Parama dėkojame




Sprogimas

NVSC: duomenys rodo, kad nemažindami mobilumo, infekcijos nesuvaldysime

Visiškai sumažinti mobilumą – esminė sąlyga, kuri leistų užtikrinti užsikrėtimų koronavirusine infekcija (COVID-19) kreivės lūžimą žemyn, rodo epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys. Todėl Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) siūlo griežtini karantino sąlygas, numatant ribojimus ne pirmo būtinumo prekėmis prekiaujančiuose prekybos centruose, taip pat užtikrinti, kad nuotoliniam darbui, kur įmanoma, būtų teikiamas prioritetas, įskaitant ir privatų sektorių. Be to, siūloma svarstyti galimybes vyresniųjų klasių mokinius mokyti tik nuotoliniu būdu. 

SAM informuoja: kabinetuose dirbant daugiau nei po vieną, reikėtų dėvėti kaukes

Siekiant suvaldyti koronaviruso (COVID-19) plitimą, valstybės institucijos ir savivaldybės, taip pat jų valdomos įmonės privalo užtikrinti, kad darbuotojai bendro naudojimo patalpose ir darbo vietose, t. y. kabinetuose ar kt. patalpose, kuriose dirba daugiau nei po vieną darbuotoją, dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, pavyzdžiui, veido kaukes, respiratorius ar pan. 

Naujas numeris 113 – medicininėms konsultacijoms

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad nuo spalio 30 d. pradėjo veikti trumpasis telefono numeris 113, skirtas neskubiai medicininei informacijai ar konsultacijai gauti. Juo bus galima skambinti, kai reikalinga tik medicininė konsultacija, t. y. situacija nekelia pavojaus žmogaus gyvybei ar sveikatai, kad atvyktų greitosios medicinos pagalbos (GMP) brigada. Taip pat 113 galima kreiptis, kai norima pasitelkti mokamą paslaugą pervežti pacientą, pavyzdžiui, iš gydymo įstaigos namo ar iš vienos gydymo įstaigos į kitą.

Paskelbė, kur nemokamai teikiama psichologinė pagalba

Plintantis koronavirusas ir karantinas, baimė užsikrėsti, nerimas dėl artimųjų sveikatos, socialinių kontaktų stoka – toli gražu ne visi veiksniai, pastaruoju metu darantys įtaką žmonių psichikos sveikatai. Ligonių kasos sulaukia vis daugiau klausimų, kas galėtų padėti, patarti, kaip sumažinti kasdienį stresą, palengvinti neramių minčių naštą. Tarp pagrindinių – klausimas, ar reikės už tai mokėti? 

Lapkritį – užsikrėtimai šeimose ir darbe, neištirtų atvejų – 10 proc.

Lapkritį registruotas intensyvus koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimas visuomenėje – nuo lapkričio 2 iki 29 dienos patvirtinti 44 818 atvejai, t. y. keturis kartus daugiau nei spalį ir dvidešimt penkis kartus daugiau nei rugsėjį. Epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, kad lapkričio mėnesį atvejų struktūroje reikšmingą dalį sudaro atvejai, susiję su užsikrėtimais šeimose, darbe, taip pat – gydymo bei palaikomojo gydymo įstaigose. Tuo metu, daugiau nei trečdalis žmonių, kuriems infekcija patvirtinta lapkritį, negalėjo nurodyti, kur užsikrėtė.

Lėtinis nuovargis pandemijos laikotarpiu – vis dažnesnė diagnozė

Ar pabudę ryte jaučiatės taip, lyg būtumėte visai nemiegoję? Galbūt dažnai jus kamuoja nuovargis, įtampa, skundžiatės pablogėjusia atmintimi ir galvos skausmais? Jei taip, gali būti, kad jums pasireiškė lėtinio nuovargio sindromas, kurio požymių, pasak Šiaulių „MediCA klinika“ šeimos gydytojo Lino Petrausko, dažnai galima atsikratyti tiesiog subalansavus gyvenimo režimą.

Programėle KoronaStopLT naudojasi vis daugiau žmonių

Mobiliąją programėlę KoronaStopLT, sukurtą koronaviruso (COVID-19) plitimo prevencijai, Lietuvoje jau atsisiuntė beveik 130 tūkst. žmonių, t. y. daugiau nei 4 proc. Lietuvos gyventojų. Ir nors didėjantis programėlės vartotojų skaičius džiugina, specialistų teigimu, apčiuopiamą teigiamą rezultatą programėlė galėtų duoti tuomet, jei ja naudotųsi bent 60 proc. šalies gyventojų. Ministerija ragina gyventojus atsisiųsti šią programėlę.

Griežtinama psichotropinių vaistinių preparatų išrašymo tvarka

Siekdama skatinti racionalų psichotropinių vaistinių preparatų skyrimą ir vartojimą bei išvengti neteisėto psichotropinių vaistinių preparatų įsigijimo klastojant popierinių receptų blankus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) keičia šių vaistinių preparatų išrašymo ant popierinių receptų blankų tvarką.

Smegenų aneurizma: pavojinga liga, kurios dauguma net nežino

Net trys iš penkių (60 proc.)šalies gyventojų nežino, kas yra smegenų aneurizma, nors tai vieną didžiausių rizikų gyvybei keliančių kraujagyslių ligų. Tokius rezultatus parodė Lietuvoje atlikta „Spinter“ visuomenės nuomonės apklausa, kuria buvo siekiama išsiaiškinti šalies gyventojų informuotumą apie smegenų aneurizmą, jos diagnozavimo ir gydymo būdus.

Mobilios komandos veikia jau 10-yje- šalies savivaldybių

Siekdama sumažinti rizikos grupės asmenų, sergančių koronavirusu (COVID-19) srautus į šalies gydymo įstaigų priėmimo skyrius ir Greitosios medicinos pagalbos stotis bei suteikti gydymo paslaugas negalintiems išvykti iš namų į karščiavimo klinikas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena apie rizikos grupės asmenims paslaugas teikiančias mobilias komandas. 

Pradėtas įgyvendinti vakcinacijos nuo COVID-19 priemonių planas

Gamintojams ruošiantis išleisti į rinką vakciną nuo koronaviruso (COVID-19), Sveiktos apsaugos ministerija (SAM) parengė gyventojų vakcinacijos priemonių planą. Pirmą šio plano užduotį – vakcinos atgabenimą į Lietuvą ir jos tinkamą sandėliavimą – pavesta įgyvendinti Ekstremalių sveikatai situacijų centrui.

Svarbiausi faktai apie vakcinas nuo COVID-19

Viešoje erdvėje paskutiniuoju metu ypač gausu netikslios informacijos apie vakcinų nuo COVID-19 kūrimą. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT), bendradarbiaudama su Europos vaistų agentūra (EVA), parengė informaciją visuomenei, kurioje atkreipia dėmesį į svarbiausius faktus.

Pirmosios ir antrosios bangos COVID-19 sukėlėjai skiriasi

Koronaviruso genomo tyrimą atliekantys Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai nustatė, jog pirmosios ir antrosios bangos sukėlėjai skiriasi, vienu metu įmanoma užsikrėsti keliomis koronaviruso atmainomis. 

„Viename mėginyje netikėtai radome bent du skirtingus viruso variantus. Tai rodo, kad asmuo, užsikrėtęs koronavirusu, gali juo užsikrėsti ir dar kartą. Tikėtina, kad toks dvigubas užsikrėtimas gali apsunkinti ligos eigą, sukelti didesnes organizmo pažaidas“, – universiteto pranešime cituojamas LSMU doktorantas Lukas Žemaitis, vykdantis viruso genomo tyrimus.

Mokslininkų duomenys: pasveikusio paciento organizme koronavirusas gali gyventi iki trijų mėnesių, tačiau jis nebėra pavojingas

Tarptautinių organizacijų (Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC), JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO)) mokslininkai apibendrino mokslinių tyrimų duomenis ir pažymi, kad nuo koronaviruso (COVID-19) pasveikusio žmogaus nosiaryklės tepinėliuose virusas gali būti aptinkamas net tris mėnesius nuo simptomų atsiradimo pradžios, tačiau jis jau nebesugeba daugintis, o jo koncentracija yra tokia maža, kad užkrėsti aplinkinių žmogus nebegali.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode