero.

Pradėjus aiškėti Seimo rinkimų rezultatams, pirmadienio naktį konservatorių vadovai žadėjo imtis iniciatyvos burti plačią koaliciją, tačiau „valstiečiai“ ir socialdemokratai sakė neatmetantys galimybės, kad valdžioje įsitvirtins centro-kairės dauguma.

Darbo partija kol kas atsisako įvardyti, su kuo labiausiai būtų linkusi bendradarbiauti naujajame Seime ir Vyriausybėje. 

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai tikisi, kad surinks daugiausia balsų per pirmąjį Seimo rinkimų turą, ir žada imtis iniciatyvos burti plačią valdančiąją koaliciją.

Partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis vėlų sekmadienio vakarą sakė matantis ženklų, kad atėjus balsams iš didžiųjų miestų konservatoriai bus pirmieji.

Sekmadienį suskaičiavus daugiau kaip ketvirtadalio nedidelių apylinkių duomenis, Seimo rinkimuose daugiamandatėje apygardoje pirmauja valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiamais duomenimis, suskaičiavus balsus 623 apylinkėse iš 1989, už „valstiečius“ balsavo 23,38 proc. rinkėjų, ir tai kol kas jiems duotų 22 mandatus iš 70-ties daugiamandatėje apygardoje.

Rinkėjų aktyvumas Seimo rinkimų pirmajame ture siekė  47,6 proc. – trimis procentiniais punktais mažiau nei prieš ketverius metus, paskelbė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Svarbiausių savaitgalio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalga:

Seimo rinkimai:

* Iki 16 valandos savo balsą atidavė 26,21 proc. rinkėjų, bendras aktyvumas su balsavusiais iš anksto siekia 37,86 proc.

Bendras rinkėjų aktyvumas su išankstiniu balsavimu Seimo rinkimuose sekmadienį – kiek didesnis nei prieš ketverius metus, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiami duomenys. 

Iki 14 valandos balsavo 20,24 proc. rinkėjų, o kartu su balsavusiais iš anksto, bendras aktyvumas kol kas siekia 31,89 proc., rodo VRK interneto svetainėje skelbiami duomenys.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė sako, kad Seimo rinkimų rezultatai gali būti paskelbti šiek tiek vėliau nei įprasta, nes daug žmonių savo valią pareiškė iš anksto, o jų balsus suskaičiuoti užtrunka ilgiau.

„Prašome visų kantrybės, rinkimų rezultatai nebus taip greitai“, – spaudos konferencijoje sekmadienį sakė VRK pirmininkė.

Sekmadienį Lietuvoje vyksta eiliniai Seimo rinkimai – Lietuvos piliečiai rinks 13-ąjį Seimą, tačiau po nepriklausomybės atkūrimo tai yra aštunti eiliniai rinkimai.

Seimų numeracija skaičiuojama nuo praėjusio amžiaus pirmosios pusės, 1920–1940 metais veikusių I–IV Seimų, 1920–1922 metais veikęs Steigiamasis Seimas neskaičiuojamas. Nepriklausomybę atkūrusi Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas dirbo 1990–1992 metais.

Lietuvoje sekmadienį prasidėjo Seimo rinkimai. Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimo riziką, visi rinkėjai privalo dėvėti kaukes, reguliuojami jų srautai, o biuletenius daugelis pildo savo atsineštais rašikliais. Rinkimų organizatoriai įspėja, kad dėl privalomo atstumų laikymosi kai kur gali susidaryti ilgesnės nei įprasta eilės.

Penktadienį Seimo rinkimuose balsuoti gali tie, kas turi teisę tai daryti namuose, taip pat specialiuosiuose punktuose – ligoninėse, globos įstaigose, bausmių atlikimo vietose.