Prezidentė Dalia Grybauskaitė, sausio 18 d. susitikusi su 16-osios Vyriausybės nariais, aptarė svarbiausius darbus, kuriuos būtina įgyvendinti siekiant užtikrinti stabilų valstybės vystymąsi – telktis spręsti socialinio saugumo problemas, užtikrinti ekonomikos stabilumą,didinti užimtumą ir mažinti socialinę atskirtį, taip pat prioritetu išlieka išorinis ir vidaus saugumas.   
Pasak Prezidentės, šie metai yra rinkimų metai – tai iššūkis Vyriausybei, nes būtina koncentruotis ties būtiniausių darbų užbaigimu, išlaikyti valstybę teisingame kelyje ir nenuslysti į populizmo liūną.

Nuo šių metų sausio 1 d. į Vilniaus regioninio nepavojingų atliekų sąvartyną šalinti galima tik perrūšiuotas arba apdorotas komunalines atliekas, tačiau šio reikalavimo nėra laikomasi. Tokiu apribojimu buvo siekiama ženkliai sumažinti į sąvartyną atvežamų atliekų kiekį, taip pat pailginti jo eksploatavimo laikotarpį bei sumažinti filtrato ir ozono sluoksnį ardančių dujų kiekį.

Iki didžiausio ir žiūrimiausio renginio pasaulyje – Rio 2016 olimpinių žaidynių – liko 200 dienų. Žaidynės, kurios prasideda rugpjūčio 5 d., lietuviams bus ypatingos – tikimasi, kad jose dalyvaus rekordinis skaičius Lietuvos sportininkų, o televizijos žiūrovai išvys rekordinį skaičių televizijos transliacijų iš vasaros olimpinių žaidynių. Oficialus Rio 2016 olimpinių žaidynių transliuotojas „Viasat“ rodys visas olimpines žaidynes nuo pradžios iki pabaigos.

Sausio 18 d.LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lietuvai akredituotais užsienio valstybių ambasadoriais. Susitikime aptarta tarptautinio saugumo padėtis, pasaulio ekonomikos tendencijos ir su kokiais iššūkiais tarptautinė bendruomenė bei Lietuva susidurs 2016 metais.

Prezidentės teigimu, nesiliaujant karinei agresijai prie Europos sienų ir jos viduje, augant tarptautinio terorizmo grėsmėms, tęsiantis migracijos krizei, tarptautinio saugumo užtikrinimas išliks vienu svarbiausių iššūkių pasaulio bendruomenei.

Šalies vadovė pabrėžė, jog, siekiant suvaldyti grėsmes žmonių ir valstybių saugumui, būtina stiprinti pagarbą tarptautinei teisei ir užtikrinti, jog tarptautiniai susitarimai būtų įgyvendinti, o jų pažeidėjai neliktų nenubausti.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas primena, kad nuo sausio 16 d. vėl galima žvejoti vėgėles. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės numato, kad vienos žvejybos metu galima paimti penkias sugautas vėgėles, kurių dydis ne mažesnis kaip 45 cm, matuojant nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo.

Tiems, kas domisi Visatos paslaptimis, išskirtiniu vasario 4-6 dienomis vyksiančios parodos „Studijos 2016“ akcentu taps didžiausios pasaulyje branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos CERN unikali ekspozicija. Ši ekspozicija iš Šveicarijos į Lietuvą atkeliauja pirmą kartą.
Parodoje „Studijos 2016“ CERN ekspoziciją lankytojams pristatys keli šioje organizacijoje dirbantys lietuviai mokslininkai ir informacinių technologijų specialistai, tarp jų – VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas Andrius Juodagalvis. „Mūsų  ekspozicija turėtų sudominti ne tik besiruošiančius studijuoti, bet visus, kurie domisi Visatos bei subatominio pasaulio paslaptimis, CERN veikla. Nors fizika ir technika yra dažniausiai pabrėžiamos sritys kalbant apie CERN, laboratorijoje atliekami tyrimai įkvepia ir rašytojus bei menininkus“, - teigia A. Juodagalvis.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių ir Plungės rajono agentūros darbuotojai sausio 7 - 15 dienomis vykdė akciją „Kaminukas“. Jos metu buvo tikrinama, kaip eksploatuojamos katilinės ir įvairaus kuro katilai, koks kuras deginamas. Pasirinktinai buvo tikrinamos transporto priemonių remonto dirbtuvės, garažų bendrijos, baldų gamybos ir medžio apdirbimo įmonės, individualių namų rajonai. Surašyti 5 protokolai.

Asmens dokumentų išrašymo centras prie Vidaus reikalų ministerijos pranešė, kad nuo šių metų sausio 18 d. atnaujinamas prašymų išduoti asmens tapatybės korteles skubos tvarka per 5 darbo dienas priėmimas migracijos tarnybose.

Teisingumo ministerija, patobulinusi anksčiau rengtus teisės aktų projektus, siūlo santuokos nutraukimo procedūrą abiem sutuoktiniams sutinkant perduoti notarams, tačiau tik tokiais atvejais, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų.

Tokioms įstatymų pataisoms pritarė Vyriausybė ir perdavė jas svarstyti Seimui.

„Patobulinome anksčiau rengtus projektus, kuriems nepritarė Seimas, ir siūlome palikti dabar galiojančią tvarką, kad nepilnamečių vaikų turinčių asmenų santuoką gali nutraukti tik teismas. Tačiau jeigu sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų ir sutinka nutraukti santuoką, tuomet ją nutrauktų notaras“, - sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus įsakymu sudaryta darbo grupė vairuotojų pirminio ir papildomo mokymo klausimams spręsti siūlo diferencijuoti B kategorijos vairuotojų rengimo procesą, t. y. nustatyti tris amžiaus grupes, kurioms būtų taikomi skirtingi vairuotojų rengimo modeliai. Tokiam siūlymui pritarta pirmajame šiemet Susisiekimo ministerijoje vykusiame šios darbo grupės posėdyje.

Lietuvoje įsitvirtinus šaltiems žiemiškiems orams, žmonės skuba džiaugtis aktyviu poilsiu ant ledo. Nors kai kurios savivaldybės gyventojams įrengia čiuožyklas, nemažai žmonių šaltomis žiemos dienomis susirenka pramogauti ant užšalusių vandens telkinių. Be poledinės žūklės mėgėjų, ant užšalusių ežerų, upių, tvenkinių, marių lipa smalsuoliai, aktyvių pramogų išsiilgę vaikai ir suaugusieji su pačiūžomis, rogutėmis ar kitomis žiemos sporto priemonėmis. Dauguma pramogautojų ant ledo jaučiasi saugūs, tačiau Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad ledas gali būti klastingas ir pavojingas, tad lipant ant jo reikia būti ypač budriems ir atsargiems.

Nušalimas – tai odos audinių pažeidimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Ilgalaikis šalčio poveikis pirmiausia išplečia kraujagysles, o vėliau jos siaurėja, todėl blogėja audinių mityba ir pasirodo pabalusios odos plotai. Nušalimai dažniausiai atsiranda ant veido, nosies, rankų, kojų pirštų, šlaunų esant šaltam, drėgnam, vėjuotam orui. Pirmiausiai ima šalti galūnės: rankų ir kojų pirštai, nes jie blogiau nei kiti organai aprūpinami krauju. Taip pat sušalus gali išsivystyti ir hipotermija – bendras kūno atšalimas, kai žmogaus kūno temperatūra nukrenta 1–2 ^oC žemiau normalios kūno temperatūros, atsiranda drebulys, kalbos, judesių, koordinacijos sutrikimai, suretėja pulsas ir kt.

2015–2016 m. mokinių, pedagogų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų konkursą ,,Sveikuolių sveikuoliai“ organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija bei joms pavaldžios institucijos: Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, taip pat šalies savivaldybės.

Toks respublikinis vaikų, mokinių ir pedagogų konkursas pirmą kartą buvo organizuotas 2002 m. pagal Pedagogų profesinės raidos centro projektą „Sveika gyvensena – gyvenimo būdas nuo vaikystės“. Konkursas tapo populiarus ir vyko dar ne kartą: 2006 m., 2008–2009 m., 2011–2012 m., 2013–2014 m.

2015 m. pabaigoje Aplinkos ministerija gavo Lenkijos aplinkos apsaugos generalinio direktoriaus pranešimą apie pradedamą pirmosios Lenkijoje atominės elektrinės statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimą. Toks pranešimas, vadovaujantis JT Konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija), siunčiamas kaimyninėms ir kitoms šalims, kurių aplinka gali patirti reikšmingą neigiamą poveikį dėl projekto įgyvendinimo.

Per beveik ketvirtį amžiaus (nuo 1999 m. iki praėjusių metų) Lietuvoje buvo išgauta 4523 tūkst. tonų naftos. Lyginant su 2014 m., 2015 m. naftos išgavimo rezultatas sumenko 10 proc.: nuo 82 tūkst. iki 74 tūkst. tonų.
Praėjusiais metais nafta šalyje buvo išgaunama iš 69 gręžinių 15-oje detaliai išvalgytuose naftos telkiniuose (Girkalių, Kretingos, Nausodžio, Agluonėnų, Vėžaičių, Ližių, Ablingos, Vilkyčių, Pocių, Dieglių, Sakučių, Pietų Šiūparių, Šiūparių, Genčų, ir Šilalės). Nors šalyje yra išduoti leidimai naudoti angliavandenilių išteklius 7 bendrovėms, tačiau naftos iš telkinių, esančių sausumoje, gavybą vykdo tik penkios.

        Vyriausioji rinkimų komisija 2015 m. gruodžio 16 d. priėmė sprendimą „Dėl 2016metųLietuvos Respublikos Seimo rinkimų vienmandačių rinkimų apygardų sudarymo“, kuriuo patvirtintos naujos rinkimų apygardų ribos. Naujiena Mažeikių rajono gyventojams – vietoj Skuodo-Mažeikių rinkimų apygardos atsirado Akmenės-Mažeikių. Tai sukėlė sumaištį tarp rinkėjų ir politikų. , todėl „Būdas žemaičių“ pasiteiravo nuomonės apie pasikeitimus Vyriausiosios rinkimų komisijos, Seimo nario ir rajono politikų.

Sausio 11 d. Kauno miesto rotušėje už aktyvią veiklą įgyvendinant socialinius projektus Kauno kunigų seminarijos rektoriui mons. Aurelijui Žukauskui buvo įteiktas Kauno miesto savivaldybės apdovanojimas – „Gerumo kristalas“. 

Minint Laisvės gynėjų dienos – Sausio 13-osios – 25-metį, Užsienio reikalų ministerija inicijuoja ilgalaikį projektą „Kalbanti istorija“. Projekto tikslas – ateinančioms kartoms išsaugoti istorinę atmintį apie kovą už Lietuvos laisvę, įamžinti susitelkimu ir solidarumu pasiektą tautos pergalę bei prisidėti prie Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo 2018 metais.

Pasikeitus situacijai atliekų tvarkymo rinkoje, specialistai šiemet prognozuoja elektronikos, buitinės technikos atliekų tvarkymo kainų augimą.

Atliekų tvarkytojai neslepia, jog pastaruoju metu situacija rinkoje keičiasi, todėl elektronikos gamintojams ir importuotojams gali išaugti atliekų tvarkymo kainos. Kainas išaugins ne tik pasaulio rinkos pasikeitimai, bet ir vieno iš rinkos žaidėjų neįvykdyti įsipareigojimai.

Kaip teigia specialistai, pastaruoju metu pasaulio rinkoje stebimas ryškus antrinių žaliavų atpigimas, todėl atliekų tvarkytojams pardavus gautas antrines žaliavas pasidengia vis mažesnė išlaidų dalis. Norėdami pagal reikalavimus sutvarkyti elektronikos ar buitinės technikos atliekas, atliekų tvarkytojai išgauna ne tik vertingas atliekas. Nevertingas atliekas taip pat tenka sutvarkyti, o jų perdirbimas kainuoja nemažus pinigus, todėl pingant antinėms žaliavoms greičiausiai teks ieškoti sprendimų, kaip kompensuoti atsirandantį kainos skirtumą.

Šiandien Seime įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Laisvės gynėjų dienos 25-osioms metinėms.

Istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje minėjimą pradėjusi Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė pakvietė tylos minute pagerbtižuvusiųjų už Laisvę atminimą. „Šiandien jau 25-ąjį kartą minime Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – ir pagerbiame žuvusiųjų už Laisvę atminimą. Į mūsų Laisvės istoriją amžiams įrašyti vardai tų, kurie tą naktį paaukojo brangiausia, ką turi, – savo gyvybę – dėl Lietuvos ateities“, – kalbėjo Seimo vadovė.

Visada kankino keistas klausimas, ar lemtingąją sausio 13-osios naktį prie Lietuvos valstybės širdies – Seimo rūmų, televizijos bokšto – buvo mažeikiškių, ar mes tik tuos įvykius, kaip sakoma, „pačiupinėjome“ keletą dienų prieš ir keletą dienų po. Ar buvo ten mūsų rajono žmonių, kurie gausiai rinkosi prie pašto, kėlė valstybines vėliavas prie pastatų, budėjo prie televizorių ekranų. Pasirodo, vis tik buvo. Vienas tokių žmonių – žinomas daugelio Mažeikių gyventojų, Savivaldybės tarybos narė Judyta Čejauskienė, kuri maloniai sutiko apie tai papasakoti „Būdo žemaičių“ skaitytojams.

Sausio 7 d Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, vykusioje konkursinės apžiūros „Tradicija šiandien“ dalyvių pagerbimo šventėje Pievėnų kaimo bendruomenės atstovams įteiktas Lietuvos liaudies kultūros centro (LLKC) diplomas už renginį „Velykžydžiai Pievėnų bažnyčioje“ bei kiti prizai.

Komentarą parengė advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas advokatas Karolis Smaliukas

Sausio 1 d. įsigalioję Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) pakeitimai naujai įtvirtino „juodųjų tiekėjų sąrašų“ taikymą bei pakeitė 15 metų galiojusį teisinį reguliavimą dėl sutarčių nutraukimo ir ginčų dėl sutarčių nutraukimo nagrinėjimo tvarką. Pastaruosius teisinio reguliavimo pasikeitimų aspektus, kuriuos reglamentuoja kiti teisės aktai, užgožia pačios „juodųjų sąrašų“ koncepcijos sureikšminimas ir aktualumas, tačiau jie taip pat yra itin svarbūs. Ką apie VPĮ pakeitimus turėtų žinoti konkursų dalyviai ir perkančiosios organizacijos?

Šiandien Aplinkos ministerijoje įvyko Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko ir Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato Žaliosios ekonomikos departamento direktoriaus Kęstučio Sadausko susitikimas. Susitikime aptarti žiedinės ekonomikos paketo tikslai iki 2030 m. ir pirminta Lietuvos pozicija.
Europos Komisija naująjį paketą pateikė 2015 m. gruodžio 2 d. Paketą sudaro Europos Sąjungos atliekų tvarkymo apžvalga, probleminių sričių vertinimas, veiksmų planas 2016–2019 m. su priemonėmis, kurias EK ketina pasiūlyti ir atliekų direktyvų pakeitimai, t. y. Bendrosios atliekų, sąvartynų, pakuočių, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, elektronikos, baterijų ir akumuliatorių.

Kiekvienos tautos stiprybė – jos istorinė atmintis.
Šiais metais Lietuva mini Laisvės gynimo 25-metį, todėl yra proga priminti visuomenei svarbią iniciatyvą, pilietiškumo apraišką, kurią pademonstravo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojai, kai 1991 m. Sausio 13-ąją Lietuvos žmonės pasipriešino sovietų kariniams daliniams, kovojo už Lietuvos laisvę. Nacionalinė biblioteka 1991 m. sausį atsidūrė pačiame įvykių centre. Tuo metu bibliotekoje buvo įkurta laikinoji ligoninė, kurioje medikų komandos buvo pasiruošusios prireikus padėti sužeistiesiems. Bibliotekos patalpose įsikūrę savanoriai, šauliai budėjo prie strategiškai svarbių langų, išeinančių į Parlamento pusę. Bibliotekos durys buvo atviros sušalusiems ir pavargusiems žmonėms, o jos darbuotojai įsitraukė į Laivės gynėjų gretas taip pat natūraliai, kaip kvėpavo.

Šeštadienį Vilniaus rotušėje vykusiuose iškilminguose metų buriuotojų apdovanojimuose paaiškėjo geriausi 2015 metų sezono buriuotojai. Didžiausia intriga buvo dėl geriausio buriuotojo titulo. Vos kelių taškų skirtumas lėmė, jog geriausiu buriuotoju tapo ne prestižinėse lenktynėse aplink pasaulį „Volvo Ocean Race“ dalyvavęs Rokas Milevičius, o olimpietis burlentininkas Juozas Bernotas. Geriausia 2015 metų buriuotoja – Gintarė Volungevičiūtė - Scheidt.

Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, praėjusieji 2015-ieji – neabejotinai sėkmingiausi metai per visą Lietuvos organų donorystės ir transplantacijos istoriją.

Užregistruotas rekordinis potencialių ir efektyvių donorų skaičius

Pernai, kaip niekad iki šiol, sulaukta didelio artimųjų pritarimo aukoti mirusiųjų organus donorystei, užregistruotas rekordinis potencialių ir efektyvių donorų skaičius. 2015 metais paruošta ir daugiau multiorganinių donorų (kai transplantacijai paimtas ne vienas donorinis organas), o bendras transplantacijų skaičius gerokai lenkia ankstesnę statistiką. Lietuvos recipientai donorinių širdžių pernai net dukart sulaukė iš užsienio.

Sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryba aptarė kaip nacionalinis transliuotojas gali prisidėti prie valstybei svarbių klausimų – socialinių problemų sprendimų, atskirties mažinimo, pilietiškumo ugdymo, kovos su propaganda.

Nuo šių metų sausio pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) papildomai bus mokama už žmonių, priskirtų rizikos grupėms, skiepijimą nuo gripo bei už labai svarbų tyrimą 2–7 metų vaikams, kuris padeda išsiaiškinti, ar būtinas gydymas antibiotikais. Taip pat minėtos gydymo įstaigos bus skatinamos už gerą storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymą.

Bendrojo ugdymo programos labiau susietos su gyvenimo praktika, mokykla suteikia šiuolaikiniam žmogui svarbių kompetencijų: komunikavimo, socialinių-pilietinių, kultūrinių, kūrybiškumo ir kitų. Šie siekiai apibrėžti švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės patvirtintame Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų apraše ir bus taikomi rengiant naujas bendrojo ugdymo programas bei įgyvendinant jau esamas.