Motinos dieną įprasminant

Motinos dienos šventė neįsivaizduojama be Tos, kuri sutiko leistis į nepaprasto ir svarbiausio žmonijoje įvykio išsipildymą – mus perkeičiantį Dievo Sūnaus apsireiškimą. Kukli žydų mergaitė netikėtai atsidūrė prie žemės vaikų išganymo ištakų, ir savuoju fiat tapo žemiškoji Jėzaus Gimdytoja. Ji nesiekdama garbės būti ir vadintis Dievo Sūnaus Motina, bet, stovėdama prie Jo kryžiaus ir nelinkėdama savo Sūnaus žudikams nieko blogo, dargi už juos aukodama maldą ir Jos širdį plėšiantį skausmą, iš Merdinčiojo išgirdo, kad Ji nuo šiol priklauso apaštalui Jonui ir jis, jo asmenyje ir visi Bažnyčios nariai - Jai.

Dieviškai lietuviškas vakaras Portlande su Šiaulių vyskupu

Pirmadienio popietė paprastai nepasižymi lietuviškų renginių gausa Portlando bendruomenėje. Tačiau šį ypatingąjį Velykinio laikotarpio pirmadienio vakarą vietos lietuviai prisimins dar ilgai…

Balandžio 18-ąją mūsų nedidelį užkampį aplankė Jo Ekscelencija vyskupas Eugenijus Bartulis. JE kartu su Los Anželo Šv. Kazimiero parapijos, kuriai priklauso ir Portlando lietuviai, klebonu Tomu Karanausku bei Portlando Groto religinės bendruomenės lietuvių kilmės kunigu Ignacijumi Kisieliumi-Kissel aukojo Šv. Mišias lietuvių kalba Mergelės Marijos koplyčioje. Ir kas čia tokio ypatingo, paklausite?

Popiežiaus laiškas Legatui į Lietuvos Gailestingumo kongresą

Penktadienį į Lietuvos sostinę atvyksta Vatikano Valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolin, kuris kaip Šventojo Tėvo Pranciškaus Popiežiškasis Legatas vadovaus pagrindiniams kongreso renginiams Vilniuje gegužės 6-8 d. Likus savaitei iki kongreso Vatikane paskelbtas popiežiaus Pranciškaus skyrimo laiškas Ypatingajam Legatui į Lietuvos Nacionalinį Gailestingumo kongresą kardinolui Pietro Parolin „Clemens est Deus et misericors“ (Dievas yra atlaidus ir gailestingas).

„Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi!“ (Jn 14, 27)

VI Velykų sekmadienio Evangelijos skaitinyje Jėzus primena, kad Šv. Dvasia yra viso mūsų gyvenimo mokytojas ir ramybės šaltinis. Kai tik gyvenimo kelionėje pasijaučiame tokie stiprūs, kad galime irtis į priekį vieni ir be Dievo, greitai mūsų gyvenimo laivą pasiekia gąsdinanti bangų mūša ir dangaus skliauto tamsa. Bet jei mūsų kelrodė žvaigždė yra Dievo malonė, jokia tamsa, nežinia ir abejonė neišgąsdins mūsų gyvenimo kelionėje.

Kauno arkivyskupo Liongino Virbalo homilija švenčiant seminarijos jubiliejų

Gražus sutapimas ar Dievo Apvaizdos planas, kad po 150 metų esame toje pačioje aplinkoje, į kurią iš Varnių buvo perkelta Žemaičių kunigų seminarija, t. y. Kauno Šv. Jurgio bažnyčioje. Šiandien kaip tik švenčiame Šv. Jurgio – pirmųjų krikščionybės amžių kankinio ir antrojo Lietuvos globėjo – dieną. Kankinystė Jėzaus sekėją susivienija su Jo kančia ir mirtimi, o per tai ir su prisikėlimu. Minėdami seminarijos jubiliejų, negalime neprisiminti ir XX a. tikėjimo kankinių, ypač tų, kurie kunigystei ruošėsi šioje seminarijoje. Pastaruoju metu vis girdime apie naujus kankinius – tikėjimo liudytojus įvairiose šalyse. Ne veltui martyrium reiškia ir liudijimą, ir kankinystę. Lenkiame galvas prieš praeities ir dabarties kankinius ir esame visada kviečiami ruoštis būti drąsiais Kristaus liudytojais, o jei Dievas pakvies – net ir kankiniais.

Gailestingumo motina

Vilnius nuo seno traukia piligrimus savo stebuklingu Aušros Vartų Gailestingumo Motinos paveikslu. Iškelta koplyčioje virš rytinių miesto sienos vartų, nuolankiai nuleidusi galvą tamsioji Madona maloningai žvelgia į jos globojamą Lietuvos sostinę. Prie paveikslo jau beveik 400 metų meldžiasi ir katalikai, ir unitai, ir stačiatikiai. Keturis amžius piligrimai traukia į Vilnių kaip į Gailestingumo miestą, kuriame apie begalinį Dievo Gailestingumą liudija Išganytojo Motinos - Gailestingumo Motinos užtarimu suteikiamos malonės.

Popiežius apie tikinčiųjų pasauliečių vaidmenį Bažnyčioje ir pasaulyje

Prieš beveik du mėnesius, kovo 4 d., popiežius Pranciškus priėmė Popiežiškosios Lotynų Amerikos komisijos narius, dalyvavusius savo kasmetinėje plenarinėje sesijoje. Joje kaip ir susitikimo su popiežiumi metu buvo kalbama apie katalikų pasauliečių vaidmenį Lotynų Amerikos šalių visuomenių gyvenime. Praėjus kelioms savaitėms po audiencijos, su vyskupais svarstytas temas popiežius Pranciškus apibendrino laiške, adresuotame Vyskupų kongregacijos prefektui ir Lotynų Amerikos komisijos pirmininkui kardinolui Marcui Ouellet. Popiežiaus laiškas buvo viešai paskelbtas šį antradienį.

Popiežiaus laiškas kaliniams: „Brangieji broliai Kristuje“

Popiežius Pranciškus parašė atsakomąjį laišką kaliniams, kuris prasideda žodžiais „Brangieji broliai Kristuje“. Popiežius laiške kreipiasi į kalinius, gyvenančius Velletri kalėjime, Romos provincijoje, bet drauge savo mintis kreipia į kalinius visur pasaulyje. Velletri kalėjime prieš daugiau kaip mėnesį lankėsi vietos vyskupas Marcello Semeraro, kuris vizito metu kaliniams aukojo šv. Mišias. Kalinių paprašytas, vyskupas popiežiui atvežė jų laišką, o dabar popiežius atrašė, visų pirma padėkodamas kaliniams už tai, kad jį prisimena ir už laišką jam. Popiežius be kita ko parašė:

Apie Dievo gailestingumą be cukraus

Daug girdėjau žodžių apie Dievo Gailestingumą. Ragavau jų skonį. Žodžiai šie švelnūs. Pakylėti. Ramūs. Džiugūs. Kartais saldūs. Netgi pernelyg. Laimė, Dievo Gailestingumas nėra tik saldiklis ir antidepresantas nusiminusiam. Jame randama visų skonių pilnatvė. Sūrumas. Kartumas. Saldumas. Aštruma. Rūgštis. Sodrumas. Gaiva...

Mes patys, bandydami Dievo slėpinius padaryti žmonėms patrauklesnius, praskiedžiam ir pridedam tiek saldiklių, jog nebeįmanoma suprasti, koks autentiškas jų skonis. Prancūzų ortodoksų teologas Ž. K. Larše rašė: „Vakarų krikščionys taip nori įtikti žmonėms ir kalbėti supaprastinta jų kalba, kad dieviškus dalykus atskiedžia ir supaprastina iki tokio lygio, jog žmonės jame nieko aukštesnio nei tai, kuo jie gyvena, neberanda ir nebeieško.“ Taip Rytų krikščionių diagnostinis žvilgsnis padeda atsigręžti ir susirinkti tai, ką išbarstėm pakeliui.

Popiežius paaugliams: Meilė yra krikščionio tapatybės kortelė

Sekmadienio priešpietį popiežius Pranciškus paaugliams aukotose Mišiose kalbėjo apie meilės svarbą krikščioniui. Kreipdamasis į mergaites ir berniukus popiežius pasakė, kad meilė yra krikščionio „tapatybės kortelė“; meilė yra vienintelis galiojantis „dokumentas“, leidžiantis nustatyti mūsų kaip krikščionių tapatybę. Jei pasibaigia šios kortelės galiojimo laikas ir ji reguliariai neatnaujinama, tada nustojame būti Mokytojo liudytojais.

Marijos apsireiškimai Šiluvoje – nuoroda į Bažnyčioje gimstantį ekumenizmą

Kun. Nerijus Vyšniauskas, Kauno šv. Juozapo parapijos vikaras ir Danijos lietuvių katalikų kapelionas balandžio mėnesį Romoje apgynė mokslų daktaro disertaciją dogminės teologijos srityje Popiežiškajame Saleziečių universitete. Naujasis teologijos daktaras kunigas Nerijus Vyšniauskas apie savo pastoracinę veiklą Danijoje ir disertaciją tema “Šiluvos šventovė Lietuvoje. Istoriniai, teologiniai ir pastoraciniai apsektai” papasakojo Vatikano radijui. Pokalbis įrašytas balandžio 19 dieną.

Telšių vyskupijos ministrantų susitikimas

2016 m. balandžio 16 dieną Telšiuose vyko tradicinis visų Telšių vyskupijos ministrantų susitikimas. Iš daugumos Telšių vyskupijos parapijų, įvairaus amžiaus Šv. Mišių patarnautojai rinkosi į susitikimą, kurio šiais Gailestingumo metais tema – „Bažnyčia – Tėvo gailestingumo ženklas“. Nuo ryto vyko registracija, kurios metu į susitikimą atvyko ir užsiregistravo arti 60 ministrantų. Susirinkusiuosius pasveikino ir visais suvažiavusiaisiais pasidžiaugė Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius kun. dr. Ramūnas Norkus.

Pranciškaus žinia paaugliams: Eikit prieš srovę!

Vatikane popiežiaus vardadienis yra valstybinė šventė ir todėl  šią dieną nebuvo jokios oficialios popiežiaus veiklos. Tačiau neoficialiai popiežius šeštadienį buvo išėjęs į Šv. Petro aikštę ir su šimtais kitų kunigų klausėsi berniukų ir mergaičių nuo 13 iki 16 metų, dalyvaujančių Paauglių jubiliejuje, išpažinčių.

Įsakymas mylėti

Kančios išvakarėse Jėzus pakvietė mokinius valgyti vakarienę ir jos metu įsteigė Mišių auką, kad iki pasaulio pabaigos Eucharistija stiprintų ištikimus savo sekėjus ir jiems nuolat primintų Dievo meilę.

Kai Judas pasišalino iš kambario, ketindamas išduoti savo Mokytoją, Jėzus tą jautrią valandą paragino mokinius mylėti vieni kitus ir nurodė, kaip tai reikia daryti: „Vaikeliai, aš jau nebeilgai būsiu su jumis. Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!“ (Jn 13,34).

Mieli projekto „Nebūk naivus kelyje“ savanoriai!

Visame pasaulyje milijonai geros valios žmonių mini Gyvybės dieną ir dėkoja Dievui už gyvybės dovaną. Dievas, pašaukdamas mus į gyvenimą, mums pažadėjo amžinojo gyvenimo dovaną, o Jėzus Kristus net gyvybę už mus paaukojo. Mums, krikščionims, gyvybės dovana yra drauge ir amžinojo gyvenimo dovana.

„Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!“ (Jn 13, 34)

Paskutinis balandžio mėnesio sekmadienis – Pasaulinė gyvybės diena. Bet kuriai gyvai būtybei nieko taip gyvybiškai nereikia, kaip tik meilės. Štai viename JAV mieste yra „Močiutės telefono linija“, į kurią bet kada gali skambinti viso miesto vaikai, kai jie yra vieniši, apleisti ir pamiršti tėvų. Daugelis vaikų dalinasi savo patirtimi mokykloje, kieme ir namuose. Šių visų skambučių varomoji jėga – vienatvė. Vaikai, kurie turėtų kaip tik jausti nuolatinį vaikystės džiaugsmą, deja, dažnai yra palikti vieni su savimi, su savo vaikiška vienatve. Šiandienos tėvai dažnai tuščiai teisinasi, kad nupirktas žaislas, kompiuteris, išmanusis telefonas gali užgydyti visas auklėjimo ir gyvenimo spragas bei žaizdas. Deja... Pasaulyje nėra tokių daiktų ar išmaniosios technikos, kuri galėtų pakeisti tėvų ir vaikų gyvą MEILĖS ryšį.

Paminėtas kun. Jono Kardelio kunigystės 50-metis

Balandžio 11 d. 12.00 val. Ignalinos Švč. Mergelės Marijos ir kaimyninių parapijų tikintieji, kartu su gausiai susirinkusiai kunigais ir Vilniaus Arkivyskupu Metropolitu Gintaru Grušu šventė dvigubą šventę: Kun. Jono Kardelio 50-tą kunigystės jubiliejų, naujojo altoriaus (Dievo stalo) dedikavimą (konsekravimą) ir tabernakulio pašventinimą .
Kviečiame pasigrožėti šventinėmis akimirkomis…
Nuotraukos:: Sigito Mackonio

 

 

 

 

 

 

 

 

Gerasis Ganytojas

Jėzus save vadino Geruoju Ganytoju: „Aš – gerasis ganytojas: aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane, kaip mane pažįsta Tėvas ir aš pažįstu Tėvą. Už avis aš guldau savo gyvybę (Jn 10, 14-15). Ką sakė, taip ir padarė: ant savęs prisiėmė mūsų nuodėmes ir mirė ant kryžiaus.

Šitas Gerojo Ganytojo įvaizdis Dievui buvo taikomas nuo Senojo Testamento laikų. 23 - je psalmėje skaitome: „Viešpats yra mano Ganytojas... Nors einu per tamsiausią slėnį, nebijau jokio pavojaus, nes tu su manimi“ (Ps 23, 1-4).

ATLEIDIMAS, ARBA KAIP IŠVENGTI NUOSKAUDŲ

Mūsų pasaulyje netrūksta nuoskaudų ir atstūmimų, tad daug žmonių jau pripratę prie žaizdų, skaudinimo, pripratę būti gyvenimo talžomi. Gyvena su skausmu ir neužgyjančiomis dvasios žaizdomis, tarsi taip ir reikia, nesusimąstydami apie išeitį – atleidimą, padedantį išgyti.

Skaudinamam žmogui neretai būna tiesiog per sunku pačiam išsikapstyti, todėl jis deda visas pastangas, kad išmoktų gyventi su nuoskauda. Bet pasveikti galima, ir to reiktų siekti. Ir pirmasis balzamas emociniam skausmui gydyti – atleidimas.

Popiežius parsivežė tris pabėgėlių šeimas

Popiežius Pranciškus norėdamas duoti konkretų svetingumo liudijimą, iš Lesbo salos parsivežė į Romą tris pabėgėlių šeimas, šešis suaugusius ir šešis vaikus. Šie asmenys į Lesbo salą buvo atvykę dar prieš Europos Sąjungos ir Turkijos sutarties pasirašymą.

Popiežiaus Pranciškaus, patriarcho Baltramiejaus ir arkivyskupo Jeronimo deklaracija

Be žodinių pareiškimų popiežius Pranciškus, patriarchas Baltramiejus ir Atėnų bei visos Graikijos arkivyskupas Jeronimas paskelbė ir bendrą deklaraciją, kuri, būtų galima pasakyti, yra oficialus apibendrinimas to, ką jie norėjo perduoti įvairiems adresatams: pirmiausia, patiems pabėgėliams, bet taip pat savo bažnytinėms bendruomenėms ir tarptautinei bendruomenei.

Ką simbolizuoja vyskupo drabužiai ir atributai

Daugelį katalikų glumina specifiniai vyskupo drabužiai ir atributai, kurie atrodo neįprasti šiems laikams ir kiek pompastiški. Verta pasigilinti į jų prasmę ir tradiciją, siekiančią pirmuosius amžius ir turinčią sąsajų su Senuoju Testamentu.

Vyskupai turi savitas insignicijas, kurios yra jų skiriamasis ženklas ir išreiškia šventimų sakramento pilnatvę. Tai pektoralas (ant krūtinės nešiojamas kryžius), žiedas, mitra, pastoralas (ganytojiškoji lazda) ir palijus.

Sesers Faustinos mintys, kurios gali mus mokyti labiau pasitikėti begaliniu Dievo gailestingumu

57 O Jėzau, Tu esi mano gyvenimo gyvenimas.

78 Elkis su manimi, Jėzau, kaip Tau patinka. Aš visur Tave garbinsiu. Ir tegul manyje išsipildo visa Tavo valia, o mano Viešpatie ir Dieve, o aš šlovinsiu Tavo beribį gailestingumą.

133 Esu vargeta, bet pasitikiu Dievo gailestingumu.

140 Tyra meilė gali nuveikti didelius darbus, ji nepalūžta nuo sunkumų ir prieštaravimų. Ji žino, kad norint patikti Dievui tereikia vieno, tai yra visų, net mažiausius dalykus daryti iš didelės meilės.

„Manosios avys klauso mano balso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane“ (Jn 10, 27)

IV Velykų sekmadienis – tai Gerojo Ganytojo ir pasaulinė maldų diena už pašaukimus. Šį sekmadienį ypatingu būdu apmąstome Kristų kaip Gerąjį Ganytoją, kurį avys atpažįsta, klauso Jo balso ir seka paskui Jį. Jeigu šie trys bruožai yra gyvi pavyzdžiai kiekvienam iš mūsų, tada esame verti tokio gerojo ganytojo, koks yra pats Kristus, kuris ieško kiekvieno iš mūsų net tada, jei taptume ir paklydusia avimi.

Apie „Amoris laetitia“: sąžinė, įsižiūrėjimas, naujas kalbėjimo būdas

Popiežiui paskelbus naująjį apaštališkąjį paraginimą, spaudoje pasirodė nemažai komentarų. Pristatome keletą jų.

Kunigas Antono Spadaro, jėzuitų žurnalo „La Civilta Cattolica“ redaktorius,  interviu „Aleteia“ portalui sako, kad paraginimas žymi kalbėjimo būdo pasikeitimą,  kuris iš esmės prasidėjo su popiežiaus Pranciškaus pontifikatu. Popiežius kalba taip, kad visi galėtų suprasti. Dokumente atsiskleidžia gilus poros gyvenime egzistuojančių psichologinių dinamikų, aistrų, erotizmo suvokimas ir viskas vadinama tikraisiais vardais. Dokumentas yra ne apie doktriną, bet šeimos džiaugsmą ir meilę, popiežius kalba apie dalykus, kuriuos žmonės patiria kasdienybėje. Popiežius kalba kaip ganytojas, jo žinia skirta ne teoretikams, bet krikščionims.

 

Powered by BaltiCode