„Politika dažnai tarnauja technologijai ir finansams, kuriems rūpi visų pirma  gauti pelną. Kad taip yra liudija tariamas „išsiblaškymas“ arba vėlimai įgyvendinant tarptautinius susitarimus gamtosaugos srityje, o taip pat niekaip nesibaigiantys karai, dangstomi kilniais motyvais, o iš tiesų darantys milžinišką žalą gamtai ir tautų moraliniam bei kultūriniam paveldui“.

Pirmąjį Advento sekmadienį Fatimos šventovėje, Portugalijoje, buvo pradėti Švč. M. Marijos apsireiškimų šimtųjų metinių minėjimai, kurie bus švenčiami ištisus 2017 m. ir kurių kulminacija bus malda kartu su popiežiumi Pranciškumi gegužės 13 d.

 Popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytą naujų mokslo metų proga priėmė Jono Pauliaus II santuokos ir šeimos studijų instituto akademinę bendruomenę. Sveikindamas vadovus, dėstytojus ir studentus, popiežius sakė, jog šiandien džiaugiamės matydami kaip pasiteisino Jono Pauliaus II toliaregiška įžvalga, paskatinusi jį prieš trisdešimt penkerius metus įkurti šį institutą.

 Šeštadienio rytą Vatikane įteiktos šiemetinės Ratzingerio premijos. Jau daugiau kaip prieš mėnesį buvo pranešta, kad šiemetinių „Josepho Ratzingerio – Benedikto XVI“ premijų laureatais tapo italas kun. Inos Biffi ir graikas ortodoksas Ioannis Kourempeles. Penktadienio vakarą abu teologus priėmė popiežius emeritas Benediktas XVI. O šeštadienio rytą, dalyvaujant popiežiui Pranciškus, Vatikane įvyko oficialus laureatų pagerbimas.

 Šeštasis „Amoris Laetitia“ skyrius pateikia šeimos ir rengimo jai sielovados gaires

Turime pripažinti, labai vertingas supratimas, jog santuoka yra meilės dalykas, kai tuoktis gali tik tie, kurie laisvai tam apsisprendžia ir vienas kitą myli. Vis dėlto, kai meilė tampa vien patrauklumu ar miglotu jausmu, sutuoktiniai gali pasidaryti itin pažeidžiami tam jausmui išblėsus ar fiziniam patrauklumui sumenkus. Kadangi tai nutinka dažnai, sutuoktinius pirmus kelerius santuokinio gyvenimo metus būtina lydėti siekiant praturtinti ir sustiprinti sąmoningą bei laisvą sprendimą priklausyti vienas kitam ir mylėti vienas kitą iki galo. Dažnai sužadėtuvių laiko neužtenka, apsisprendimą tuoktis skubina įvairios priežastys, jaunuolių nepakankama branda. Todėl ką tik susituokusieji privalo užbaigti tai, ką pradėjo sužadėtuvių laikotarpiu.

Adventu pradėdami naujus liturginius metus, esame kviečiami stabtelėti ties praeitimi, dabartimi ir ateitimi. Kai kurie žmonės jau skuba ieškoti dovanų, planuoti šventes arba... stengiasi rasti laiko maldai ir susikaupimui. Kodėl ir kuo ypatingas advento laikas? Apie jo prasmę ir tai, kaip bent trumpam sustoti nuolat skubančiam šiuolaikiniam žmogui, kalbamės su kun. br. Pijumi Eglinu OP.

Jau tapo tradicija keturias Advento savaites skirti vidiniam pasiruošimui. Kasdien bent trumpam atsiverti Dievo artumui kasdienybės šurmulyje.

Šiais metais naujienlaiškis kiekvieną Advento dieną jums atneš trumpą, lengvai įsimenamą dienos moto, kurį palydės neilgas įvairių autorių komentaras. Kur bebūtume: namuose ar darbe, sveiki ar sergantys, jauni ar seni, leiskimės įkvepiami šio žodelio konkretiems veiksmams, sprendimams, pokyčiams. Atverkime vaizduotę, širdį, protą, kad vis daugiau erdvės rastųsi mūsų viduje. Erdvės tam, kas svarbiausia.

2016 m. lapkričio mėn. 23 dieną LR Seime vyko mokslinė respublikinė konferencija, skirta 1918 m. Vasario 16 – osios akto signataro, pirmojo Telšių vyskupijos vyskupo 150 – osioms gimimo metinių paminėjimui. Ta proga, prieš konferenciją, buvo atidaryta paroda “Lietuvos Nepriklausomybė – nuolatinis budėjimas: Justinui Staugaičiui – 150” Vitražo galerijoje (I – iuose rūmuose).

Lapkričio 25 d. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyko konferencija „Panevėžio vyskupija: nuo steigimo iki nūdienos“, skirta Panevėžio vyskupijos įkūrimo 90-mečiui paminėti. Konferencijoje dalyvavo ir Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.

Pradedame Advento metą, kuris yra dvasinės piligrimystės laikas apmąstant savo asmeninį santykį su Dievu ir su artimu. Tai Viešpaties atėjimo metas trejopu būdu: praeitimi, kai Kristus atėjo prieš du tūkstančius metų į mūsų pasaulį Betliejaus tvartelyje; dabartimi, kai nuolat ir pastoviai išgyvename Kalėdų stebuklą ir ateitimi, jos dvasine intriga – antru Kristaus atėjimu. Aiškiau tariant, esame tarp dviejų dvasinių priekalų: jau įvykusio Kristaus atėjimo prieš du tūkstančius metų ir laukiamo antro atėjimo, kai viskas bus perkeista ir visos šio pasaulio paslaptys atskleistos. Antrasis Kristaus atėjimas daugeliui Jo mažosios kaimenės narių reiškia tikrą ir neabejotiną tiesos pergalę, nes šiame gyvenime taip dažnai nepelnytai triumfuoja ir melas, ir neteisybė. Toks dažnas kiekvieno iš mūsų palydovas yra apgaulė ir netikrumas. Kai Kristus pasirodys antrą kartą – tikime, kad tiesa ir meilė apkabins kiekvieną, kas kliovėsi gyvenimo audrų gelmės kovoje vien Viešpačiu ir Jo mokymo šviesa bei niekur nenuklydo, nepasikliovė piktojo žabangais ir pažadais; neieškojo lengvų, tačiau kreivų takelių savo gyvenimo dvasiniame kelyje.

Žmonės elgiasi labai skirtingai. Vieni seka tai, ką jiems diktuoja kūno polinkiai, aistros, savimeilė ar aplinkos nuomonė, kiti gi bando įsiklausyti į sveiko proto sprendimus, sąžinės balsą ir elgiasi atsakingai, atsirinkdami tai, kas geriausia. Vieni budi, kad jų gyvenime viešpatautų gėris, kiti gi daug nesusimąstydami plaukia pasroviui.

Grečio – mažas Italijos miestelis ūksmingoje Umbrijoje, apie kurį yra girdėjęs turbūt kiekvienas šv. Pranciškaus bičiulis. Grečio pakraštyje, kylant į kalną, prie šlaito glaudžiasi mažesniųjų brolių vienuolynas – prakartėlės šventovė. Jis garsėja tuo, kad nuo XIII amžiaus čia kasmet išgyvenamas Kristaus gimimas autentiškai, gyvai, nes gyvos prakartėlės istorija kilusi būtent iš čia.

Apaštališkajame paraginime apie santuoką ir šeimą „Amoris Laetitia“, Popiežius, remdamasis Šv. Pauliaus Himnu meilei iš Pirmojo laiško korintiečiams pateikia keletą siūlymų, kaip bėgant metams santuoką išlaikyti stiprią ir laimingą.

Palaimintojo Jurgio Matulaičio įžengimo į Vilniaus arkivyskupo sostą 98 metų sukakčiai paminėti Šv. Kryžiaus namuose (S. Daukanto aikštė 1, Vilnius) gruodžio 5 dieną, 19 val vyks knygos „Laiškų dialogas: Jurgis Matulaitis ir Pranciškus Petras Būčys“ sutiktuvės.

2016 m. lapkričio mėn. 18 dieną Telšiuose vyko Vyskupo Justino Staugaičio 150 – osioms gimimo metinėms skirta tarptautinė respublikinė mokslinė konferencija. 1866 m. lapkričio mėn. 14 dieną gimusio žymaus politiko, dvasininko, 1918 m. Vasario 16 – osios akto signataro, pirmojo Telšių vyskupijos ganytojo 150 – ųjų gimimo metinių minėjimas prasidėjo 10 val. Telšių „Žemaitės“ dramos teatre menine kompozicija, parengta režisierės Laimutės Pocevičienės. Muzikiniu kūriniu susirinkusiuosius pasveikino dvi Telšių muzikos mokyklos mokinės, vaidino ir vaidinimo metu vyskupo Just. Staugaičio asmenybę pristatė režisierės vadovaujama jaunimo grupė „Savi“.

Daugelis pritartų, jog religija ir tikinčiuosius vienijanti Bažnyčia turi reikšmę visuomeniniam gyvenimui įvairiuose kraštuose, tarp jų ir Lietuvoje. Apie Katalikų Bažnyčios svarbą ir veiklą tarptautinių bei Lietuvos aktualijų kontekste, tikinčiųjų vaidmenį politikoje, įvairias katalikų socialines grupes „Tribūna“ kalbėjosi su Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu, kuris dvasines studijas pradėjo pranciškonų universitete Stiubenvilyje (angl. Steubenville), JAV, jas tęsė Romoje, 1994 m. tapo kunigu, vėliau Popiežiškajame Šv. Tomo Akviniečio universitete įgijo Bažnytinės teisės daktaro laipsnį.

Gailestingumo Jubiliejaus užbaigimo šventimą popiežius Pranciškus pradėjo uždarydamas šv. Petro bazilikos Šventąsias duris. Mišių celebracijai jis vadovavo prie altoriaus priešais Petro baziliką, o šv. Petro aikštėje jo klausėsi tūkstančiai žmonių.

Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Visatos Valdovo iškilmė karūnuoja liturginius metus ir šiuos Gailestingumo šventuosius metus, - pradėjo savo homiliją Pranciškus, pažymėdamas koks nepaprastas ir išskirtinis yra Kristaus karališkumas.

Popiežius kviečia toliau gyventi gailestingumu tokiu pat intensyvumu, kaip per pasibaigusį ypatingąjį Jubiliejų. Popiežiaus raginimas išsakytas jo laiške „Misericordia et misera“, kuriame kreipiasi į visą Bažnyčią. Laiško tekstą popiežius Pranciškus pasirašys sekmadienį, pasibaigus Kristaus, Visatos  Valdovo liturginės iškilmės Mišioms, kuriomis užbaigiami ypatingieji Šventieji gailestingumo metai. Šios iškilmės pradžioje popiežius uždarė Šv. Petro bazilikos Šventąsias gailestingumo duris.

Popiežius Pranciškus per tradicinę iškilmingą ceremoniją šeštadienį paskyrė 17 naujų kardinolų iš viso pasaulio, o dauguma jų galėtų dalyvauti naują popiežių renkančioje konklavoje.

Popiežius Pranciškus ketvirtadienį audiencijoje priėmė Mar Gewargisą III, Rytų Asirų Bažnyčios patriarchą. Patriarcho kelionė į Romą sutapo su jungtinės teologinės katalikų Bažnyčios ir Rytų Asirų Bažnyčios komisijos posėdžiais šiomis dienomis Vatikane. Tiek Romos vyskupas Pranciškus, tiek patriarchas Mar Gewargis III susitikime džiaugėsi šios komisijos darbais ir abiejų Bažnyčių puoselėjamais broliškais ryšiais, prisiminė šiuos ryšius sutvirtinusią Bendrą kristologinę deklaraciją, kurią pasirašė šv. Jonas Paulius II ir Rytų Asirų Bažnyčios patriarchas Mar Dinkha IV.

Absoliuti protingo kūrinio harmonija su Dievu, savimi ir dovanotu gyvenimu. Tai – neužtarnauta duotybė, kai žmogus laisvai, besąlygiškai bei kūrybingai priima neturintį analogų Kūrėjo planą valdyti žemę ir viešpatauti kūrinijai (Pr 1, 28). Tik dėl savo išskirtinai begalinio dosnumo Dievas pirmiesiems žmonėms suteikė dalį savosios tapatybės – malonę karaliauti kitiems vilkint meilės mantiją.

Viena paskutiniųjų jubiliejaus oficialiame kalendoriuje numatytų dienų skirta apaštališkosiose nunciatūrose dirbantiems kunigams, nuncijų bendradarbiams. Nunciatūroms vadovaujančių arkivyskupų Gailestingumo jubiliejaus diena buvo švenčiama rugsėjo viduryje, o šį penktadienį savo jubiliejinę dieną švenčia nunciatūrose dirbantys patarėjai, sekretoriai ir atašė.

1925 m. Popiežius Pijus XI įveda naują liturginę Kristaus Karaliaus iškilmę. Manoma, kad šis popiežiaus pasirinkimas buvo neatsitiktinis tuo metu, kai Europoje ir visame pasaulyje lyg gaivalas kilo diktatorių banga. Tai buvo tiesiog troškimas priminti šio pasaulio galingiesiems apie karalių, kuris neturi sau lygių nei žemėje, nei danguje.

Malavio katalikų vyskupų konferencija dar kartą pasmerkė nusikaltimus prieš albinosus. Gerai žinoma, kad tai reta ir genetiškai lemiama žmonių savybė. Tačiau kai kuriuose regionuose Afrikoje ši savybė siejama su magija ir raganavimu. „Labai liūdna stebėti, kaip broliai ir seserys albinosai yra užgauliojami, išnaudojami, diskriminuojami, pagrobiami ir nužudomi “, pasmerkiama Malavio ganytojų laiške, datuojamame lapkričio 12 diena.

„Visam pasauliui ir mums reikia Dievo gailestingumo. Paprasčiausiai pasiekiamas būdas patirti Dievo gailestingumą yra Susitaikinimo sakramentas. Išpažintis tai vieta, kurioje gauname Dievo atleidimo ir gailestingumo dovaną. Nuo jos prasideda kiekvieno mūsų atsinaujinimas ir visos Bažnyčios gyvenimo reforma“. Taip popiežius Pranciškus kalbėjo sveikindamas katalikus iš Olandijos, dalyvaujančius nacionalinėje piligrimystėje į Romą Šventųjų gailestingumo metų proga. Piligrimai iš Olandijos antradienio rytą dalyvavo Mišiose Šv. Petro bazilikoje, kurias, kartu su visais šalies vyskupais, aukojo Olandijos vyskupų konferencijos pirmininkas, Utrechto arkivyskupas kard. Willelm Eijk.