Rengiantis 9-ajam Pasaulio šeimų susitikimui Dubline 2018 m. rugpjūtį pateikiame katechetinį kelią, paremtą popiežiaus Pranciškaus posinodiniu apaštališkuoju paraginimu Amoris laetitia.

Šiuolaikinėje kultūroje daug dėmesio skiriama moteriškoms problemoms, tuo tarpu vyrai ir berniukai lieka užribyje. Paauglių nuo 9 iki 19 metų amžiaus grupėje berniukai įvykdo net 80 proc. savižudybių, o mergaitės – 20 proc. Tarptautinė psichologų bendruomenė apie emocinį vyrų neraštingumą kalba jau ne vieną dešimtį metų ir akcentuoja didžiules problemas, su kuriomis susiduria vyrai, nuo mažens auklėjami nerodyti savo jausmų. Lietuvos ugdymo įstaigas jau pasiekia suvokimas, kad, norint užauginti sveikus vyrus ir moteris, jau ankstyvoje vaikystėje juos reikia mokyti emocinio raštingumo.

Statistikos departamentui paskelbus šalies skurdo rizikos rodiklius, paaiškėjo, kad 2017 m. didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Šioje grupėje skurdo rizikos lygis palyginti su ankstesniais metais padidėjo 5,7 proc. punkto. Tai lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažesnis senatvės pensijų augimas. Tyrimo laikotarpiu – 2016 m. – vidutinė senatvės pensija siekė 255,3 eurus, šiuo metu ji sudaro 307,4 eurų.

Gyvename dėl meilės pakvaišusioje visuomenėje. Mums sakoma, kad mylėti yra svarbiausia: reikia mylėti tėvus, vaikus, tėvynę taip pat reikia mylėti, reikia mylėti partnerį, o jei nemyli – tu kažkoks ne toks. Netgi psichologijoje priėmimas siejamas su meile, nors taip atimama teisė nemylėti ir rinktis, portale psy-practice.com rašo psichologė Miroslava Mirošnik.

Tai kūrybiškas būdas pateikti nepatogią informaciją taip, kad ji būtų išgirsta, apie „sumuštinio techniką“ svetainėje psychologytoday.com amerikiečių psichiatrė ir knygų autorė Judith Orloff. Anot jos, pasinaudoję šiuo metodu, ne tik pagerinsime savo santykius su aplinkiniais, bet ir patys turėsime daugiau naudos, tarkim, suprasime, kad neturime spręsti kitų žmonių problemų.

Lietuvių misija Etiopijoje baigėsi. Jos dalyviai pasidalino paskutiniais dienoraščių įrašais ir bendru dalyvių laišku.

Dauguma žmonių, deja, susiduria su skaudžia realybe – pradžioje jaučiamas stiprus susižavėjimas žmogumi laikui bėgant išblėsta, todėl jei esate įsimylėję ir pradedate kalbėtis apie santuoką, pirmiausia turite užduoti sau keletą svarbių klausimų, portale psychologytoday.com rašo psichologė Jane Greer. Pasak specialistės, neturint tvirto santykių pagrindo, skyrybos yra tik laiko klausimas.

Andrius Simankovas – aštuoniolikmetis abiturientas. Dvyliktokas beveik kiekvieną mėnesį stengiasi aplankyti bent vieną užsienio šalį ir jau yra apkeliavęs daugiau nei pusę Europos. A. Simankovas sako: „Keliones reikia planuoti iš anksto, ir kartais užtenka vos kelių dienų, kad pamatytum tikrai daug.“

Jordanas Petersonas – plačiai pasaulyje žinomas klinikinis psichologas, buvęs Harvardo, o dabar Toronto universiteto profesorius. Šiuo metu jis tikriausiai garsiausias viešasis intelektualas Vakaruose, akademikas, kurio populiarumas prilygsta roko žvaigždėms.

Nemažai  vaikų vis dar užauga smurtaujančiose šeimose, nors  svarbiausia tėvų pareiga yra padėti mažyliui vystytis fiziškai, socialiai ir dvasiškai bei juo rūpintis. Vaikystėje patirtas fizinis, psichologinis ar seksualinis smurtas gali paveikti visą tolesnį žmogaus gyvenimą.

Agnės Žagrakalytės pristatyti turbūt nereikia. Ši iš Ustukių (Pasvalio r.) kilusi sėkmingų šešių knygų autorė puikiai pažįstama tiek kultūrinėje erdvėje, tiek, drįstu sakyti, apsigyvenusi dažno knygos mylėtojo sąmonės ir širdies ploteliuose, gal net – plotuose. Naujausias A. Žagrakalytės pasiekimas – šioje recenzijoje pristatoma knyga „Štai:“, komisijos ir skaitytojų išrinkta 2017 metų poezijos knyga. Gyvai Agnę pirmą kartą sutikau per jos knygos pristatymą. Tuomet apsikeitėme poezija, ir ant mano spintelės prie lovos, o vėliau – ir „ant širdies“ nugulė „Štai:“. Knygą skaičiau ir skaičiau, ir skaičiau, nes ji, gyvačiokė, vis žaidė su manim, vis rangėsi, kol galiausiai pavyko sučiupti ją už uodegos galelio. Daugelis į šią knygą sudėtų eilėraščių parašyti prieš gerą dešimtmetį, o pati autorė teigia „labai stengusis nerašyti šios knygos“. Tokio pat plauko ir recenzentė, visaip gi stengusis išnešioti žodžius.  

Tėvų įprotis vaikams liepti valgyti maisto produktus, kurių jie nenori, dažniausiai baigiasi atvirkštine reakcija – vaikai ima ne tik dar labiau nemėgti siūlomo maisto, bet ir tampa abejingi maisto pažinimo procesui, portalui CNN.com tvirtina mitybos ir pediatrijos specialistai.

„Puoselėk nuostabą“, „klausykis Žodžio“, „išsilaisvink iš triukšmo“, „pakviesk draugus apmąstyti grožį ir tiesą“. Tai Marijos Krikščionių Pagalbos dukterų vienuolijos patarimai atostogaujantiems.

Prasidėjo paskutinis vasaros mėnuo, tad, kad ir kaip stengiamės nuvyti mintis apie mokyklą, rugsėjo 1-oji nenumaldomai artėja. Grįžimas į įprastą rutiną po vasaros atostogų kelia stresą ne tik vaikams, bet ir jų tėvams ypač, jei į mokyklos suolą mažylis ruošiasi sėsti pirmą kartą. Tad kaip vertėtų pasiruošti mokslo metams, kad ir taip neišvengiamo psichologinio streso būtų kuo mažiau, o iš anksto pasiruošus mokyklai dar kaip reikiant pasimėgautumėte paskutiniu atostogų mėnesiu, pataria psichologė Inga Būdvytytė. 

Rengiantis 9-ajam Pasaulio šeimų susitikimui Dubline 2018 m. rugpjūtį pateikiame katechetinį kelią, paremtą popiežiaus Pranciškaus posinodiniu apaštališkuoju paraginimu Amoris laetitia.

Garsus amerikiečių teologas JOHNAS BEHRAS, Niujorko valstijos Šv. Vladimiro dvasinės seminarijos patristikos profesorius, – apie tai, kas neduoda ramybės šiuolaikiniam krikščioniui Vakaruose. Savo paskaitose jis kalba apie mirtį. Kodėl būtent mirties tema jį jaudina ir kas dar kelia nerimą? Profesorius pasakoja apie vaikystę, kurią praleido šalia vieno iš garsiausių praėjusio amžiaus stačiatikių pamokslininkų – Surožo metropolito Antonijaus (Blumo), apie savo apsisprendimą tapti dvasininku, apie krikščionio pašaukimą šiuolaikiniame pasaulyje. Su J. Behru kalbėjosi Tichonas Sysojevas ir Polina Rudakova.

Atostogaujant vaikų auklėjimo problemos, šeimos narių konfliktai ir tarpusavio nesusikalbėjimai niekur nedingsta. „Tėvų linijos“ psichologai pastebi, kad vasarą  tėvams kyla tiek pat sunkumų, abejonių ar klausimų dėl vaikų elgesio kaip ir mokslo metais.

Ar prisimenate, kaip pirmą kartą išgirdote, iš kur atsiranda vaikai? O kaip jie ten patenka? Iš kokio žmogaus tai sužinojote? Kokie jausmai apėmė? Kokie tokios pažinties padariniai pasireiškė jums bręstant? Suaugusiojo gyvenime? Šeimos santykiuose? Svarbiausia – ar norėtumėte, kad taip su savo vaisingumu bei lytiškumu susipažintų jūsų vaikai? Ar sugebėsite patys tinkamai atsakyti į visus jiems iškilsiančius klausimus?

Nepriklausomos Lietuvos šimtmečio istorija yra ryški ir permaininga, patyrusi sunkių išbandymų, bet įrodžiusi stiprią tautos politinę valią, pilietinį visuomenės sąmoningumą, etninės atminties ištvermingumą. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis – proga apmąstyti mūsų kultūros raidą, įvardyti žymiausius asmenis, prisiminti jų nuopelnus kraštui. Kokie vardai, judėjimai, iniciatyvos, darbai ir kūriniai Jums atrodo iškiliausi mūsų laisvėjimo kelyje?

Viena vertus, toks pasakymas teisingas – senstanti valstybė yra galvos skausmas pensijas skirstančioms institucijoms. Kita vertus, senėjimas neturėtų tapti (nors dažnai tampa) socialine problema. Senstantys asmenys jaučiasi atstumti, atskirti nuo visuomenės – juos retai matome kultūriniuose renginiuose ar kitoje plačiajai visuomenei atviroje veikloje. Nors valstybės lygiu pakeisti pensijų sistemą ir skatinti įtrauktumą skiriant daugiau lėšų yra sudėtinga, galime atsigręžti į tai, ką visuomenė galėtų padaryti norėdama labiau įtraukti dažnai nuo įvairių veiklų atskirtus senjorus.

Kalbamės su Dieviškosios Jėzaus Širdies pranciškonių vienuole seserimi Pranciška. Jonavoje ji dirba jau vienuolika metų. Atvykusi čia kaip katechetė, subūrė Sekmadieninę mokyklą, veda vaikus, jaunuolius ir suaugusiuosius dvasinio pažinimo keliu. Porą metų Pranciška paskyrė Bukonių kaimo šeimoms ir vaikams, kad keltų jų savivertę ir pasitikėjimą Dievu bei savimi.

Visi mes vienaip ar kitaip siekiame gero gyvenimo... Kas tai yra, turbūt būtų sunku apibrėžti, tačiau dabartinė mūsų visuomenė dėl įsivaizduojamo gero gyvenimo itin pataikauja kapitalistinėms įmonėms, verslininkams, technologijų kūrėjams, kurie mums kuria, o gal dar tik sukurs menamą geresnį gyvenimą.

MARIJA ŽEMAITYTĖ – Klaipėdos jaunimo teatro aktorė, režisieriaus ir aktoriaus Valentino Masalskio auklėtinė – interviu pasakoja deganti trimis dalykais: aktoryste, kelionėmis ir ugnies stichija.

Kas yra godumas

Kalbant paprastai, būti godžiam reiškia per daug mėgti pinigus ir materialius turtus. Ne vien jų turėti, bet turėti nesaikingai. Šv. Tomo Akviniečio  apibrėžimu, gobšumas (iš esmės tas pat, kaip godumas) yra „per didelė turto meilė“, nesaikingas noras įgyti ar turėti geram gyvenimui reikalingų daiktų.

„Lietuviškasis kultūros paveldas liudija, kad Lietuva nuo seno yra neatsiejama Europos dalis, todėl šiemet ralyje ypatingą dėmesį skirsime objektams, kurie atskleidžia mūsų europietiškas šaknis ir sąsajas su kitais Europos kraštais“, – pristatydama kultūrinį motociklininkų ralį „Ryterna modul Mototourism rally“ sako viena jo organizatorių Birutė Vaitkutė.

Prieš kurį laiką su šeima leidomės į nuotykį nacionaliniame parke. Po maždaug valandą trukusios kelionės vaikai norėjo žūtbūt ištrūkti iš automobilio, tyrinėti, keliauti pėsčiomis ir plaukioti.

Kodėl blogis traukia? Kodėl kartais jis net patrauklesnis už gėrį? Kodėl tenka sunkiai kovoti, renkantis gėrį? Pats blogio egzistavimas ir jo žavesys – viena didžiųjų žmonijos mįslių. Ar kada ją įminsime iki galo?

Daržininkystė ar sodininkystė neretai vertinama kaip terapijos priemonė suaugusiesiems, tačiau naudinga yra ir vaikams. Psichologų teigimu, būtent daržovių auginimas gali atskleisti stulbinamų rezultatų, kai siekiama įveikti mokymosi sunkumus ar elgesio sutrikimus. Tačiau ne visi vaikai mėgsta žemės ūkio darbus, todėl vaikų psichiatro Lino Slušnio teigimu, norint tuo sudominti pačius mažiausius, reikia būti ypač kūrybiškiems.

Sutuoktinių skirtumai gali būti ne tik ginčų priežastis, bet ir padėti kurti vaisingą santuokinį gyvenimą. Biblijoje randame pavyzdį – Tobiją ir Sarą, kurių tvirta sąjunga atlaikė visus išbandymus. Nepaisant daugybės kelią pastojusių kliūčių, jiedu įveikė blogio ir mirties dvasią. Išsakyti savo poreikius, iš naujo atrasti dialogo taisykles, susitaikyti su savimi ir kitu, ir drauge kurti santuoką bei namus, kuriuose netrūktų šilumos, – štai taip galima atkurti tikrąją Meilę.

Vaikų peštynės – sveikas ir prasmingas užsiėmimas. Tai vienas iš būdų jiems išmokti patiems įveikti problemas, spręsti tarpusavio konfliktus ir atrasti savo vietą šeimoje. Bet tėvus ir globėjus nuolatinės rietenos gali gerokai išvarginti, ypač per atostogas, kai vaikai daug laiko praleidžia kartu, rašoma svetainėje psychlopaedia.org.