Popiežius Pranciškus audiencijoje pirmadienį priėmęs kirpėjas ir kosmetikes paprašė krikščioniškai atlikti savo amatą, klientams liudyti gerumą ir mandagumą, padrąsinti geru žodžiu, tačiau niekuomet nepasiduoti apkalbų pagundai.
Pranciškoniškosios šeimos šventieji. Šv. Zita
Balandžio 27 d. minime šv. Zitą.
Zita (1218-1278) gimė Monte Sagrati, netoli Lukos, Italijoje. Būdama 12 metų ji tapo vilnos pirklio tarnaite ir toje Fatinellių šeimoje pasiliko dirbti visą gyvenimą. Ji sakydavo: „tarnaitė negali būti šventa, jeigu ji neužsiėmusi“.
Už mirtį stipresnis gyvenimas
Kristaus pasirodymai mokiniams, įrodantys Jo iš numirusių prisikėlimą, yra nepalyginti svarbesni už Jo kūno neradimą kape. Kas akivaizdžiai egzistuoja, dėl to tikrumo niekas neturi priežasties abejoti. Tačiau dėl tų dalykų, kurie buvo ir jų nebeliko, kai kuriems asmenims atsiveria galimybės manipuliuoti. Štai kad ir gėdingas žydų seniūnų planas papirkti Kristaus kapą saugojusius sargybinius (žr. Mt 28, 13), kuris patyrė fiasko. Taigi betarpiškas Prisikėlusiojo bendravimas su mokiniais; kvietimas prisiliesti prie Jo žaizdų randų; duonos bei žuvies valgymas drauge bei kiti panašūs dalykai liudija, kad Jis ne fantomas. Jis Aukščiausiojo Sūnus, prisikėlimu nugalėjęs mirtį, kviečia mus į nuolatinį bendravimą su Juo. Kristaus kūne buvusių žaizdų randai liudija, kad gyvenimas yra stipresnis už mirtį. Ši nuoroda į tai, kas dar laukia mūsų.
8 šiuolaikinės klaidos, kurių turėtų vengti kiekvienas katalikas
Mūsų laikais išplitę daugybė klaidų, kurios atrodo kaip išmintis ar dvasinė pusiausvyra, bet iš tiesų tokios nėra. Jau anksčiau esu rašęs apie kai kurias filosofinio pobūdžio klaidas. Šis sąrašas, kurį čia pateikiu, yra labiau fenomenologinis nei filosofinis.
Šv. Elena
Evelyn Waugh (1903–1966) – anglų literatūros klasikas, vienas žymiausių XX a. rašytojų katalikų, kurio atsivertimas iš „absurdiškos ultramodernybės karikatūros į tikrąjį katalikiškos ortodoksijos pasaulį“ tapo tikra to meto sensacija. Lietuvių kalba išleisti Waugh romanai „Dulkių sauja“, „Vargingi kūnai“ ir „Sugrįžimas į Braidshedą“.
Prie Dievo, kuris džiugina mano jaunystę
Tekstas publikuotas „Laiškai bičiuliams“, 2019 pavasaris – vasara numeryje.
Savo pasidalijimą įspūdžiais apie bemaž keturių mėnesių kunigiškos tarnystės laiką norėčiau pradėti palyginimu. Įsivaizduokite įsibėgėjusį traukinį ar automobilį, kuris, nors ir pamažu, bet išvysto gerą pagreitį ir be didesnių kliūčių veržiasi pirmyn. Staiga traukinio mašinistui ar automobilio vairuotojui topteli mintis sustabdyti savo transporto priemonę ir atlikti jos patikrinimą... Šitaip jaučiuosi ir aš, paprašytas papasakoti savo išgyvenimus iš naujos – dabar jau neopresbiterio – perspektyvos. Ši užduotis tikrai ne iš lengvųjų, nes sustabdyti gerokai įsibėgėjusį traukinį nėra paprasta, antra vertus, tai – puiki proga įvertinti šias patirtis ir pasidalyti jomis su bičiuliais. Šiuo atveju man tinkamiausias buvo visiems puikiai žinomas ignaciškasis kasdienės sąžinės peržvalgos metodas.
Popiežius sekmadienio vidudienį: trys Prisikėlusiojo dovanos
Antrojo Velykų sekmadienio Evangelija kalba apie du prisikėlusio Jėzaus pasirodymus mokiniams. Jis ateina pas juos, užsidariusius Paskutinės vakarienės menėje, ir atneša tris dovanas: taiką, džiaugsmą ir siuntimą apaštalauti, sakė popiežius Pranciškus, sveikindamas tikinčiuosius, sekmadienio vidudienio maldai susirinkusius į Šv. Petro aikštę.
Pranciškus jaunuoliams: savais padarykite Sinodo vaisius
Verbų sekmadienio Mišių pabaigoje pradėdamas Viešpaties Angelo maldą popiežius Pranciškus dar kartą kreipėsi į dalyvavusius tiesiogiai ar nuotoliniu būdu, pasveikino jaunuolius, kurie švenčia diecezinę Jaunimo dieną ir pristatė dovaną, kurią gavo šv. Mišių šv. Petro aikštėje dalyviai.
Popiežius Pranciškus: Jėzaus tyla nugali triumfalizmą
Šv. Petro aikštėje popiežius Pranciškus vadovavo procesijai su verbomis ir aukojo Kristaus kančios sekmadienio Mišias. Prasidėjo Didžioji savaitė. Popiežiaus aukotose Mišiose dalyvavo Romos vyskupijos jaunimas, kartu su savo vyskupu – popiežiumi, vyskupijos mastu švenčiantis Pasaulinę jaunimo dieną.
Asiliukas ir augalo šakelė: Verbų sekmadienio vaizdiniai
Italijos šiaurėje atrastas Bobijaus mišiolas, septintojo amžiaus pabaigos arba aštuntojo pradžios manuskriptas mini palmių ir alyvų šakelių šventinimą, o devintojo amžiaus vyskupas Amalarius iš Meco apie tai kalba kaip apie plačiai pasklidusią tradiciją. Dvyliktojo amžiaus Romos mišioluose Verbų sekmadienio liturgija jau yra pasiekusi brandžią formą.
Ką sako šiuolaikinis psichologijos mokslas apie buvimą krikščioniu?
Naujausi tyrimai, atlikti JAV 2012–2013 m., atskleidė, kad 91 procentas apklaustų gyventojų tiki Dievu ar universalia dvasia, 58 proc. meldžiasi kasdien, 21 proc. – kartą per savaitę ar mėnesį. Trečdalis apklaustųjų Didžiojoje Britanijoje ir Kanadoje save laiko labai religingais.
Kodėl religija tokia svarbi mūsų gyvenime? Ką sako mokslas apie maldą? Kodėl krikščioniškieji ženklai tokie svarbūs mūsų tapatumui? Koks psichologijos ir religijos santykis? Į šiuos ir kitus klausimus atsako socialinė psichologė doc. dr. JURGITA LAZAUSKAITĖ-ZABIELSKĖ.
Šv. Jonas Krikštytojas Salietis: laisvi ugdyti
Saliečio mokyklos buvo nemokomos. Tarp jo pedagoginių išradimų ir darbų yra mokinių padalijimas į klases pagal amžių, ugdymas prancūzų kalba vietoj lotynų, vakarinės arba sekmadienio mokyklos dirbantiems jaunuoliams, techninio, prekybinio ar amatų profilio sukūrimas.
Konferencija Romoje: kaip reaguoti į prekybą žmonėmis
Žmonių judėjimas iš vienos vietos į kitą, iš vienos šalies į kitą neabejotinai yra vienas iš dabartinio pasaulio požymių. Kartais migracija būna savanoriška ir laisva, žmonės persikelia į kitą vietą dėl šeimos, dėl mokslo, dėl darbo, dėl pasaulio pažinimo. Tačiau didžiulė migracijos dalis yra nesavanoriška ir nelaisva, nulemta gamtinių nelaimių ir dažniau kuriame nors krašte ir jo visuomenėje įsitvirtinusių veiksnių sumos: nuo karo ir diktatūros iki chroniško skurdo.
Atnaujintos buvusiems anglikonams sukurtų ordinariatų normos
Popiežius Pranciškus patvirtino Tikėjimo mokymo kongregacijos atnaujintas ir nežymiai pakeistas normas, pagal kurias veikia asmeniniai ordinariatai, įkurti į Katalikų Bažnyčią pereinantiems anglikonams.
Šeši dešimtmečiai nemobilumo – Dievo dovana?
Popiežius patvirtino aštuonis Šventųjų skelbimo kongregacijos dekretus. Vienas liudija apie brazilo kunigo užtarimu įvykusį stebuklą. Kituose dekretuose patvirtintos septynių kandidatų į šventuosius herojiškos dorybės.
Popiežius audiencijoje Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektui patvirtino aštuonis dekretus. Vienas liudija apie brazilo kunigo Tavareso de Lima užtarimu įvykusį stebuklą. XIX amžiuje gyvenęs dvasininkas bus skelbiamas palaimintuoju.
Kodėl Dievas sukūrė pasaulį?
Ką reiškia tokie žodžiai kaip Dievo šlovė, nuodėmė, įsikūnijimas, atpirkimas? Kviečiame skaityti teologijos ir filosofijos profesoriaus Lawrence‘s Feingoldo paskaitos „Why was the ‘Chosen People’ Chosen?“ (liet. Kodėl „išrinktoji tauta“ buvo išrinkta) ištrauką, kurią parengė Vilniaus universiteto TSPMI Šv. Tomo Moro klubo narys Juozapas Pričinas.
Jeigu nepavargstu prašyti
Dievo ir žmogaus santykis yra slėpinys. Mano širdies ryšys su Kūrėju. Nematomas ir niekam nežinomas. Širdimi aš kalbuosi su Dievu kaip su artimiausiu draugu. Ryšys su Dievu nulemia viso gyvenimo kokybę Be šio ryšio aš neatsakau nė į vieną gyvenimo prasmės klausimą. Dievas neslepia savo santykio su žmogumi – Jis užmezgė dar gerokai prieš Jėzų Kristų, bet meilės santykis prasidėjo Jam gimus šioje žemėje. Jėzus Kristus buvo ir yra su kiekvienu iš mūsų. Dievas priėjo labai arti. Būdama su savo Kūrėju gaunu dovanų, kurios padeda atskirti gėrį nuo blogio leidžia pažinti save, pamilti, priimti Dievo realybę. Dievo realybę, kurią pats Dievas ir apreiškė – gimdamas ir mirdamas ant kryžiaus. Santykis sutvirtintas kryžiaus ženklu. Ir aš tvirtinu santykį su Dievu per Jo kryžių. Mano santykis su Dievu aprėpia Jo garbinimą, dėkojimą Jam ir prašymus. Dievo santykis su žmogumi yra meilės santykis. Tas santykis niekada nesibaigia.
Popiežius sekmadienio vidudienį: atsivertimas – naujo gyvenimo pradžia
Dievo gailestingumas mums sugrąžina ramybę, atnaujina mūsų gyvenimą, sakė popiežius prieš „Viešpaties Angelo“ maldą komentuodamas sekmadienio Evangeliją.
Penktojo gavėnios sekmadienio Evangelijoje kalbama apie nusidėjėlę moterį, kurią, sugautą svetimaujant, fariziejai atvedė pas Jėzų ir bandė jam paspęsti teisinės kazuistikos pinkles. Įstatymas reikalauja už svetimavimą nubausti mirtimi. O kaip pasielgs Jėzus?
Jo kūną suvokti kaip savąjį
Tikras Viešpaties kančios garbintojas širdies akimis turi taip žvelgti į nukryžiuotąjį Jėzų, kad jo kūną suvoktų kaip savąjį. (...) Tegu pagaliau šventajame mieste, tai yra Dievo Bažnyčioje, pasirodo būsimo prisikėlimo ženklai, ir tegu tai, kas turi įvykti mūsų kūnams, išsipildo mūsų širdyse.
Kaip atsirado Kryžiaus kelio stotys?
Viena iš populiariausių pamaldumo formų yra Kryžiaus kelio stotys (lot. Via Crucis), kuriose sekame Jėzaus Kristaus pėdomis jo kančios ir mirties įvykiuose. Sena tradicija byloja, kad po Kristaus dangun žengimo Mergelė Marija kasdien lankė Jėzaus kančios, mirties ir prisikėlimo vietas. Kita tradicija teigia, kad Marija sekė Jėzumi ir jam nešant kryžių į Kalvariją. Nepaisant Marijos kasdienių praktikų, ji nesukūrė šiandien mums žinomo pamaldumo su konkrečiomis „stotimis“ ir maldomis, ji paprasčiausiai „laikė savo širdyje“ išganingą savo sūnaus kančią.
Pranciškoniškosios šeimos šventieji. Šv. Benediktas Mauras
Šv. Benedikto tėvai buvo juodaodžiai iš Afrikos, paimti į vergiją Sicilijos kaime. Ten jie priėmė Katalikų tikėjimą ir gyveno tokį pavyzdinį gyvenimą, išpildydami visas pareigas, kad šeimininkas dovanojo jų vyriausiam sūnui Benediktui laisvę.
Paskutinės vakarienės Mišias popiežius aukos kalėjime
Didįjį ketvirtadienį, balandžio 18-ąją, popiežius Pranciškus aplankys Velletri (už maždaug 20 km į pietus nuo Romos) kalėjimą, aukos Paskutinės vakarienės Mišias ir jų metu nuplaus kojas dvylikai kalinių.
Arkivysk. J. R. Carballo OFM: Matau pavojų vien veikti ir pamiršti būti
Kovo 30 d. Vilniuje vyko Pašvęstųjų brolių ir seserų simpoziumas, kuriame dalyvavo svečias iš Vatikano – Pašvęstojo gyvenimo institutų ir apaštališkojo gyvenimo draugijų Kongregacijos sekretorius arkivyskupas José Rodríguezas Carballo OFM. Kongregacijos tikslas – stiprinti pašvęstąjį gyvenimą visame pasaulyje ir spręsti jam kylančias problemas, tad arkivyskupui nuolat tenka dirbti su įvairių kultūrų žmonėmis (po Lietuvos jis vyksta į Ispaniją, vėliau – į Šventąją Žemę ir Kolumbiją).
Bendroji audiencija. Popiežius kalbėjo apie kelionę į Maroką
Trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavusiems piligrimams popiežius Pranciškus pasakojo apie savo vizitą Maroke šeštadienį ir sekmadienį.
Popiežius: daug dialogo žiedų, jie duos vaisių
Grįždamas iš Maroko, 28-sios pontifikato tarptautinės kelionės, popiežius Pranciškus susitiko su žurnalistais lėktuve surengtoje spaudos konferencijoje ir atsakė į jam užduotus klausimus įvairiomis temomis: apie dialogą su musulmonais, apie su Maroko karaliumi pasirašytą pareiškimą dėl Jeruzalės, apie migrantus Europoje, apie kardinolo Barbarin nuteisimą Prancūzijoje, apie sąžinės laisvės eroziją krikščioniškos tradicijos šalyse, taip pat apie velnią.
Trečioji gavėnios meditacija. Stabmeldystė
Kovo 29 dieną, penktadienį, popiežiaus namų pamokslininkas t. Raniero Cantalamessa OFM Cap. perskaitė trečiąją gavėnios meditaciją, skirtą stabmeldystei, kuri gali būti įvairių formų, tačiau kurios esmė yra pasikeitimas su Dievu vietomis.
Turkijos prezidentas: Šv. Sofija vėl taps mečete
„Šv. Sofija (Haghia Sophia) nebebus muziejus. Keisis jos statusas. Ją vadinsime mečete“. Taip sakė Turkijos prezidentas Recep Tayyip Erdogan, praėjus kelioms dienoms po savivaldybių rinkimų šalyje.
Popiežius: visi tikintieji – Jeruzalės piliečiai
Popiežiaus lėktuve žurnalistams paminėtas dokumentas apie „Žmogiškąją brolybę dėl pasaulinės taikos ir taikaus sambūvio pasaulyje“, kurį pasirašė su didžiuoju Al-Azhari imamu Ahmadu Al-Tayyebu vasario 4 d. Abu Dabyje, jau išverstas į lietuvių kalbą ir paskelbtas Lietuvos vyskupų konferencijos portale.
Juose yra Dievas
Tegu tikintieji ištiria savo sielas, tegu išbando slapčiausius savo širdies jausmus; ir jeigu patikrinę savo sąžines jie suras turį bent kiek meilės vaisių, tegu neabejoja, jog juose yra Dievas. Užtat, kad vis daugiau vietos savyje skirtų šiam svečiui, tegu vis labiau atsiveria neišsemiamo gailestingumo darbams.
Tikras džiaugsmas kyla iš laisvos ir pasitikinčios širdies
Toliaregiškai įžvalgus yra mūsų Dievas Tėvas. Jis leidžia savo vaikams braidžioti po nuodėmių klanus ir tapti panašiems į juose knibždančius gyvius, kad paskui, pamatę, kad priėjo gyvenimo liepto galą, kaip Evangelijoje (žr. Lk 15, 18) minimas jaunesnysis sūnus, imtų ir ištartų: „Gyvenimas be Dievo – kelias į krachą, o iš širdies kylantis šauksmas, prašant Jį pasigailėjimo, – išsigelbėjimo inkaras...“
