Pirmasis 2021-ųjų biudžeto svarstymas: valdantieji vardija trūkumus

Seimas antradienį anksčiau numatyto laiko pradėjęs diskusijas dėl 2021 metų valstybės biudžeto, projektą, kuri parengė kadenciją baigianti „valstiečio“ Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, per valandą apsvarstė ir atidavė jį vertinti Ingridos Šimonytės Ministrų kabinetui.   

Diskusijose dalyvavę keli valdantieji kritikavo buvusios daugumos parengtą svarbiausią kitų metų šalies pajamų ir išlaidų planą. Pareiškę norą pasisakyti du dabar opozicijai priklausantys parlamentarai siūlė nestabdyti suplanuotų investicijų, kurios atgaivintų koronaviruso alinamą  šalies ūkį. 

Pasigedo ir pajamų, ir išlaidų 

Kandidatė į finansų ministres, parlamentiniame Socialinių reikalų ir darbo komitete dirbanti Gintarė Skaistė teigė, kad kitų metų išlaidose nėra prezidento iniciatyvos dėl papildomo pensijų indeksavimo – tam trūksta 67 mln. eurų, o  išankstinių pensijų perskaičiavimui nenumatyta 9 mln. eurų. 

Pasak jos, nenumatyta lėšų nuo naujų metų kompensuoti koronaviruso krizės padarinius verslui ir darbuotojams, pavyzdžiui, prastovas. Ji nepritaria buvusios Vyriausybė siūlymui tam reikalingus pinigus imti iš skolintų lėšų: „Toks planas gana nekorektiškas“.  

G. Skaistės skaičiavimais, jeigu krizės padariniams kompensuoti kitais metais bus panaudota bent pusė iš 670 mln. eurų, kuriuos planuojama išleisti 2020 metais, biudžeto deficitas augs 0,7 procentinio punkto. 

Kritika dėl skubotų DNR investicijų  

G. Skaistė priekaištavo, kad skubama išleisti vadinamojo recovery fondo lėšas, kurias reikėtų investuoti iki 2026 metų: „Tačiau jau 2021 metais planuojama išleistai trečdalį tų lėšų. Visgi, ar ta skuba yra pateisinama, ar projektų kokybė bus iš tiesų tokia, kad pakeistų mūsų ekonomikos DNR? Kyla abejonių“.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas, kalbėdamas apie DNR planą, siūlė nesiveržti diržų ir nepakenkti ekonomikai. 

„Nereikia skubėti užtraukti stabdžio“, –  tvirtino M. Majauskas.

Tačiau jis pripažino, kad dalis DNR projektų kelia abejonių: „Nebuvo kaštų ir naudos analizės, buvo planas išleisti kuo greičiau ir daugiau“. 

Siūlė ir taupyti, ir išlaidauti 

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Kęstutis Glaveckas siūlė iš karto numatyti biudžeto peržiūrą kitų metų kovą-gegužę.

„Kitų metų biudžetas yra ypatingos rizikos zonoje“, – įspėjo jis ir siūlė „siekti biudžeto, prieinamo  ir parankaus žmonėms, kurių pajamos nebūtų sugraužtos infliacijos, verslui, kuriam būtų galima padėti išbristi iš pandemijos“. 

K. Glaveckas taip pat siūlė galvoti apie valdymo išlaidų mažinimą. Parlamentaras pabrėžė, kad vienas iš taupymo šaltinių – Energetikos ministerijos naikinimas.   

Socialdemokratas Algirdas Sysas vylėsi, kad naujoji valdžia nueis kitu keliu negu 2008 metais ir nepriiminės antikonstitucinių sprendimų.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas siūlė savivaldybėms leisti skolintis lanksčiau – suformuoti joms 100 mln. eurų fondą.   

„Nesame  grėsmingoje situacijoje, bet labai daug priklausys nuo to, kaip sugebėsime įgyvendinti ir vykdyti biudžetą kitais metais. Ir netgi, atsižvelgę į papildomų lėšų siūlymus, tai deficitas turbūt padidėtų gal 0,4–0,5 proc. Ar tai būtų nepakeliama Lietuvos valstybei? Ne, tai būtų pakeliama“, – kalbėjo V. Ąžuolas. 

Jis pabrėžė, kad valstybė jau gali skolintis už nulines palūkanas: „Yra netgi pasiūlymų su minusinėmis palūkanom. Ar turėtume nepasinaudoti šią galimybe? Turime pasinaudoti“. 

Paprastai per pirmą svarstymą Seime savo pozicijas išsako frakcijų ir komitetų atstovai, atskiri parlamentarai, o Biudžeto ir finansų komiteto vadovas informuoja, kiek ir kam lėšų siūloma Vyriausybei rasti papildomai. 

Po pirmojo svarstymo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Tai įprasta procedūra.  Antrasis svarstymas numatytas gruodžio 17-ąją, o tada po kelių dienų vyks biudžeto priėmimas.   

Autorė Sniegė Balčiūnaitė

Lrv.lt nuotrauka

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Auga Lietuvos indėlis į Europos kosmoso projektus

Už kosmoso klausimus atsakingi Europos Sąjungos (ES) ministrai vaizdo konferencijoje ir ES Europos kosmoso agentūros (EKA) tarybos nuotoliniame posėdyje aptarė svarbiausias priemones, taikomas siekiant stiprinti Europos kosmoso pramonę ir plėtrą, Europos vaidmenį globalioje kosmoso ekonomikoje ir Lietuvos indėlį į ES kosmoso projektus.  

Kariniam poligonui bus ieškoma naujos vietos

Lietuvos kariuomenės vadas sako, kad naujo karinio poligono vietos paieška bus atnaujinta, o pirminė parinkta teritorija netoli Kuršėnų ir Telšių turi būti atmesta, įvertinus žemdirbių interesus išsaugoti derlingas žemes.

„Gynybos resursų taryboje sutarėme, kad reikia atlikti naują studiją ir žiūrėti plačiau visoje Lietuvoje, ne tik Vakarų Lietuvoje,“ – interviu BNS sakė generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Patvirtinta Seimo komitetų sudėtis

Seimas nutarimu patvirtino parlamentinių komitetų sudėtį. Seimo statute įtvirtinta, kad kiekvienas Seimo narys, išskyrus Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką, turi būti kurio nors komiteto narys ir dalyvauti jo darbe, taip pat gali būti kito komiteto nario pavaduotojas.

I. Šimonytė: A. Dulkys yra mano pirmas pasirinkimas

Vyriausybę formuojanti Ingrida Šimonytė sako, kad buvęs valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys buvo jos pirmas pasirinkimas į sveikatos apsaugos ministrus, tačiau pripažįsta neturinti prezidento pažado dėl ministrų tvirtinimo.

Lietuvos viešosios bibliotekos nuo šiol pritaikytos turintiems autizmo spektro sutrikimų lankytojams

Nuo šių metų lapkričio šalies viešosiose bibliotekose pradėti taikyti infrastruktūriniai sprendimai, tobulinamos darbuotojų kompetencijos, kuriamos naujos paslaugos autizmo spektro ir kitų kalbos, komunikacijos bei elgesio sutrikimų turintiems lankytojams. Tai bibliotekose žymi specialus lipdukas – spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“. Skirtingos elementų spalvos ir jų susijungimas rodo gebėjimą priimti vieniems kitus, nepaisant mūsų skirtumų ir įvairumo bei simbolizuoja bibliotekų ketinimą didinti savo paslaugų prieinamumą įvairią negalią turintiems žmonėms, skatinti visuomenės informuotumą ir ugdyti toleranciją. 

SAM įspėja: socialiniuose tinkluose daugėja melagingos informacijos apie koronavirusą

Lietuvai ir visam pasauliui toliau tęsiant kovą su koronaviruso pandemija, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai atkreipia dėmesį, jog šiuo metu ypač suaktyvėjo klaidinančią informaciją – konspiracijos teorijas, melagienas, dezinformaciją ir misinformaciją, skleidžiantys kanalai. 

Atvykstantys iš šešių šalių turės išsitirti dėl koronaviruso

Pasirodžius pranešimams, kad Danijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Nyderlandų ir Švedijos audinių auginimo ūkiuose nustatyta mutavusi koronaviruso (COVID-19) atmaina, Lietuva nuo lapkričio 16 d. imasi papildomų prevencijos priemonių ir įveda reikalavimą atvykstantiems iš šių valstybių atlikti COVID-19 ligos nustatymo testą.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode