Evangelijoje yra pasakojimas apie duonos padauginimo stebuklą (plg. Lk 9,11-17). Žmonės visą dieną klausėsi Jėzaus kalbų ir buvo alkani. Jėzui pagailo išalkusių žmonių ir keliais duonos kepalėliais ją stebuklingai pamaitino. Po šio įvykio Jėzus kalbėjo apie iš dangaus nužengiančią gyvąją duoną. Jis sakė: „Dievo duona nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę“. Tuomet žmonės prašė: „Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!“ Jėzus atsakė: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš“ (plg. Jn 6,33-35).