Šiandien, kovo 28 d., visas krikščioniškasis pasaulis švenčia Kristaus kančios – Verbų sekmadienį. Tai Jėzaus įžengimo į Jeruzalę paminėjimas.
Remiantis Evangelijos pasakojimu, Kristus iškilmingai kaip Karalius įėjo į Jeruzalę, o žmonių minios jam po kojomis klojo savo drabužius ir palmių šakas, todėl daugelyje krikščioniškų kraštų ši diena vadinama Palmių švente (diena), tad sekmadienį prieš šv. Velykas viso pasaulio krikščionys mini Jėzaus įžengimą į Jeruzalę, švenčia atsidavimo Kristui, širdžių jam atvėrimo šventę.
Popiežiškoji kultūros taryba paskelbė didžio poeto Dantės Aligjerio, gyvenusio XIII–XIV amžių sandūroje, minėjimo programą, skirtą VII amžių nuo mirties sukakčiai. „Dieviškosios komedijos“ autorius yra pelnytai vadinamas dabartinės italų kalbos tėvu, jo kūryba, kurioje dera savojo laiko istorinės detalės, simbolizmas ir laiko ribas pranokstantis egzistencializmas, priskiriama bendrajam Vakarų kultūros paveldui. 
Kaip kasmet pavasarį, Vatikano leidykla išleido naują Popiežiškąjį žinyną ir naują Bažnyčios statistikos metraštį. 2021 m. Popiežiškasis žinynas skelbia atnaujintą informaciją apie Šventojo Sosto ir Bažnyčios pasaulyje institucijas; statistikos metraštis pateikia duomenis apie padėtį 2019 m. pabaigoje ir analizuoja pokyčius. 
Popiežiaus namų pamokslininkas kardinolas Raniero Cantalamessa OFM Cap. penktadienį vadovavo paskutinei iš keturių šiemetinių gavėnios meditacijų. Ankstesnėse trijose meditacijose komentavęs Jėzaus žmogystės ir dievystės dogmą, taip pat kalbėjęs apie kiekvieno tikinčiojo asmeninį santykį su Jėzumi, pamokslininkas meditacijų ciklą užbaigė kalbėdamas apie tikinčiųjų bendruomenėje visada pasiliekantį Jėzų. 
Kovo 25-oji Italijoje yra skirta didžiajam poetui Dantei Aligjeriui(1265–1321), „Dieviškosios komedijos“ autoriui, italų kalbos tėvui. Nepaisant pandemijos, Dantės diena minima šimtais straipsnių ir reportažų žiniasklaidoje, virtualiais renginiais. Šiuose minėjimuose, pažymi popiežius Pranciškus, negalėjo pritrūkti Bažnyčios balso. „Daug geriau, nei daugelis kitų, poezijos grožiu jis mokėjo išreikšti Dievo ir meilės slėpinį“, – pažymi popiežius Dantės mirties VII amžių sukakčiai skirtame apaštaliniame laiške „Candor lucis aeternae“ („Amžinosios šviesos švytėjimas“). 
Nobelio Taikos premijos laureatė N. Murad interviu „Vatican News“ kalbėjo apie popiežiaus vizitą į nukankintą šalį, viltį ateičiai ir jazidų žmonių kovą už išgyvenimą. 
Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelio stotys Romoje ir šiemet neįvyks prie Koliziejaus. Metinis renginys, kurio metu apmąstomas Kristaus Kryžiaus kelias nuo Jėzaus nuteisimo iki mirties, jau antrą kartą dėl pandemijos suvaržymų perkeliamas į Vatikaną. Popiežius vadovaus apmąstymams Šv. Petro aikštėje, dalyvausiančių asmenų skaičius bus ribotas. 
Popiežius pasveikino „Auksinę Bengaliją“ – tokia Bangladešo valstybės pavadinimo reikšmė – ir visus gyventojus tautos patriarcho ir valstybės nepriklausomybės jubiliejų proga. Bangladešas mini Sheikho Mujiburo Rahmano gimimo šimtmetį ir nepriklausomybės paskelbimo penkiasdešimtmetį. 
Vilniaus arkivyskupija Mišias su žmonėmis nuo ketvirtadienio laikinai stabdo iki Velykų antrosios dienos, Vilniaus regione tokių priemonių imasi ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupija.
Šventojo Sosto Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterija ir Vatikano Covid-19 komisijos virtualus renginys, skatinantis paliaubas pasaulio mastu, pristato konkrečius būdus, kaip vykdyti nusiginklavimą ir išryškina ekumeninio bei tarpreliginio dialogo vaidmenį. 
Pirmadienį popiežius Pranciškus susitiko su Romoje veikiančios Popiežiškosios filipiniečių kolegijos bendruomene. Susitikimas su Šv. Tėvu surengtas dviejų jubiliejų proga – šiemet sukanka 500 metų nuo Filipinų evangelizavimo pradžios ir 50 metų nuo Popiežiškosios filipiniečių kolegijos įkūrimo Romoje. 
Popiežiaus Pranciškaus iniciatyva pradėjome šeimai skirtus metus „Šeima – Amoris Laetitia“ („Šeima – meilės džiaugsmas“). Šis pavadinimas nurodo į prieš penkerius metus popiežiaus paskelbtą apaštališkąjį paraginimą „Amoris laetitia“. Jis kalba apie meilę šeimoje ir siūlo kryptis, kokiu būdu šeima gali patirti džiaugsmą būti dovana Bažnyčiai ir visuomenei. Tai vertinga medžiaga apmąstymui ir įgyvendinimui. 
Kovo 19-ąją, šv. Juozapo liturginės iškilmės dieną, paskelbta popiežiaus Pranciškaus žinia maldos už pašaukimus dienos proga. Ji kasmet minima ketvirtąjį Velykų sekmadienį, vadinamą Gerojo ganytojo sekmadieniu. Šiemet tai bus balandžio 25 d. 
Penktadienis, kovo 19-oji, – liturginė Šv. Juozapo, Marijos sužadėtinio ir visuotinės Bažnyčios globėjo, iškilmė. Šiemet šią dieną Bažnyčioje prasideda popiežiaus paskelbti Šeimos – „Amoris laetitia“ metai, kartu sukanka apaštališkojo paraginimo „Amoris laetitia“ paskelbimo penktosios metinės. Tą patį penktadienį taip pat sukanka Pranciškaus popiežiškosios tarnystės pradžios aštuntosios metinės. 2013 m. kovo 19 d. Pranciškus buvo apjuostas Visuotinės Bažnyčios ganytojo palijumi ir jam įteiktas popiežiškasis Žvejo žiedas. Iškilmės homilijoje popiežius Pranciškus savo tarnystę Romoje ir pasaulyje pavedė šv. Juozapo globai. 
Šventasis Tėvas Pranciškus, 2020 metų gruodžio 8 d. pradėdamas Šv. Juozapo metus, pakvietė tikinčiuosius atrasti, jog žmonės, kurie atrodo gyvenantys slaptoje arba yra „antraeiliai“, atlieka neprilygstamą vaidmenį išganymo istorijoje. Toks yra ir šv. Juozapas – nepastebimas savo kasdieniu, diskretišku ir paslėptu buvimu, bet kartu užtarėjas, pagalbininkas ir vadovas sunkiomis akimirkomis. Šv. Juozapo metai tęsis iki 2021 m. gruodžio 8 d., o Šv. Juozapo metų minėjimo Lietuvoje gaires rasite puslapyje 
Krikščionis suvienijusi ir išjudinusi maldos akcija už šeimą, įgavusi naują – maldos skydo pavidalą kvies tikinčiuosius toliau melstis kartu 
Portugalijos vyskupai: savižudybė su pagalba prieštarauja asmens orumui. 
Dviejų dienų asamblėjos dėmesio centre – pandemija, migracija, religijos laisvė. 
Pirmadienį, kovo 15 d., nereformuoto Julijaus kalendoriaus besilaikančios Bažnyčios pradėjo gavėnios laikotarpį. Ortodoksai ir rytų apeigų katalikai gavėnią šiais metais pradėjo trim su puse savaitės vėliau, negu lotynų tradicijos katalikai. Velykas rytų krikščionys šiemet švęs keturiomis savaitėmis vėliau už vakarų krikščionis – gegužės 2 d. 
„Dievas ir pasaulis, kuris ateis“ – tai nauja knyga-pokalbis su popiežiumi Pranciškumi apie dabartinio laiko iššūkius žmonijai pandemijos kontekste. Italų dienraščio „La Stampa“ Vatikano įvykių apžvalgininko Domenico Agasso veikalas, išleistas leidyklų Edizioni Piemme ir LEV (Vatikano leidyklos) nuo antradienio, kovo 16 dienos, platinamas Italijos knygynuose. 
Praėjusią savaitę popiežius Pranciškus paskyrė moterį į svarbų, iki šiol tik vyrų užimamą postą. Ispanė sesuo Nuria Calduch-Benages tapo Popiežiškosios Biblijos komisijos sekretore. 
„Didžioji Kūrinijos knyga. Biblija ir ekologija“ – tai naujausios kardinolo Gianfranco Ravasi knygos pavadinimas. Tai dar vienas indėlis į mokslo ir tikėjimo pokalbį. 
Tikėjimo mokymo kongregacija atsakė neigiamai į viešai iškeltą abejonę dėl tos pačios lyties asmenų sudaromų sąjungų laiminimo. 
Penktadienį, kovo 19-ąją, Šv. Juozapo iškilmės dieną, prasideda Šeimos metai „Amoris laetitia“. Sekmadienį popiežius prisiminė šių ypatingų metų suteikiamą progą atgaivinti pastoraciją taip, kad šeima taptų Bažnyčios ir visuomenės centru. 
Bažnyčios liturgija ketvirtąjį gavėnios sekmadienį kviečia džiaugtis. Kokia šio džiaugsmo priežastis? Popiežius sekmadienio vidudienio maldos pamąstyme ragino atsakymo ieškoti šio sekmadienio Mišių Evangelijos skaitinyje, kur sakoma: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. (Jn 3, 16). Popiežius patikino, jog šis džiaugsmas yra krikščioniškojo gyvenimo širdis: Dievo meilės viršūnė yra jo Sūnus, padovanotas silpnai ir nuodėmingai žmonijai. 
Pasaulis į krikščionių bendruomenę žiūri tik kaip į tam tikrųjų papročių ir etinių normų besilaikančių žmonių grupę, o į Bažnyčią – kaip instituciją, kuriai jie priklauso ir kuri jiems atstovauja. Bažnyčia suvokiama taip, tarsi Kristaus nebūtų („Etsi Christus non daretur“). Tačiau mes turėtume į tai reaguoti ne bandydami įtikinti pasaulį, kad jis klysta, kad žiniasklaida nesupranta Bažnyčios, bet atnaujindami ir sustiprindami savo tikėjimą į Kristų. Mūsų atsakas turi būti ne apologetinis, bet dvasinis, sakė popiežiaus namų pamokslininkas kardinolas Raniero Cantalamessa OFM Cap., penktadienio rytą pradėdamas trečiąją šių metų gavėnios meditaciją, kurios klausėsi popiežius ir Romos kurijos vadovai. 
Bažnyčios teisinėje kalboje vidiniu forumu vadinama sąžinės erdvė, kurioje į asmenį prabyla Dievo balsas. Bažnyčia skelbia, jog tai sakrali erdvė, kurioje per išpažintį – atgailos sakramente – įvyksta susitaikymas su Dievu. Ketvirtadienį pasibaigė Apaštalikosios penitenciarijos surengtas metinis, jau trisdešimt pirmasis, nuodėmklausių kursas apie vidinį forumą. Kovo 8-ąją kursas pradėtas nuotoliniu būdu, dalyvavo 870 nuodėmklausių iš viso pasaulio, o penktadienį pasibaigus kursui, apie 250 jo dalyvių, įskaitant Romos bazilikose tarnaujančius nuodėmklausius ir kursus surengusios Apaštališkosios pentenciarijos vadovus, audiencijoje priėmė popiežius Pranciškus. 
Šventojo Sosto dikasterijos, pristatomos iš vidaus: istorija, tikslai, misija – kaip veikia popiežiaus tarnystę palaikančios struktūros. Rytų Bažnyčių kongregaciją pristato jos prefektas kardinolas Leonardo Sandri. 
Rytų Bažnyčių kongregacijos vadovai laiške viso pasaulio katalikų vyskupams paprašė, kad brolybės dvasioje paremtų Šventosios Žemės krikščionis: nuo jų nenusigręžtų, neignoruoti jų poreikių ir sunkumų. Didžiojo penktadienio rinkliava 2021 metais tapo gyvybiškai svarbi, nes pernai daug kur dėl pandemijos ji neįvyko. 
„Padėk pasislėpusiam Jėzui“ yra gavėnios rinkliavos JAV tema. Krašto vyskupai paragino tikinčiuosius gavėnios laikotarpiu liudyti dosnumą aukomis – jos šiemet bus skirstomos šešioms katalikiškoms labdaros organizacijoms, įsipareigojusioms skubios pagalbos, plėtros, migracijos, teisingumo, taikos ir pastoracijos sferose. 
