Popiežius Pranciškus: Dievas atleidžia kaip tėvas

Dievas yra gailestingas, moka atjausti; jis gailestingas kiekvienam iš mūsų, visai žmonijai, dėl to jis siuntė savo Sūnų, kad ją pagydytų ir atgaivintų, - kalbėjo popiežius Pranciškus penktadienio rytą aukodamas Mišias šv. Mortos namų koplyčioje.

Įdomu, - sakė Pranciškus, - kad visiems mums žinomame palyginime apie sūnų palaidūną sakoma, kad tėvas – kuris šiuo atveju yra Dievo įvaizdis – pamatęs grįžtantį sūnų „susigraudino“. Dievo atjauta tai kur kas daugiau negu paprastas gailestis. Man, - pridūrė popiežius, - gali būti gaila leisgyvio šuns, tačiau Dievo atjauta, jo gailestingumas yra visai kas kita. Jis mus atjaučia tėvo širdimi. Ir dėl to jis siuntė į pasaulį savo Sūnų.

Kada popiežius paskelbs dokumentą apie šeimą?

Vyskupų Sinodas neskelbia nei Bažnyčios mokymo, nei sielovados normų; jo funkcija – vien konsultacinė. Į asamblėją susirinkę visai Bažnyčiai atstovaujantys ganytojai pasisako Sinodo temoje iškeltu klausimu ir įsiklausęs į Sinodo tėvų pareikštas nuomones vėliau popiežius paskelbia oficialų dokumentą, vadinamą Posinodiniu apaštališkuoju paraginimu.

Arkivyskupo emerito Sigito Tamkevičiaus interviu BNS Visų Šventųjų išvakarėse

Šią vasarą Kauno arkivyskupo pareigas palikęs vyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius sako jaučiąs palengvėjimą, kai nebeslegia atsakomybė ir įpareigojimai, tenkantys arkivyskupui, tačiau veiklos pripažįsta turintis ne mažiau nei anksčiau. 

„Visi įsitikinę, kad esu be darbo ir turiu labai daug laiko, todėl iš visų pusių prašo, kad padėčiau“, – interviu BNS sakė arkivyskupas emeritas.

Visi Šventieji

Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. Atvėręs lūpas jis mokė: "Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus karalystė. Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti. Palaiminti romieji: jie paveldės žemę. Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo: jie bus pasotinti. Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo. Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą. Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais. Palaiminti persekiojami dėl teisumo: jų yra dangaus karalystė. Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje". (Mt 5,1-12a)

Popiežius Pranciškus: Marijos radijas skelbia krikščioniškąją viltį

Visuomet prisiminkite: jūs dovanojate kitiems kažką didingo ir nepakartojamo: krikščioniškąją viltį, kuri nėra tiktai paprasta dvasinė paguoda, nes remiasi Priskėlimo galia, paliudytą tikėjimu ir darbais. Šiais žodžiais popiežius Pranciškus kreipėsi į pasaulinę Marijos radijo šeimą, kurios vadovus ir atstovus iš septyniasdešimties kraštų priėmė ketvirtadienio ryto audiencijoje, netrukus po susitikimo su Lietuvos Respublikos prezidente.

Popiežius įsteigė fundaciją „Gravissimum educationis“

Vatikane įsteigta nauja mokslinė kultūrinė fundacija „Gravissimum educationis“. Popiežius Pranciškus pasirašė steigimo chirografą trečiadienį, spalio 28 dieną, minint to paties vardo Vatikano II susirinkimo deklaracijos paskelbimo penkiasdešimtąsias metines. Fundacijos tikslas – skatinti katalikišką ugdymą pasaulyje.

Mons. Petrui Meilui atminti

„Kas nori man tarnauti, tegul seka paskui mane: kur aš esu, ten bus ir mano tarnas. Kas man tarnaus, tą pagerbs mano Tėvas“ (Jn 12,26). Atsisveikiname su Kun. Petru, kuris sekė paskui Jėzų ir visą gyvenimą ištikimai tarnavo Dievo tautai.

Kai kunigas perkopia per 80 metų gyvenimo kalną ir kai už pečių penkiasdešimties metų ištikima tarnystė Dievui, Bažnyčiai ir žmonėms, norisi ne liūdėti, bet džiaugtis ir dėkoti Dievui, kad turėjome kunigą, kuris savo gyvenimo kertiniu akmeniu pasirinko Jėzų Kristų ir labai tiesiai ėjo kunigystės keliu, kuriuo susižavėjo dar ankstyvoje jaunystėje.

Trečiadienio audiencija: katalikai ir kitų religijų išpažinėjai

Šio trečiadienio bendroji popiežiaus audiencija šv. Petro aikštėje skyrėsi nuo kitų tuo, kad ji buvo „tarpreliginė“, paminint Vatikano II Susirinkimo dokumento „Nostra Aetate“ priėmimo sukaktį.

Už šią deklaraciją Susirinkimo tėvai didžiule dauguma nubalsavo lygiai prieš penkiasdešimt metų, 1965-ųjų spalio 28-ąją dieną. Joje buvo išdėstyti katalikų Bažnyčios požiūrio į kitas religijas principai, priešiškumo logiką keičiant pagarbos ir dialogo logika. Gerai žinoma, kad ši tema rūpėjo palaimintajam Pauliui VI, kuris dar prieš Susirinkimo pabaigą įsteigė „Sekretoriatą nekrikščionims“, šiandien virtusį Popiežiškąja tarpreliginio dialogo taryba.

Kristaus legionieriams suteikti jubiliejiniai visuotiniai atlaidai

Popiežius Pranciškus suteikė jubiliejinius visuotinius atlaidus Kristaus legionieriams ir sąjūdžio „Regnum Christi“ nariams. Jie galės pelnyti visuotinius atlaidus Apaštališkosios penitenciarijos nurodytomis sąlygomis per Legionierių jubiliejinius metus, minint įsteigimo 75 metines. Legionierių jubiliejiniai metai pasibaigs 2016 metų birželio 12-ąją, Švč. Jėzaus Širdies liturginės šventės dieną. Dekretą dėl jubiliejinių visuotinių atlaidų Legionieriams pasirašė Apaštališkosios penitenciarijos Didysis penitenciarius.

Lenkų ir vokiečių vyskupų susitaikymo metinės

Lenkijos ir Vokietijos katalikų vyskupai pirmadienį, spalio 26 d., Romoje aukojo Susitaikymo Mišias ir dalyvavo „Susitaikymo laiško“ penkiasdešimtųjų metų minėjime. Abiejų šalių ganytojai Mišias aukotojo Kryžiuočių kapinių Sopulingosios Marijos bažnyčioje. Konferencijoje apie susitaikymą europietiškame kontekste kalbėjo vokiečių, lenkų ir čekų vyskupai, diplomatai, ortodoksų ir musulmonų atstovai. Istorinės reikšmės laiškas, paskelbtas 1965 metų lapkričio 18 dieną, kuriame lenkų vyskupai pareiškė vokiečiams vyskupams , kad „atleidžia ir prašo atleidimo“, paskatino dviejų šalių katalikų episkopatų santykių atšilimą.


Popiežius meldžiasi už žemės drebėjimo aukas

Tragiškos netektys Afganistane ir Pakistane dėl žemės drebėjimo regione giliai nuliūdino popiežių. Kardinolas Parolin, Popiežiaus Valstybės sekretorius, pranešdamas nuncijui Pakistane apie Šventojo Tėvo užuojautą, artumą ir maldas patikino, jog popiežius Pranciškus meldžia guodžiančios ir stiprinančios dangaus palaimos visiems, kurie liūdi netekę artimųjų, kaip ir gelbėjimo operacijų darbuotojams. Popiežius meldžiasi už visus, kurie žuvo, buvo sužeisti ir dingo per žemės drebėjimą.

Taikdariai nėra pacifistai

Pagarbiai,„Malonė, gailestingumas ir ramybė“ – tai žodžiai, įrašyti arkivyskupo Gintaro GRUŠO ganytojiškame herbe. Lietuvos kariuomenės ordinariato apaštališkąjį administratorių, LVK pirmininką bei Vilniaus arkivyskupą metropolitą apie karus ir taiką, priešus ir artimus, mus ir pabėgėlius, klausinėjome Šilinėse, tądien, kai meldėme malonių taikdariams bei tėvynės kariams, taip pat ir persekiojamiems, kalinamiems, kenčiantiems, žūstantiems dėl Kristaus ir tikėjimo...

Katalikų ganytojų, žemynų ir regionų vyskupų kreipimasis į būsimą Konferenciją apie klimato kaitą

Tikintys ar ne, šiandien mes sutariame, jog žemė yra bendras paveldas, kurio vaisiai turi būti skiriami visiems. Tikintiesiems tai tampa ištikimybės Kūrėjui klausimu, nes Dievas sukūrė pasaulį kiekvienam. Todėl kiekvienai ekologinei perspektyvai reikia socialinės perspektyvos, kuri atsižvelgia į pamatines vargšų ir pažemintųjų teises, - rašoma deklaracijoje, adresuotoje taip vadinamajai „Paryžiaus konferencijai“: pasaulio lyderių suvažiavimui gruodžio pradžioje, skirtam klimato kaitos problemai ir teisiniam susitarimui, JTO konvencijos forma, dėl priemonių, kurios gali šią problemą sušvelninti, kiek tai liečia žmonijos įtaką.

Tarptautinio eucharistinio kongreso pristatymas

Šventojo Sosto Spaudos salėje antradienio rytą buvo pristatytas 51-asis Tarptautinis eucharistinis kongresas, kuris ateinančių metų sausio 24-31 dienomis vyks Cebu mieste, Filipinuose. Spaudos konferencijoje kalbėjo Tarptautinių eucharistinių kongresų komiteto pirmininkas arkivysk. Piero Marini ir jo padėjėjas kun. Vittore Boccardi bei iš Filipinų šia proga atvykęs Cebu arkivyskupas Jose Palma.

Audiencija kariuomenės kapelionams

Pirmadienio rytą popiežius Pranciškus priėmė grupę kariuomenės ordinarų ir kapelionų, dalyvaujančių tarptautinės humanitarinės teisės kursuose, kuriuos surengė Vyskupų kongregacija ir Popiežiškosios Tarpreliginio dialogo bei Teisingumo ir taikos tarybos. Kursuose dalyvauja ir Lietuvos kariuomenės ordinariato apaštališkasis administratorius arkivysk. Gintaras Grušas.

Gailestingojo Jėzaus Seserų Kongregacija

 Tai katalikiška moterų vienuoliją įkurta pal. kun. Mykolo Sopočkos. Įkvėpimo įkurti kongregaciją suteikė ses. Faustinos Kovalskos patirti apsireiškimai. 1935m.Jėzus apreiškė šv. S. Faustinai, kad Dievas trokšta, jog būtų tokia vienuolija, kuri skelbtų Dievo gailestingumą pasauliui ir išprašytų jo pasauliui. Jėzus pasakė šv.S. Faustinai: ,,Trokštu, kad tokia vienuolija būtų“.

Pas Viešpatį iškeliavo monsinjoras Petras MEILUS

 (1932–1963–2015)

2015 metų spalio 26 dieną, eidamas 84-uosius metus, Marijampolėje mirė monsinjoras Petras Meilus.

Petras Meilus gimė 1932 metų sausio 1 dieną Rokiškio apskrityje, Skapiškio valsčiuje, Šeriškių vienkiemyje, mažažemių valstiečių Kazimiero ir Albinos Meilų šeimoje. Jis buvo jauniausias iš penkių šeimoje augusių vaikų. 1939 metais Petras pradėjo lankyti Šiurpiškių pradžios mokyklą, kurioje 1944 metais baigė penkis skyrius. Po karo, kadangi arti nebuvo jokios mokyklos, metus Petras niekur nesimokė, o 1945 metais įstojo į Skapiškio progimnaziją. 1949 metais pradėjo mokytis Kupiškio vidurinėje mokykloje, tačiau susirgo tuberkulioze ir teko moksluose vėl daryti pertrauką. 1950 metais Vilniuje pakėlė skaudžią plaučių operaciją, o po metų sustiprėjęs toliau tęsė mokslus Pandėlio vidurinėje mokykloje, nes joje, kaip užsienio kalbos, buvo mokoma vokiečių, kurios anksčiau Petras buvo mokęsis Kupiškyje.

Kard. Audrys Juozas Bačkis apie Sinodą

Ką tik pasibaigusiame šeimai skirtame Vyskupų Sinode Bažnyčiai Lietuvoje atstovavo Vilniaus arkivyskupas emeritas kard. Audrys J. Bačkis. Sekmadienį, iškart po Sinodo uždarymo Mišių paprašėme jo komentaro apie tris savaites trukusią asamblėją.


Iš tikrųjų aš labai pozityviai vertinu. Aš pats esu laimingas dalyvavęs šiame Sinode. Jis ne naują mokymą skelbia, bet parodo visos Bažnyčios ganytojų jautrumą šeimai, kad mes žiūrime kokioje padėtyje šiandien pasaulyje gyvena šeima. Tai labai plati panorama – kiekvienas kraštas, kiekvienas kontinentas, kiekvienas regionas turi savo ypatingas problemas ir tai buvo išreikšta.

Maskvos patriarchato atstovo pasisakymas Vyskupų Sinode krikščionių drąsa sekuliariame kontekste

Vyskupų Sinode apie šeimą Romoje taip pat dalyvauja dvylika broliškų delegatų iš kitų krikščioniškų Bažnyčių, konfesijų ir organizacijų. Į Sinodą atvyko ortodoksiškų Konstantinopolio, Maskvos patriarchato, Rumunijos, Serbijos, Albanijos, Egipto koptų, Antiochijossirų Bažnyčių ganytojai, taip pat Anglikonų Komunijos, Pasaulinės liuteronų federacijos, Pasaulinės metodistų tarybos, Kristaus mokinių Bažnyčios (JAV), Pasaulinės baptistų sąjungos, Pasaulinės Bažnyčių tarybos ir Pasaulinės evangelikų sąjungos atstovai. Jie neturi balsavimo teisės, tačiau turi balso teisę pasisakyti įvairiais momentais.

Apaštališkasis nuncijus susitiko su Telšių vyskupijos kunigais

Telšių vyskupijos kunigai, diakonai, seminaristai 2015 m. spalio 19 dieną rinkosi į Telšiuose vykstančią kasmėnesinės formacijos konferenciją. Konferencija prasidėjo visų bendra malda Liturginių valandų Rytmetine. Tą dieną į Telšius atvyko ir į susirinkusiuosius kreipėsi apaštalinis nuncijus Pabaltijui arkivyskupas dr. PedroLopezQuintana. Atvykusį Svečią pasveikino ir pristatė Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ, konferencijoje dalyvavo ir Telšių vyskupijos vyskupo augziliaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM.

Jėzau, pasigailėk manęs!

Evangelijoje pagal Morkų vienas po kito seka du pasakojimai apie žmones, kurie kreipėsi į Jėzų su jiems svarbiais prašymais. Jėzaus mokiniai Jokūbas ir Jonas prašė privilegijos sėdėti Mesijo dešinėje ir kairėje, o aklas elgeta maldavo tik jo pasigailėti. Pirmiesiems Jėzus pasakė: „Patys nežinote, ko prašote“, o elgetai tarė: „Eik, tavo tikėjimas išgelbėjo tave!“ Ir aklasis praregėjo.

Popiežius Pranciškus aplankys Florencijos ir Prato miestus

Lapkričio 10 dieną yra numatyta dar viena popiežiaus Pranciškaus kelionė Italijoje, šį kartą istorija ir menu nepaprastai turtinguose Prato ir ypač Florencijos miestuose. Ši popiežiaus kelionė suderina du tikslus: Florencijos ir Prato vyskupijų aplankymą bei susitikimą su tomis dienomis Florencijoje vyksiančio Italijos bažnytinio kongreso dalyviais, kurių bus apie 3000.

Spalio 26–28 d. Katechezės seminaras vaikų tikėjimo ugdytojams Šiluvoje pasitinkant Gailestingumo jubiliejų

asitinkant Popiežiaus Pranciškaus skelbiamus šventuosius Gailestingumo metus 2015 m. spalio 26–28 d., Šiluvoje, Jono Pauliaus II namuose, vyks nuoseklios katechezės ciklo „Ateik ir sek mane“ seminaras „Dievas apstus gailestingumo“ (Ef 2, 4), skirtas 5 – 10 metų vaikų tikėjimo ir dvasinio gyvenimo ugdymui.

Įkurs naują Romos kurijos dikasteriją

Ketvirtadienį popietinės Vyskupų Sinodo generalinės kongregacijos metu popiežius Pranciškus pranešė apie savo sprendimą įkurti naują Romos kurijos instituciją, kurios kompetencijoje bus pasauliečių, šeimos ir gyvybės apsaugos reikalai. Būsima nauja dikasterija pakeis dabartines popiežiškąsias pasauliečių ir šeimos tarybas. Prie jos bus taip pat prijungta Popiežiškoji gyvybės akademija.

Parengtas Sinodo baigiamojo dokumento projektas

Nors pagal šios Vyskupų Sinodo asamblėjos programą buvo numatyta, kad baigiamojo dokumento projektas bus paruoštas iki trečiadienio vakaro ir pristatytas jau ketvirtadienio rytinėje sesijoje, jo rengimas užsitęsė ir buvo baigtas tik ketvirtadienio vidudienį. Tad ketvirtadienį po pietų jis pristatomas Sinodo tėvams, o penktadienio rytą jie galės pateikti savo pastabas.

Popiežiaus kalba užbaigiant Sinodą

Ne kaltinti, bet skelbti Dievo gailestingumą

Šeštadienio vakarą užbaigiant paskutinę Vyskupų Sinodo generalinę kongregaciją popiežius Pranciškus pasakė kalbą, kurioje padėkojo visiems Sinodo tėvams, broliškiems delegatams ir stebėtojams, visiems kas savo darbu prisidėjo prie jo rengimo ir eigos, kas malda lydėjo jo darbus.

Powered by BaltiCode