Jūratė ZIEDELYTĖ

Tikriausiai kiekvienas iš mūsų išgyvena tas gniuždančias netobulumo (silpnumo, bejėgiškumo, savigraužos, savikritikos, kaltės, neapykantos sau jausmo) akimirkų, kai visi mūsų gražiausi sielos apsireiškimai nublanksta ir atsiveria vidinė smegduobė į sunkią kasdienę buitį ir būtį. Bet kartais nutinka taip, kad būtent visuose pačiuose netobuliausiuose tylos pavidaluose slypi didžiausia jėga. Tyla savyje yra tobula, tačiau mūsų valia ji tampa slegiančia tuštuma, kurioje, jei jos neprižiūrime, per laiką prisikaupia nerimo, baimių, neapykantos ir kitų sunkių jausmų bei emocijų. Ten, kur tylą slegia saviplakos akmenys, glūdi pati galingiausia jėga į jos beribį pažinimą. Pakanka leisti jos slėpiniui įeiti pro siaurą nuo įtemptų minčių įelektrinto proto angą, šiek tiek atsitraukti nuo savo iškreipto pažinimo veidrodžių, kad galėtum geriau įsiklausyti į tylos slėpinio šnabždesį. Nors tai atrodo sunkiai pasiekiama triukšmo perpildytame pasaulyje ir vidinėje suirutėje, nors kartais baimė stipresnė už pasitikėjimą dieviškaisiais kelrodžiais, niekas negali iš mūsų atimti galimybės būti tylos tarpininkais.

7 eilinio sekmadienio homilija

Jėzus savo sekėjams įsakmiai primena: „Būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“ (Mt 5,48). Jėzus nekviečia būti gudriais, versliais, sėkmingais, bet kviečia būti tobulais. Ir labai aukštai iškelia tobulumo kartelę – būti panašiems į dangiškąjį Tėvą, kuris myli net nusidėjėlius ir „leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų“ (Mt 5,45).

Šiandien, kai valdančioji Lietuvos Seimo dalis vis labiau ir be jokių užuolankų simpatizuoja neopagonybei, o vienas žemės ūkio magnatas ir net Seimo narys savo tėvonijoje yra įkūręs neopagonišką šventvietę, ne vienam katalikui ir krikščioniui kyla klausimas: o kaip su Kristaus mokymu ir jo žinia – Evangelija, nejau visa tai pasenę ir svetima lietuviui, kaip kad tvirtina neopagonybės skleidėjai Lietuvoje? Ar šiandien gali atsakyti į visus gyvenimo prasmės, o neretai ir žmogaus gyvenimo kančios klausimus sugrįžimas į gamtą, jos reiškinių sudievinimas?

Karas prasideda žmogaus širdyje, dėl to visi esame atsakingi už taiką, visi turime ją saugoti, - sakė popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytą Šv. Mortos koplyčioje aukotų Mišių

homilijoje.

Nagrinėjant apsėdimo fenomeno įtaką žmogaus būklei bei psichikos sutrikimų simptomų pasireiškimo aspektus pastebima, jog esti panašumų tarp šių dvasinių ir psichinių realybių.

Su džiaugsmu pranešame, kad Šventasis Tėvas Pranciškus paskyrė arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos – skelbimo palaimintuoju – datą. Iškilmės vyks 2017 m. birželio 25 d. Vilniuje. Apeigoms vadovauti popiežius Pranciškus siunčia Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektą kardinolą Andželą Amatą (Angelo Amato) SDB. Tai išskirtinis istorinis įvykis, nes skelbimo palaimintuoju apeigos Lietuvoje vyks pirmą kartą.

Danielio Pittet knygos italų kalba viršelis - RV

PASIDALINK:

„Tėve, jums atleidžiu“ – taip skamba šveicaro Danielio Pittet, šiandien 58 metų amžiaus vyro, bibliotekininko ir šešių vaikų tėvo, vasario 16-ąją pasirodysiančios knygos pavadinimas. Šioje knygoje yra aprašomas susidūrimas Fribūre su kunigu pedofilu, vienuoliu kapucinu, ir ketverius metus, nuo 1968 iki 1972, trukęs lytinis išnaudojimas, jo paliktos žaizdos ir sunkus kelias atsistoti, kaip sako Pittet, „ant kojų“, pagyti atleidimo, maldos ir kitų pagalbos dėka.

Danielius buvo Arsenijaus mokinys. Budėjo prie jo šiam mirštant 449 metais. Sužinojęs, kad Arsenijus jam paliko apsiaustą, vilnonius marškinius ir sandalus, Danielius pasakė: „Nesu jų vertas, bet dėviu, kad jis mane laimintų.“

1. Apie abą Danielių pasakojo, kad kai barbarai užpuolė Skėtę ir kiti tėvai pabėgo, senolis pasakė: „Jei aš Dievui nerūpiu, kam gyventi?“ Tai taręs, praėjo pro barbarų minią ir liko nepastebėtas. Tada sau pasakė: „Matai, Dievas manimi rūpinasi, nes aš vis dargyvas. Dabar pasielgsiu kaip visi žmonės ir pabėgsiu  su tėvais.“

Juozapa Živilė MIELIAUSKAITĖ SF

Kai vasarą su jaunimu važiavome į Pasaulio jaunimo dienas Lenkijoje, pasiūliau įsivardinti vieną Jėzaus bruožą, kuris jiems yra svarbiausias – ir kelionės metu stebėti, kaip Dievas veikia gyvenime, kur tas bruožas tampa atpažįstamas. Labai naujų ir netikėtų įžvalgų tada jaunimas padarė, ypač apie Dievo gailestingumą – kaip jis pasireiškia. Aš tada įvardijau, kad man ryškiausias Jėzaus bruožas yra aistra, Jo visas buvimas persmelktas visa apimančios aistros – Jis viską daro nepaprastai aistringai, net ir mirti eina su didžiule aistra. Norėčiau šito labiau išmokti. Ir norėčiau šito daugiau matyti gyvenime – aistros, aistros gyventi, patirti, jausti, kurti – ne priimti gyvenimą kaip paruoštą pusfabrikatį, kur daugiau mažiau viskas aišku, o kaip dovaną, kuri išsiskleidžia dėl kokybiško naudojimosi ja.

Vasario 14-ąją „Žalgirio“ arenoje Kaune vėl šėls Šv. Valentino diena KITAIP. „Ši šventė mums primena, kad įsimylėti yra „okey“, kad yra smagu dažnai įsimylėti ir kad įsimylėjimo autorius yra Dievas. Jis pirmas mus įsimylėjo, dėl to mes galime švęsti įsimylėjėlių dieną“, – sako Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas.

Vasario 14-ąją bažnyčia mini šventuosius Kirilą ir Metodijų. Nors populiariojoje kultūroje ši diena ir toliau siejama su šventojo Valentino vardu, oficialiajame Katalikų bažnyčios kalendoriuje šio šventojo minėjimo dienos nebeliko.

Šeimų ir tautų sunaikinimas prasideda nuo mažų dalykų, kuriems nereikia leisti išsikeroti, pirmadienio ryto Mišiose perspėjo Pranciškus, komentuodamas Šventojo Rašto skaitinį apie brolius Abelį ir Kainą, ir Abelio smurtinę mirtį nuo Kaino rankos.

Živilė ALEKSANDRAVIČIŪTĖ

Vasaris – mėnuo, kurio keturioliktoji diena nusidažo raudona spalva. Tą dieną gatvėse gali pamatyti širdelėmis nusėtų paauglių veidų, socialiniuose tinkluose skaityti džiaugsmingų meilės prisipažinimų arba išgirsti nusivylimo atodūsių, kad ši diena galėtų būti išbraukta iš kalendoriaus, nes, neturint antrosios pusės, nėra prasmės nei džiaugtis, nei švęsti. Bet ar tikrai Šv. Valentino diena džiugi tik įsimylėjėlių poroms? Ar švęsti galima tik būnant poroje? Apie tai, kam skirta ši diena ir kaip ją gali švęsti ne tik poros, kalbamės su Kauno arkivyskupijos vyskupu augziliaru Kęstučiu Kėvalu.

Pirmadienį popiežiaus Pranciškaus darbotvarkėje buvo du susitikimai, vienas su aštuoniais katalikų vyskupais iš Kosta Rikos, lotynų Amerikos, atvykusiais į Romą su vizitu „ad Limina“, pateikti ataskaitas apie savo vyskupijas , aptarti įvairius spręstinus klausimus su Šventojo Sosto institucijomis.

Sekmadienį, vasario 12 dieną popiežius Pranciškus Twitter socialiniame tinkle paskelbė žinutę – „vaikų orumas turi būti gerbiamas: prašome, kad kiekvienoje pasaulio dalyje būtų panaikinta kareiviais paverstų vaikų vergovė“.

Šeimų ir tautų sunaikinimas prasideda nuo mažų dalykų, kuriems nereikia leisti išsikeroti, pirmadienio ryto Mišiose perspėjo Pranciškus, komentuodamas Šventojo Rašto skaitinį apie brolius Abelį ir Kainą, ir Abelio smurtinę mirtį nuo Kaino rankos.

Prieš keturis metus, 2013 vasario 11-ąją, kardinolų konsistorijoje popiežius Benediktas XVI lotynų kalba perskaitė trumpą pareiškimą, kuris daugeliui buvo tarsi „žaibas iš dangaus“.

Vasario 11 d. sukako 88 metai nuo Laterano sutarčių pasirašymo, kuriuo buvo užbaigtas po Italijos suvienijimo kelis dešimtmečius trukęs Šventojo Sosto nesusipratimų su Italijos karalyste laikotarpis, o tuo pačiu buvo įkurta popiežiaus suverenumą tarptautinėje bendruomenėje garantuojanti maža Vatikano Miesto Valstybė.

Kalbėdamas apie smurto mūsų visuomenėje priežastis, arkivyskupas Gintaras Grušas atkreipė dėmesį, kad dažnai kaip pagrindinė smurto priežastis yra įvardijamas nesupratimas, kas yra smurtas, kylantis iš to, jog suaugę žmonės patys vaikystėje yra gavę lupti ir dėl to nesupranta, kodėl tai blogai. „Taip, tai tiesa, kad žmonės, patyrę smurtą, patys dažnai smurtauja, – sakė arkivyskupas. – Bet per mažai kalbama apie kitus svarbius mūsų visuomenės faktorius, kurie lemia smurtavimo problemą. Vienas iš svarbiausių tokių faktorių yra girtuoklystė. Jei pažiūrėsime į šeimas, kuriose yra smurtaujama, labai dažnai šios šeimos turi problemų dėl alkoholio, narkotikų ar kitų priklausomybių. Dėl priklausomybių žmogus nebegali savęs suvaldyti, drausminimas virsta smurtavimu – tėvai prieš vaikus ar tėvai vienas prieš kitą. To šaknys labai dažnai yra priklausomybė nuo alkoholio.“

„Katalikų pasaulio leidiniai“ pristato atnaujintą leidyklos internetinį puslapį www.katalikuleidiniai.lt. Kartu pradeda veikti didžiausias Lietuvoje katalikiškų knygų elektroninis knygynas, orientuotas į patogią vartotojui paiešką ir knygų užsakymą.

Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijos būtinėje Niujorke arkivyskupas Bernardito Auza dar kartą pabrėžė vystymosi ir taikos sąsajas, pasisakydamas diskusijoje apie „skurdo išrovimą ir tvarų vystymąsi visiems“.

Vasario 8-ją minint Tarptautinę maldos ir apmąstymų dieną prieš prekybą žmonėmis, Caritas Europa kreipia dėmesį į šią globalią prekybos žmonėmis tragediją, rykštę, kuri paliečia milijonus asmenų visame pasaulyje atnešdama nusikaltėliams milijardinį uždarbį.

„Buvau dvylikos, kai mano tėvus aplankė šeimos draugė. Ji pasakojo, kad pažįsta porą Paryžiuje, kuri laukiasi kūdikio ir ieško paauglės, kuri galėtų prižiūrėti kūdikį. Jie žadėjo, jog man bus mokama  ir gausiu išsilavinimą. Jaučiausi lyg sapnuočiau, keliavau į Prancūziją studijuoti”, -pasakoja Olivija, kuri buvo parduota ir devynetą metų išnaudojama kaip namų vergė Paryžiuje.

Vasario mėnesio vidurio sekmadienio Evangelija į mus kreipiasi Kalno pamokslo išmintimi. Jėzus – tai Senojo Įstatymo išpildymo tobulumo viršūnė. Jėzus apžvelgia to meto ir visų laikų aktualiausias gyvenimo temas: pykčio ir susitaikinimo gyvybišką būtinumą, svetimavimo nuodėmės žalą ne tik kūnu, bet ir mintimi; skyrybų žaizdas šeimos ir kiekvieno žmogaus asmeniniame gyvenime; nepameluotos ir tikros priesaikos svarbą žmonių tarpusavio santykiuose.

Vasario 9-ąją popiežius Pranciškus priėmė istorinio italų jėzuitų žurnalo „Civiltà Cattolica“ kolektyvą. Šios audiencijos pretekstu tapo 4000 žurnalo numeris, išleistas per 167 metus. Šis žurnalas pateikia gilias ir išsamias analizes apie įvairias bažnytines realijas ir apie popiežių mokymą.  Nuo šių metų žurnalas plečia savo auditoriją ir bus leidžiamas taip pat ispanų, anglų, prancūzų bei korėjiečių kalbomis.

„Gruodžio 1 d. popiežius Pranciškus dovanojo Lietuvai džiugią žinią. Jis pritarė Šventųjų skelbimo kongregacijos parengtam dokumentui, kuriuo pripažįstama arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kankinystė, taip atveriant kelią jo skelbimui palaimintuoju“, – tokiais žodžiais Lietuvos vyskupai kreipėsi į tikinčiuosius bendru kalėdiniu laišku, kuriuo šiuos 2017-uosius skelbė Teofiliaus Matulionio metais. Pirmą kartą Lietuvoje vyks skelbimo palaimintuoju – beatifikacijos – iškilmės.

Dalia SAKALAUSKAITĖ – BABRAVIČĖ

Penkiasdešimtmetis Povilas visą gyvenimą gyveno sėsliai ir gana ramiai, dirbo įvairiose gamyklose, su žmona augino vaikus, rūpinosi šeimos namais. „Auksarankis“ apie jį sakydavo žmonės, viską galėjo sutaisyti, išardyti, pakeisti. Vaikai užaugo, žmona anksti mirė, paskutinė darbovietė po krizės bankrutavo... ir nenoromis atklydo mintys apie tai, kaip dabar gyventi? Juk dar yra sveikatos, darbo patirties ir gabumų, noro padėti suaugusiems vaikams. Gal verta išbandyti darbą užsienyje?

Šiomis dienomis interneto portaluose pasirodė spėliojimų apie galimą naujojo Jungtinių Amerikos valstijų prezidento Donaldo Trumpo susitikimą su popiežiumi Pranciškumi. Remdamasis savo šaltiniais pirmas apie tokią galimybę parašė tarptautinis katalikiškas interneto portalas „Aleteia“. Pasak portalo, galimas JAV prezidento vizitas Vatikane galėtų įvykti gegužės pabaigoje, nes kaip tik tuo metu – gegužės 26 ir 27 dienomis Italijos Sicilijos salos Taormina mieste vyks G7 viršūnių susitikimas, kuriame turėtų dalyvauti ir Donaldas Trumpas. Praeityje Italijoje vykstant G7 viršūnių susitikimams, prezidentai George’as Bushas ir Brackas Obama, lankėsi ir Romoje bei Vatikane, kur juos priėmė tuometiniai popiežiai.

Jėzus pašaukė savo mokinius būti „žemės druska“ ir perspėjo, kad sekti paskui jį nebus lengva, todėl klystų tikintieji, kurie darytų kompromisus, siekdami prisitaikyti prie nekrikščioniškos visuomenės. Taip portalui LRT.lt sako Kauno arkivyskupas emeritas, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto Didysis kancleris Sigitas Tamkevičius. „Bandantieji ištikimai sekti paskui Kristų visuomet rizikuoja būti „prieštaravimo ženklu“, nes neįmanoma vienu metu tarnauti Dievui ir Mamonai. Reikia rinktis viena iš jų“, – sako LRT.lt pašnekovas.

Per pastaruosius dešimt mėnesių įvairių pasaulio šalių vyskupai paskelbė labai įvairuojančias popiežiaus Pranciškaus dokumento Amoris Laetitia, interpretacijas – ypač dėl nuorodos apie Komuniją išsituokusiems ir antrą civilinę santuoką sudariusiems katalikams. Kontrastas retai kada buvo toks aštrus kaip šįkart, kai Vokietijos vyskupų konferencija ir vokietis katalikų doktrinos prižiūrėtojas Vatikane regis virtualiai vienas kitam prieštaravo.

„Gavėnia – tai nauja pradžia, tai kelias, vedantis į patikimą tikslą – Prisikėlimo Velykas, Kristaus pergalę prieš mirtį. Gavėnios metas tai garsiai skambantis kvietimas atsiversti: krikščionis kviečiamas sugrįžti visa širdimi pas Dievą, nesitenkinti vidutinišku gyvenimu, brandinti draugystę su Viešpačiu“. Šiais žodžiais prasideda popiežiaus Pranciškaus žinia šių metų Gavėnios proga. Vatikano spaudos salė popiežiaus dokumentą paskelbė antradienio vidudienį. Žinios tema: „Žodis yra dovana. Kitas žmogus yra dovana“. Popiežius Pranciškus joje komentuoja garsųjį Kristaus palyginimą apie Lozorių ir turtuolį (plg. Lk 16,19-31).