Fizikos ir chemijos mokytojų trūkumas Lietuvoje: kas mokys vaikus tiksliųjų mokslų?

 

Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2016 m. fizikos studijų kryptį baigusių ir pedagogais įsidarbinusių asmenų skaičius Lietuvoje tebuvo vos 8, chemijos – 5, o 2015-2017 metais į studijų programą „Fizikos ir chemijos mokymas“ priimtas vos 1 studentas. Esant tokiam menkam susidomėjimui pedagoginėmis studijomis nuogąstaujama, jog pasitraukus senajai mokytojų kartai, nebebus kam mokyti fizikos ir chemijos. Šiame technologijų amžiuje tiksliųjų mokslų išmanymas yra itin aktualus, o vaiko susidomėjimą reikėtų ugdyti jau nuo mokyklos suolo. Kaip sudominsime vaikus, kai nebus kam tuo užsiimti?

Lucasas: Blunkančių ribų iššūkiai

Prisimenate pasaulį, suskirstytą į aiškias kategorijas? Pasaulis buvo arba kapitalistinis, arba komunistinis. Karai turėjo aiškias pradžias ir pabaigas. Priešai buvo žinomi. Geografija buvo svarbu. Vyriausybės ir verslas laikėsi atskirai. Šnipai veikė slapta. Naujienos buvo naujienos, o faktai buvo faktai.

Nekilnojamojo turto mokestis – šiandien ,,turtingiesiems”, rytoj – visiems?

 

Seime toliau skinasi kelią pasiūlymai didinti nekilnojamojo turto mokestį. Siūloma įvesti progresinį nekilnojamojo turto mokestį, tai yra, palikti šiuo metu galiojantį 0,5 proc. tarifą nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 220 tūkst. eurų, įvesti 1 proc. dydžio tarifą daliai, viršijančiai 300 tūkst. eurų, ir net 2 proc. dydžio tarifą – daliai, viršijančiai 500 tūkst. eurų.   

Ieškojimai veda teisinga linkme

 

Šiandien mūsų puslapyje svečiuojasi įdomi, darbšti ir nepaprastai kūrybinga asmenybė, naujai įkurtos meno studijos „Vilina-art“ šeimininkė Lina Videckienė.

Gyvenimas yra toks, kokį susikuriame

 

Rietavo savivaldybės Liolių kaimo bendruomenės pirmininkas Mindaugas Marozas su žmona Agne ir dviem vaikučiais atsikėlė beveik prieš dešimtmetį. „Kai manęs klausia, kodėl pasirinkome Liolius, atsakau labai paprastai – taip lėmė likimas. Tiesiog ieškojome namo ir geriausias variantas atsirado šiame kaime“, – sako Agnė Marozienė, aktyviai dalyvaujanti kaimo bendruomenės gyvenime. .

„Maltiečių sriuba” – tai pagarba ir padėka senoliams

 

Šių metų maltiečių paramos seneliams akcija „Maltiečių sriuba” – jau dvyliktoji. Gyvuodama tiek metų, ji nepraranda savo aktualumo. Tūkstančiams senų žmonių Lietuvoje reikalinga pagalba – jiems tiesiog trūksta lėšų išgyventi. Šiuo metu, pasitikdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, kalbame apie gražius darbus savo šaliai, apie dovanas jai. Bet juk seneliai šalia mūsų, išgyvenę tremtis, netektis, politinius pasikeitimus, ir yra mūsų Lietuva, tai jie jos valstybingumo vienmečiai, tikrieji istorijos liudytojai ir dalyviai. Atsigręžkime – jų buvimas ir yra didžiausia dovana. Be jų nebūtų mūsų.

Nelygybė šaltais nervais

 

Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia apžiūrėti tuos, kurie tyli. Kol aplink avarijos vietą susirinkę žiopliai dalinasi patarimais, kad „nereikėjo taip greitai lėkti“, profesionalai aiškinasi, kokios tikrosios avarijos priežastys.

Nešioti atšvaitą tampa madinga

 

Trumpėjant dienoms ir ilgėjant tamsiajam laikotarpiui, viena iš svarbiausių temų tampa pėsčiųjų saugumas. Sniegas, lietus, nuolatiniai šalčiai ir ypatingai trumpas šviesus paros metas apsunkina eismo sąlygas, todėl, nors ir pasirinkus saugų greitį, stabdymo kelias pailgėja, o tai lemia vis atsinaujinantį nelaimių skaičių.

Virginija Vingrienė: gyvenimas rodo – užstato sistema skatina rūšiuoti atliekas

 

Pasiūliau įtraukti papildomą reikalavimą produkcijos gamintojams ir importuotojams pritaikyti jų gaminių tarą prie dalyvavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos sąlygų. Siūlau, kad stikliniai stipraus alkoholio ar vyno buteliai būtų įtraukti į užstato sistemą. Taip atsirastų apie 250–300 mln. vienetų sistemoje papildomai dalyvaujančiųjų pakuočių ir būtų išspręstas apie 50–60 tūkst. tonų pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo klausimas. Šiuo metu jau esamos užstato už vienkartines pakuotes sistemos išplėtimas didelės įtakos administratorių plėtojamai surinkimo infrastruktūrai neturės. Neprireiktų ir papildomų kaštų ar investicijų.

Kurstomas separatizmas – grėsmė saugumui

 

Kuo skiriasi tautų apsisprendimo judėjimai Katalonijoje, Kryme, Kosove, Kvebeke ir Škotijoje? Kodėl Vakarai laiko Krymo balsavimą dėl prisijungimo prie Rusijos negaliojančiu, bet pripažino Kosovo nepriklausomybę?

Tyrimas: Lietuvos žmonės nežino, iš ko pragyvens senatvėje, bet nori išlikti savarankiški

 

Šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų bijo skursti senatvėje ir nuogąstauja, ar tapus senjorais užteks pinigų svarbiausiems jų poreikiams. Tyrimas parodė, kad darbingo amžiaus žmonės nerimauja dėl pragyvenimo senatvėje, tačiau planuoja išgyventi savarankiškai – atskirai nuo artimųjų. Tik 3 proc. Lietuvos gyventojų teigė norėsiantys senatvę praleisti pas vaikus.

Tai atskleidė draudimo bendrovės užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų apklausa.

Aukštojo mokslo reforma. Kur link judame?

Viešumoje lyg ir nutilus kalboms apie aukštojo mokslo pertvarką, pagal kurią šalyje turėtų kone perpus sumažėti valstybinių universitetų, darbai ir derybos pačių aukštųjų mokyklų „virtuvėje“ nesiliauja, o kai kur jau įgauna apčiuopiamas formas.

Fo­to­gra­fi­ja – po­mė­gis, ku­ris at­pa­lai­duo­ja

 

Taip sa­ko ke­tu­rio­lik­me­tė Auk­sė Rū­sy­tė. Mer­gi­na dar tik aš­tun­to­kė, ta­čiau jau ga­li pa­si­gir­ti ne­ma­ža fo­to­gra­fa­vi­mo pa­tir­ti­mi. Ypač daug už­sa­ky­mų bu­vo pra­ėju­sią va­sa­rą. Vis­gi, kai veik­la ma­lo­ni, tai ir dar­bu to ne­pa­va­din­si. O fo­to­gra­fuo­ti Auk­sei pa­tin­ka. Tai ho­bis, ku­ris mer­gi­nai do­va­no­ja be­ne dau­giau­sia ge­rų emo­ci­jų.

Būti Lietuvos šaulių sąjungos šauliu – vertingiausias ir prasmingiausias iššūkis sau

Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo 10-osios rinktinės (LŠS) Švenčionių 1013-oji šaulių kuopa Švenčionių rajone veikia jau 10-us metus. Kuopa aktyviai dalyvauja kariniame jaunųjų šaulių mokyme, Švenčionių rajono visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje, nuolat savanoriauja įvairių minėjimų, švenčių metu, daug metų organizuoja vasaros stovyklas vaikams ir jaunimui.

Vasaros pabaigoje mobiliojo interneto vartojimas užsienyje toliau augo

Mobiliojo interneto duomenų vartojimas rugpjūtį užsienyje toliau augo, rodo trijų didžiųjų operatorių duomenys.

Augimą skatino atostogas užsienyje pasirinkę Lietuvos vartotojai, taip pat tam įtakos turėjo ir nuo birželio vidurio visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojęs naujas tarptinklinio ryšio reguliavimu, suvienodinęs paslaugų kainas vidaus ir užsienio rinkose.

Koks yra homo sovieticus žmogus?

Sovietmetis – tai laikotarpis, kuris kiekvienam žmogui sukelia skirtingus jausmus. Šiuolaikinėje visuomenėje vis dar bandoma įvertinti, kokią žalą sovietmetis padarė ne tik kultūrai, bet ir pačiam žmogui. Yra nemažai straipsnių, mokslinių tyrimų apie sovietmečio laikotarpį, bet dar nebuvo ištirta homo sovieticus žmogaus jausmai. Kas yra homo sovieticus ir kaip ši sąvoka atsispindi lietuvių autorių kūriniuose?

Literatūrinį homo sovieticus portretą sovietmečio prozoje tyrė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) lietuvių filologijos bakalauro studijų programos studentė Inesa Kvedaraitė. Savo tyrimą atliko remdamasi Vytauto Petkevičiaus kūriniu „Apie duoną, meilę ir šautuvą“, Vytautės Žilinskaitės  „Angelas virš miesto“ ir Ričardo Gavelio romanu „Jauno žmogaus memuarai“.

Išradingos pramogos mėgstantiems žemę

Jodinėjimas arkliais, pasivažinėjimas kartingais, romantiška vakarienė tik dviese… Eilinis dovanų kuponasvoliojasi užmirštame stalčiuje, artėja savaitgalis ir norite nuveikti kažką tokio, ko nesate veikę, sugalvoti originalią ir smagią pramogą, bet svarstote vėl vaikščioti jau iki skausmo numindžiotais takais… O ir pirmadienis artėja – diena, kuomet kiekvienas bendradarbis giriasi savaitgaliniais žygdarbiais ir netikėtais laisvalaikio praleidimo būdais, kai laimi tas, kuris smagiausiai praleidžia laiką ir padaro gausybę selfiųlive video bei „Instagram“ nuotraukų.

Tačiau svarbiausia šioje situacijoje ne like ir malačius skaičius, o gerai ir neužmirštamai praleistas laikas su draugais, šeima ar antrąja puse! Tad norime pasiūlyti originalias ir, tikėtina, mažai kam bandytas pramogas, kurios nėra tokios banalios ir populiarios, tačiau ne ką mažiau smagios!

Karžygio atminimą saugo tėviškės žemė

 

     Antrą kartą sovietams okupavus Lietuvą, dar nenugriaudėjus paskutiniams Antrojo pasaulinio karo šūviams, Lietuvoje prasidėjo partizaninė kova prieš okupantus. Nepriklausomos Lietuvos karininkija per sovietų ir nacių okupacijas buvo išblaškyta, žuvo lageriuose, kautynių laukuose, dalis pasitraukė į Vakarus. Partizaninei kovai vadovauti trūko karininkų. Vienas iš aukščiausių karinių laipsnių partizanų vadų buvo mūsų kraštietis pulkininkas leitenantas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Likimo nublokštas į Dzūkiją, jis ten organizavo, vienijo ir  vadovavo dzūkų krašto partizanams ir tapo vienu žymiausių partizanų vadų.

    

„Menų stotyje“ – grupė „Flash Voyage“

 

Jau pamažu tampa įprasta, kad kiekvieną penktadienį „Menų stotyje“ vyksta dėmesio verti renginiai. Nenuostabu, jog ir šį kartą mažeikiškiai kviečiami į koncertą – čia rugsėjo 29-ąją pasirodys energija spinduliuojanti kauniečių grupė „Flash Voyage“. Psichodelinį roką grojantis kolektyvas, prieš atvažiuodamas į mūsų miestą, mielai sutiko atsakyti į klausimus, taip suteikdamas puikią galimybę mažeikiškiams labiau juos pažinti.

Stipriausias Europos ugniagesys Rolandas Orda: „Vienodų gaisrų nebūna…“

 

Rugsėjo 27 d. 48-ąjį gimtadienį švenčiantis Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kuršėnų komandos skyrininkas Rolandas Orda pasidovanojo sau gražiausią dovaną – prieš kelias dienas iš Europos čempionato parsivežė Europos stipriausio ugniagesio titulą ir medalį. Jį iškovojo 45-50 metų amžiaus grupėje.

Tik antri metai stipriausio ugniagesio varžybose dalyvaujantis vyras iš karto kopė ant aukščiausių apdovanojimų laiptelių. Pernai Vilniuje vykusiose tarptautinėse stipriausio ugniagesio varžybose, amžiaus grupėje per 40 metų, jis iš karto užėmė pirmąją vietą.

Z kartos tėvai: nori padėti vaikams, bet visada žino kaip

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams“, skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams. Testo atsakymų statistika atskleidė, kad moksleivių tėvai Lietuvoje yra atsakingi ir rūpinasi vaikų ateitimi, tačiau ne visada žino, kaip galėtų tai padaryti. Testo autorė ir vaikų psichologė Asta Blandė įžvelgė ir nerimą keliančių tendencijų – mažiau pagalbos sulaukia paaugliai, tėvai nepasitiki mokykla, o pernelyg daug tėvų neįvertina savo vaikų gabumų. Psichologė ragina tėvus apmąstyti savo rodomą pavyzdį ir padėti vaikams tobulėti. A. Blandės kartu su leidykla „Šviesa“ sukurtą „Z kartos testą tėvams“ vis dar galima atlikti internetu, svetainėje www.zkartostestas.lt.

B. Gudinavičius: pirmiausia reikia įžvelgti pagalbos žmogui prasmingumą

 

Socialinio darbo katedros lektorius Benas Gudinavičius buvo tarp tų, kuriuos žurnalas „Reitingai“ įtraukė į lyderiaujančių Šiaulių valstybinės kolegijos dėstytojų dešimtuką. Pats lektorius nuopelnų ir pasiekimų nesureikšmina, o tiesiog dirba tą darbą, kuris jam patinka. Minint Lietuvos socialinių darbuotojų dieną, su dėstytoju kalbėjomės apie socialinio darbo prasmę ir veiklas, kurios padeda atrasti ryšį su studentais. 

Dėstytojas pasakoja, kad pirmoji pasirinkta veiklos sritis buvo socialinė pedagogika, nes dar mokydamasis gimnazijoje jis organizuodavo įvairius renginius, seminarus ir stovyklas ne tik Šiaulių, gimtojo miesto, bet ir kitų Lietuvos ir Latvijos miestų vaikams, jaunimui. Tai lėmė ir studijų programos pasirinkimą. Baigęs Socialinės pedagogikos bakalauro studijas, būsimasis dėstytojas išvyko į Kretą ir ten pusę metų savanoriavo. Gyvenant svečioje šalyje pamažu atėjo suvokimas, kad socialinė ir pedagoginė pagalba asmenims yra tai, kas įdomu ir traukia.

Lucasas: Kremliaus „nesikišimas“ į rinkimus Vokietijoje kelia klausimų

 

Rusija turėjo visus reikiamus ginklus užpulti Vokietijos kanclerę Angelą Merkel – daugybę vogtų elektroninių laiškų ir dokumentų iš šios šalies parlamento ir kanclerės Krikščionių demokratų sąjungos (CDU). Selektyviai juos suredagavęs ir nutekinęs, Kremlius būtų parodęs, kaip politikai vykdo politiką: kuria intrigas, apsimetinėja ir niekšiškai elgiasi. Rinkėjai būtų buvę šokiruoti. Panašiai buvo sužlugdyta kandidatės į JAV prezidentus Hillary Clinton kampanija.

Vis dėlto tyla Vokietijos fronte buvo kurtinanti. Kremlius neiššovė. Kodėl?

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode