Šiaulių teritorinė ligonių kasa (TLK) primena, kad visą kovo mėnesį vyksta nacionalinis nuotraukų konkursas „Sveika šeima“. Konkurse kviečiame dalyvauti Šiaulių ir Telšių apskričių (Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių, Telšių, Mažeikių, Rietavo, Plungės rajonų ir Šiaulių miesto) 5–12 klasių mokinius ir visus gimnazistus. Nuotraukas siųsti gali ne tik progimnazijų, pagrindinių mokyklų ir gimnazijų, bet ir profesinio rengimo mokyklų mokiniai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje šiais metais užregistruoti trys legionierių ligos atvejai. Pernai legioneliozė diagnozuota vienuolikai šalies gyventojų. Specialistai primena, kad viena pagrindinių legionierių ligos profilaktikos priemonių yra tinkamas karšto ir šalto vandens temperatūrų režimo palaikymas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (toliau – Panevėžio departamentas) primena, kad netinkamas šunų laikymas ir priežiūra gali sukelti sunkias parazitines ligas, tokias kaip: echinokokozė, toksokarozė, toksoplazmozė.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad pasikeitė klausos aparatų kompensavimo tvarka, tad nuo šiol klausos sutrikimų turintys žmonės galės jiems reikiamą pagalbą gauti greičiau.

Žmonės, turintys klausos sutrikimų ir norintys gauti ligonių kasų kompensuojamą klausos aparatą, pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris jį nusiųs gydytojo specialisto konsultacijai. Nustatęs klausos aparato poreikį ir atsižvelgdamas į neprigirdėjimo laipsnį gydytojas specialistas nurodys, kokios grupės aparato žmogui reikia: vaikams iš viso yra 4, o suaugusiems – 5 klausos aparatų grupės.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai įspėja, kad atšilus orui po žiemos jau bunda erkės, kurios platina pavojingas ligas. Lietuvoje sergamumas erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu (EE) ir Laimo liga (LL) yra vienas didžiausių Europoje.  Kasmet Lietuvoje  šiomis ligomis suserga apie 3 tūkst. asmenų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2016 m. Lietuvoje užregistruoti 149 šunų ir kačių platinamų ligų atvejai (69 – toksokarozės, 54 – toksoplazmozės ir 26 – echinokokozės). Labiausiai paplitusios šunų ir kačių platinamos ligos yra toksokarozė, toksoplazmozė ir echinokokozė. Dažniausiai jomis užsikrečia ir serga 4–9 metų vaikai, nes jie neturi higienos įgūdžių, pavyzdžiui, neparaginti suaugusiųjų nenusiplauna rankų prieš valgį, deda į burną įvairius daiktus. Užsikrėtimą ir sergamumą taip pat sąlygoja nesusiformavusi vaikų imuninė sistema, užteršta aplinka, dažnas ir netinkamas bendravimas su savo augintiniais. 

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu atnaujintas sveikatai palankesnių maisto produktų (turinčių mažiau sočiųjų riebalų, cukraus, druskos ir daugiau maistinių skaidulų), kuriuos maisto gamintojai gali ženklinti simboliu „Rakto skylutė“, kriterijų sąrašas.

Vidutiniškai net 207 vaikai 2015 m. kasdien dėl patirtų traumų buvo gydyti Lietuvos ambulatorinėse gydymo įstaigose, 20 susižalojo taip, kad pateko į ligonines, dėl patirtų sunkių sužalojimų kas savaitę mirdavo bent vienas vaikas, o neįgalumas dėl patirtos traumos buvo nustatytas 9 vaikams.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu sudaryta darbo grupė gimdymo ne ligoninėse klausimams nagrinėti pirmame posėdyje aptarė kitų šalių patirtį šioje srityje ir galimybes teisiškai reguliuoti šią sritį Lietuvoje.

Darbo grupės pirmininkės pavaduotoja Sveikatos apsaugos ministerijos Motinos ir vaiko sveikatos skyriaus vedėja Aušrutė Armonavičienė pasidžiaugė, kad jau pirmas posėdis buvo produktyvus ir geranoriškas, savo nuomonę, požiūrį ir siekius išsakė ne tik nevyriausybinių organizacijų, bet ir akušerių, gydytojų akušerių-ginekologų atstovai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenims, pernai savo noru dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos pasitikrino beveik 14,5 tūkstančio gyventojų ir tai dvigubai daugiau nei prieš penkerius metus (2012 m.).  

ULAC duomenimis, pernai tyrimų dėl žmogaus imunodeficito viruso infekcijos Lietuvoje atlikta 4 tūkstančiais daugiau nei užpernai. Bendras tyrimų augimas siekia 2 procentus. Atitinkamai nuo 205 tūkst. iki 210 tūkst. tyrimų.

Prof. Feliksas Jankevičius: ėmėmės iniciatyvos ir siekdami išsiaiškinti išskirtinio sergamumo inkstų vėžiu Lietuvoje priežastis įsitraukėme į tarptautinį projektą.

Nacionalinio vėžio instituto tyrėjai pakviesti dalyvauti pasauliniame „Grand Challenge“ fondo remiamame projekte, kurį finansuoja britų pelno nesiekianti organizacija „Cancer research UK“.  Lietuviai dirbs globalius vėžio tyrimus atliekančioje tarptautinėje tyrėjų komandoje.

Ne vienerius metus medikai raginami atsakingai skirti, o visuomenė – atsakingai vartoti antibakterinius vaistus. Kad antibiotikai būtų skiriami tinkamai ir tik esant aiškioms indikacijoms, sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas skatinimo racionaliai vartoti vaistus 2015–2017 metais planas. Deja, iki šiol nėra patvirtintos metodikos, kaip gydyti labiausiai paplitusius ūminius kvėpavimo susirgimus, tad antibiotikų šioms ligoms gydyti skiriama nepagrįstai daug. Gydytojai neturi pakankamai priemonių atskirti bakterinę infekciją nuo virusinės – trūksta pinigų tyrimo metodams, leidžiantiems tiksliau pasakyti, ar ligą sukelia virusas, ar bakterija. Nenorėdami rizikuoti medikai gydo antibiotikais vadovaudamiesi šūkiu „geriau skirti, nei neskirti“.

Omega grupės riebalų rūgštys – vienos svarbiausių mūsų organizmo ląstelių statybinių medžiagų. Jos reikalingos viso organizmo darniai veiklai – odai, smegenimis, kraujotakos ir kvėpavimo sistemoms. Nors apie riebiąsias Omega grupės rūgštis girdėję daugelis, ne visi žino, kuo jos skiriasi ir kur jų rasti. Specialistai pastebi, kad dėl nepakankamai subalansuotos mitybos šių medžiagų trūksta dažnam lietuviui.

Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė rūpi ir gydymo įstaigoms, ir ligonių kasoms: nors visiems svarbiausia – paciento sauga ir gydymo kokybė, reikšminga ir gydymo įstaigų tvarkoma įvairi dokumentacija, todėl gydymo įstaigas nuolat konsultuoja teritorinių ligonių kasų (TLK) ekspertai. Kasmet šie specialistai minėtų konsultacijų suteikia vis daugiau – pernai jų būta per 188  tūkstančius. Aktyviausiai konsultavo Kauno ir Šiaulių TLK specialistai.

Kovo 1 d. prasideda akcija „10 tūkstančių žingsnių kasdien: moterys eina į Romą, vyrai – į Atėnus“ (toliau – akcija). Akcijos tikslas – skatinti gyventojų fizinį aktyvumą, kasdien nueinant (nubėgant, nučiuožiant, nuplaukiant ar kitaip įveikiant) 10 tūkst. žingsnių atitinkantį atstumą.

Gydytoja akušerė-ginekologė Gražina Bogdanskienė sako, kad skaičiuojama, jog Lietuvoje yra apie 50 000 nevaisingų šeimų ir kasmet jų padaugėja maždaug dviem tūkstančiais.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, viena iš keturių porų, gyvenančių išsivysčiusiose šalyse, yra nevaisinga. Kitais skaičiavimais, pasaulyje kas šešta pora – tai yra 10–15 procentų, – susiduria su vaisingumo problemomis. Dar 10–25 procentai moterų patiria antrinį nevaisingumą, t. y. negali pastoti pakartotinai.

Vasarį, sveikatingumo ir sveikatos stiprinimo mėnesį, vainikuoja tradicinės maudynės lediniame vandenyje Palangoje. Tai užsigrūdinusiųjų šventė. Kyla klausimas: ar visi galime taip užsigrūdinti, kad galėtume dalyvauti šioje šventėje? Kas tas grūdinimasis ir kokia jo reikšmė sveikatai?

Pasak mokslininkų, grūdinimasis – tai procedūrų sistema, didinanti žmogaus organizmo atsparumą nepalankių meteorologinių veiksnių poveikiui.

Ramybės neduodantis niežulys, bėrimai, išsausėjusi ir trūkinėjanti oda – pagrindiniai itin varginančios lėtinės odos ligos simptomai. Atopinis dermatitas arba atopinė egzema – įprastai dar kūdikystėje prasidedanti uždegiminė odos liga, kuri pažeidžia ne tik veidą, bet ir kūną.

 Dažnai mamos skundžiasi: „mano vaikas nieko nevalgo“, „mano vaikas valgo tik sveikatai nepalankų maistą“. Raminta Bogušienė, sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė , dviejų ikimokyklinio amžiaus vaikų mama, atsakydama į vienos susirūpinusios mamos laišką, pažeria keletą patarimų visos Lietuvos mamoms ir tėčiams. Jie padės ne tik formuoti vaikų sveikatai palankios mitybos įpročius, bet prisidės prie visos šeimos sveikatos išsaugojimo.

Vaikų ligoninės, VUL Santariškių klinikų filialo gydytojai neurochirurgai Ramūnas Raugalas ir Ieva Šataitė penkiolikos metų mergaitei atliko operaciją dėl kaukolės defekto, atsiradusio pašalinus fibrozinės displazijos pažeistą kaulą, pirmą kartą panaudodami protezą, pagamintą iš hidroksiapatito.

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) Lietuvoje išlieka vienas didžiausių Europoje. Naujausią Europos šalių širdies indeksą pristatę tyrėjai tvirtina, kad situacija prastesnė tik Kipre ir Bulgarijoje, o  Lietuvos situacijai daugiausia įtakos turi nesveika mityba, nutukimas, sėslus gyvenimas, alkoholio vartojimas, rūkymas ir aukštas kraujospūdis bei veiksmingo ir koordinuoto reagavimo į širdies ir kraujagyslių ligas stoka.

Šių metų pradžioje buvo publikuota Europos Komisijos užsakymu Tarptautinio vėžio mokslinio tyrimo instituto ekspertų parengta 2-oji Ataskaita apie vėžio atrankinės patikros programų įgyvendinimą Europos Sąjungos (ES) šalyse (angl. Cancer Screening in the European Union, 2017). Šioje ataskaitoje Lietuvoje vykdomos ES rekomenduojamos krūties, gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio atrankinės patikros programos įvertintos kaip atitinkančios ES Tarybos Rekomendaciją dėl šių programų įgyvendinimo ES šalyse. Lyginant su pirmąja ES ataskaita apie prevencinių programų įgyvendinimą ES šalyse 2007 m., Lietuva padarė didelę pažangą, per šį laikotarpį buvo įdiegtos ir sėkmingai vykdomos visos ES rekomenduojamos vėžio prevencinės programos – krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos.

Lietuvos Sveikuolių sąjunga kartu su projekto partneriais – Higienos institutu, Lietuvos profesinės sveikatos asociacija, Islandijos, Suomijos tyrimo institutais, Latvijos Liepojos rajono mokykla - siekta taikant inovatyvius, dinamiškus ir patrauklius švietimo metodus, naudojamus projekto partnerių šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Islandijoje ir Suomijoje – didinti suinteresuotų organizacijų gebėjimus diegiant sveikos gyvensenos principus ir teikiant žinias jaunimui apie sveikatą. Projektas pavadintas „Inovaciniai jaunimo švietimo metodai, skirti ugdyti sveiką gyvenseną ir profesinę sveikatą“.

Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, vasario 18-oji – Lietuvos medicinos istorijoje itin reikšminga diena. 1970 metais tądien buvo atlikta pirmoji inksto transplantacija. Ši diena žymi ir organų transplantacijų Lietuvoje pradžią.

Per 47 metus, atlikus įvairių organų transplantacijas, gyvenimo džiaugsmas buvo sugrąžintas tūkstančiams žmonių.Dabar organų donorystės ir transplantacijos procesą reglamentuoja įstatyminė bazė, įvairūs teisės aktai. Lietuvoje veikia du transplantacijos centrai – Vilniuje ir Kaune, kuriuose atliekamos įvairių organų transplantacijos, taip pat dirba donorinės ligoninės, kuriose ruošiami organų donorai. O tada, prieš penkis dešimtmečius, viskas šioje srityje buvo nauja, tik skynėsi kelią.