Pirma istorija: gelbėtojai

Jozefas ir Wiktoria Ulmos augino šešis vaikus ir vertėsi žemės ūkiu mažame Markovos miestelyje, esančiame Lancuto rajone. 1942 metais jie kaip ir kiti miestelio gyventojai tapo vietinių žydų žudynių liudininkais. Žydai buvo sušaudyti ir užkasti teritorijoje, kurioje anksčiau būdavo užkasami nugaišę gyvuliai.

Vyresnės kartos žmonės, kiek sutrikę stebime dabartinius pokyčius tiek visuomenėje, tiek ir Bažnyčioje. Nors Lietuvos ir Rytų Europos tikrovė skiriasi nuo tradiciškai krikščioniškų Vakarų tautų maršruto, tačiau ir mūsų neaplenkia sekuliarizmo banga.

Nuo seno lietuviai tikėjo, kad Šv. Agotos dieną pašventinta duona saugo nuo gaisrų, žaibų ar ligų. Šventinti duoną populiaru ir šiandien. Apie šį kasdienį, visų mėgstamą produktą kalbamės su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiąja specialiste Vida Jarošiene.

Netrukus Lietuva švęs savo šimtmetį. Kasdien apie 1918-ųjų Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto gimimo istoriją girdime per radiją, televiziją, skaitome spaudoje. Per tą šimtmetį būta visko: gėrio ir blogio. Visos šimtmečio kartos turi galybes įvairiausių prisiminimų.

„Net jei sergančių onkologine liga vaikų skaičius mažėtų, man tai būtų daug. Labai norėčiau, kad nė vienam vaikui to nereikėtų patirti“, – sako Kauno klinikose vaikų onkohematologijos skyriuje dirbanti psichoterapeutė Irina Banienė. 

Susitvarkyti su emociniais sunkumais medicinos psichologė padeda pačioms jautriausioms vėžio aukoms – vaikams. Leukemija, arba kitaip kraujo vėžys, yra vienas dažniausias vėžio tipas, pasitaikantis jauniesiems kovotojams. Tačiau jie, kaip ir suaugusieji, nori ir turi žinoti apie savo ligą.

Ramunės Sakalauskaitės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

KGB ir Ispanijos inkvizitoriai, negalėję ištisas paras stebėti žmonijos, nė nesapnavo naujausiųjų laikų technikos pasiekimų.

Sausio 27 d. visame pasaulyje minima tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Pagrindinis jos simbolis – Aušvico koncentracijos stovykla. Apie šią žmonijos gėdą yra kalbėta daug, bet retas, už Lenkijos ribų žino žmogų, kuris savanoriškai pateko į Aušvicą siekdamas išsiaiškinti, kas ten vyksta, ir žinias perduoti Lenkijos pogrindžio vyriausybei. Manyčiau, Lietuvos skaitytojams taip pat bus įdomu sužinoti apie žmogų, kuris be galo gerbiamas kaimyninėje šalyje. Kai kurie jo biografijos etapai gali priminti ir tuos herojus, kurie vertinami ir gerbiami Lietuvoje.

„Mano „Karmen“ – atakuojanti savo jėga ir stiprybe moteris, laikanti pasaulį ant savo pečių“, –  taip neįprastai ir be jokio pietietiško kolorito ispaniškąją Karmen, kurią įkūnija aristokratiškos prigimties balerina Beata Molytė-Kulikauskienė, išvydo choreografė Aušra Krasauskaitė. Jos kitonišką šokio spektaklį „Karmen“ pagal D. Bizė-R.Ščedrino „Karmen siuitą“ jau vasario 2 dieną galės išvysti uostamiesčio publika. 

Skyrybų skausmas labai priklauso nuo to, kiek santykiuose vilties. Jei daug, skausmas truks ilgai, o vienintelis būdas pajudėti į priekį – sunaikinti viltį, LRT.lt sako psichologas Erikas Siudikas. Kaip teigia jis, kai kurie, bijodami likti vieni, tęsia net sudėtingus santykius: „Kartais žmogų veikia mintis, kad jis niekada nieko nebesusiras. Kai taip sako žavus 24 metų vaikinas, kyla klausimas apie savivertę. Nes juk tai utopija.“

Pradėsiu nuo trijų istorijų, kurias savo knygoje „Brėžinys revoliucijai“ aprašo serbų aktyvistas, diktatoriškam Slobodano Miloševičiaus režimui besipriešinusio judėjimo „Otpor“ vienas lyderių Srdja Popovičius. Taigi savo knygoje jis akcentuoja, kad kovojant ne tik su S. Miloševičiumi, bet ir kitais diktatoriais vienas esminių ginklų yra humoras. Humoras, anot S. Popovičiaus, ne tik padeda visuomenei įveikti režimo baimę, tačiau ir atskleidžia visą autoritarizmo tragikomiškumą. Trumpai tariant, jis ne tik parodo, bet galiausiai ir vis daugiau žmonių leidžia išsakyti, kad karalius yra nuogas.

LRT.lt

Esame muziką kurianti rūšis: visada ją kūrėme ir visada kursime. Taip pat esame ir per muziką bendraujanti rūšis: dar gerokai iki atsirandant galimybei muziką įsirašyti ar dalytis ja elektroninėje erdvėje, mes bendravome ir mezgėme ryšius per muziką. Mes evoliucionavome šokdami prie laužo šokius ir dainuodami aplink jį dainas. Taip gyveno mūsų protėviai. Taip jie kūrė šio pasaulio prasmę. Taip jie mokėsi būti žmonėmis. BBC portalo kultūros rubrikoje – britų aktorės, muzikės, žurnalistės ir rašytojos Clemency Burton-Hill rašinys apie tai, ką gali klasikinė muzika.

Neretai žmones ir jų poelgius vertiname remdamiesi tam tikrais stereotipais ar susidarytu pirmu įspūdžiu. Tačiau toks vertinimas ne visada esti teisingas ir dažnu atveju gali turėti netgi griaunamąjį poveikį. Tai puikiai atskleidžia dviejų jaunų mamų – Linos ir Vaivos (vardai pakeisti) istorijos – merginoms teko įdėti nemažai pastangų, kad įrodytų visuomenei, jog gali pačios pasirūpinti savo vaikais.

Pirmuoju islamistų nužudyto kunigo Jacques Hamelio (Žako Hamelio) vardo prizu apdovanotas katalikiško prancūzų dienraščio „La Croix“ žurnalistas Samuelis Lievenas už straipsnį „Tomas ir Benediktas, lapkričio 13-osios atsivertėliai (pranc. „Thomas et Benoît, les convertis du 13 novembre“).

Tradicinė edukacinių renginių ciklo „Pokalbiai apie emigraciją“, organizuojamo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, dalis yra gimnazistų susitikimas su emigracinės patirties turinčiais žmonėmis. Kadangi projekte „Pokalbiai apie emigraciją 3“ dalyvauja Tauragės apskrities gimnazijos, šį kartą susitikimas surengtas Vilkyškių miestelyje. Gimnazistams apie savo patirtis Lietuvoje ir užsienyje pasakojo trys jauni veiklūs žmonės: programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai Barbora Butkutė bei Matas Mačiulaitis ir Tauragės rajono savivaldybės mero patarėjas Dovydas Kaminskas.

Prieš metus Lietuvoje įsigaliojo daug diskusijų viešojoje erdvėje sukėlęs pagalbinio apvaisinimo įstatymas. Įstatymu reglamentuota dar viena politinio sprendimo reikalavusi sritis. Tačiau konsultuojant poras vaisingumo pažinimo klausimais, kone kasdien kyla diskusijų apie Bažnyčios mokymą ir krikščionišką požiūrį į tai. Kad išsklaidytume abejones ir atsakytume į klausimus, kreipiamės į Kauno arkivyskupą Lionginą Virbalą SJ.

Tik pusę laiko mintimis žmogus yra dabartyje. Pasak psichologo, dėmesingo įsisąmoninimo instruktoriaus Pauliaus Rakštiko, mintys automatiškai atsiranda ir nuklysta į ateitį ar praeitį, todėl visame pasaulyje populiarėja jo dėstomos sąmoningumo praktikos, padedančios dėmesį sutelkti ten, kur pats žmogus pasirenka.

Atsiradus galimybei keliones planuoti savarankiškai, kitų šalių pažinimas tapo lengvai prieinamu malonumu. Vis dažniau mūsų šalies gyventojai renkasi trumpas – pavyzdžiui, savaitgalio išvykas Europoje. Pigūs skrydžiai į Budapeštą ar kitomis nebrangiomis kryptimis – puikus pasirinkimas tiek šeimai, tiek draugų kompanijai.

Nors iki kalendorinio gamtos virsmo dar liko beveik pusantro mėnesio, rajono viešojoje bibliotekoje jau pakvipo pavasariu. Čia susirinkusiems savo floristinių paveikslų-koliažų parodą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, pristatė ilgametė bibliotekos skaitytoja, buvusi kultūros darbuotoja Laima Ziminskienė.

„Parašyto teksto tapimas knyga – tarsi stebuklas. Aplinkybių ir to, kas tvyro ore, sutapimas. Štai vienas mano labai seniai rašytas tekstas netrukus bus išleistas knyga – nesuprantu, kas šitai lemia. Ir nežinau, ar to reikia. Galbūt tekstas, kurį parašiau, žino geriau už mane? Kiek laiko jam slėptis, kada pasirodyti. Įsivaizduoju, kad išleisti tekstai ima gyventi savo gyvenimus. Ir jiems toli gražu ne vis tiek, kas ir kur juos apgyvendins. Knygos, tekstų namai, tai – ne daiktai, tai – kūriniai“, – įsitikinęs rašytojas V. Papievis.  

Kiekvienas jaunuolis neįsivaizduoja nei vienos dienos be interneto. „Facebook“, „Instagram“, „Snapchat“ yra daugelio jų telefonuose ir dažniausiai per vieną dieną yra atidaromos ne vieną dešimtį kartų. Kuo daugiau praleidžiate laiko internete, tuo daugiau pavojų jums gali kilti.

Kiek politinių kalinių kamuojasi Rusijos kalėjimuose ir pataisos namuose? Atsakymas trumpas: niekas to nežino. Persekiojamoms žmogaus teisių organizacijoms sudėtinga sekti visas bylas. Daugybė nuteistųjų yra įkalinti dėl „nepolitinių“ nusikaltimų. Skirtingais duomenimis, tokių žmonių gali būti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų.

Jau trečią kartą Lizdeikos gimnazijos mokiniai ir juos lydintys mokytojai lankėsi Naujojo Delio miesto Šv. Marko privačioje vidurinėje mokykloje Indijoje.  Tai kultūrinių mainų „Tarpkultūrinis bendradarbiavimas: Lietuva – Indija“ projekto, kuris vykdomas už asmenines lėšas, tęsinys. Ryšiai buvo užmegzti per UNESCO asocijuotų mokyklų tinklą, kuriam priklauso abi mokyklos. Šio vizito tikslas – aplankyti mokyklą, kultūrinius objektus, dalyvauti pamokose ir renginiuose, susipažinti su šeimos tradicijomis (mokiniai gyveno šeimose), su indų mokiniais paanalizuoti, kuo lietuvių kalba artima sanskritui.

Kiekvienos močiutės ar mamos virtuvėje slypi lobiai – tai ilgus metus gyvuojantys šeimos receptai. Daugybę metų kruopščiai saugoti, ne vienos kartos išbandyti ir išragauti, jie išsiskiria namų jaukumo ir rankų darbo šiluma. Būtent tokį, iš kartos į kartą keliaujantį šeimos receptą – tradicinį močiutės morkų pyragą „Zomšas“, jau daugybę metų saugo ir seserys Samulionytės – kino režisierė Jūratė ir fotografė Vilma.

Rusijoje šiemet vyks prezidento rinkimai, tiesa?

Ne. Iš tiesų Kremlius rengia spektaklį apie rinkimus, o ne tikrą balsavimą su tikrais rinkėjais, tikra konkurencija ir tikromis abejonėmis dėl rezultatų.

Pirmieji Dakaro ralyje dalyvausiantys lietuviai naujuosius metus šventė dukart. Sėdėdami iš Madrido į Limą skrendančiame lėktuve jie paminėjo Naujus metus lietuvišku laiku, o jau nusileidę Peru sostinėje, vidurnaktį vietos laiku sudalyvavo ir vietos šventėje.

Jau XIV a. pabaigoje Vygandas Marburgietis, savo kronikoje aprašydamas Veliuonos kautynes, mini lietuvius, turėjusius vėliavą, tik jos išvaizda nenurodoma.

Vyrai, eidami į mūšį, prašydavo savo narsių žuvusių protėvių vėlių pagalbos, būrio priekyje nešdami vėliavą. Vėliavos būdavo įvairių spalvų, su raiteliu arba Gedimino stulpais. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliava buvo baltas Vytis raudoname audekle.

Prasidėjo kalėdinis šurmulys: dovanų paieškos jau spėjo susukti galvas, netyla klausimai “kur sutiksi Naujuosius metus?”, o dar kiek šventinių susitikimų laukia su artimaisiais ir draugais… Naujametinis garderobas gal jau ir susidėliojo mintyse, bet ką rengtis dieną prieš, po ir visas likusias, kol pasimatysi su visais, kuriuos nori pasveikinti? Dar truputį ir rūpesčiai visą šventinę nuotaiką nužudys.

Kitąmet planuojamas Donaldo Trumpo vizitas į Didžiąją Britaniją jau kelia teisuolių pasipiktinimo karštligę. Politikai varžosi tarpusavyje aiškindami, kaip smarkiai jie nemėgsta JAV prezidento ir kaip tvirtai jie jį boikotuos. Ponas Trumpas įkūnija viską, ko nemėgsta britų politikos tarškutės. Jis yra nepatyręs, nekompetentingas, pasileidęs, nutrūktgalvis, įžeidus ir dar bukaprotiškai neišprusęs. Tiesą sakant, visais įmanomais atžvilgiais jis smarkiai nusileidžia savo iškalbiam, kosmopolitiškam ir kruopščiam pirmtakui.

Pakeitusi gyvenimo būdą, sveikiau besimaitinanti ir iš savo kasdienybės raciono visiškai išbraukusi alkoholį Donalda Meiželytė sako, jog ir šventės šiek tiek pasikeitė.

Žinoma laidų ir renginių vedėja, dainų autorė, atlikėja juokauja, jog dabar ji – puiki vairuotoja artimiesiems po pavakarojimo. Visgi iš esmės, jos teigimu, labai daug kas nepasikeitė. „Mano šeimoje pasibuvimai yra skirti pasikalbėjimui, pasidalinimui naujienomis, įspūdžiais, kelionių nuotraukų su pasakojimais peržiūroms, ne liuobimui“, – sako Donalda.

Gruodžio 14-15 d. Briuselyje vyksta tradicinis Europos Sąjungos (ES) valstybių ir institucijų vadovų susitikimas. Kaip kvietime į jį pastebėjo Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas, tai pirmas po ilgesnės pertraukos ne krizės sąlygomis vykstantis susitikimas. Tiesa, šis pastebėjimas taikytinas tik euro zonos krizei, nes ES ekonomikos augimas yra atsigavęs, o Graikijos vyriausybė rengiasi užbaigti finansinės pagalbos programą. Nors pabėgėlių srautai iš Pietų kaimynystės į Europą yra sumažėję, o kai kas jau paskelbė apie pergalę prieš vadinamąją Islamo valstybę, tačiau anksti kalbėti apie tai, kad konfliktai Sirijoje ir kitose Vidurio Rytų regiono valstybėse artėja link taikių sprendimų. Neišspręsti ir agresyvios Rusijos politikos sukelti konfliktai Rytų kaimynystėje – nors pastebimas Rusijos vadovybės tono bendraujant su Vakarais pokytis, tačiau nematyti pažangos įgyvendinant Minsko susitarimus.