užmogėjusiame pasaulyje, kur abejingumo ir godumo kultūra prarijo mūsų santykius, reikia naujo ir visuotino solidarumo, naujo dialogo mūsų kultūrai kurti. Taip rašo kardinolas Jean-Louis Tauran žinioje, skirtoje Pietų Korėjoje spalio 27-28 dienomis vykusiame krikščionių-konfucionistų susitikime. Renginyje, surengtame Pasaulio Bažnyčių tarybos iniciatyva Seulo Luce centre, Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininko žinią pradėdamas darbus perskaitė dikasterijos pasekretoris, kunigas Indunil Kodithuwakku.
Geras ganytojas, geras kunigas, yra su kenčiančiais ir atstumtais žmonėmis, jis nebijo ir nesigėdija savo rankomis prisiliesti prie kenčiančio žmogaus žaizdų, sakė popiežius Pranciškus pirmadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje. Šios dienos Evangelija pasakoja apie pagydymo stebuklą. Jėzus pagydo aštuoniolika metų sirgusią moterį. Tačiau sinagogos vyresnysis pasipiktinęs priekaištauja – kodėl gi Jėzus gydo šabo dieną, kai įstatymas draudžia dirbti.
„Tu gali nuveikti daug gerų dalykų, gali laikytis visų įsakymų, bet jei tai darysi be meilės, visi tie darbai bus nieko neverti“, sakė popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį komentuodamas Evangelijoje girdėtus Jėzaus žodžius apie Dievo ir artimo meilės įsakymą.
Kunigo Giovanni Schiavo gyvenimas nuaustas iš maldų ir tarnystės, veiklios artimo meilės ir evangelinio liudijimo. Kunigą, Šv. Juozapo kongregacijos narį, spalio 28 d. Brazilijoje, Kašijas do Sulo mieste popiežiaus atstovas Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Angelo Amato paskelbė palaimintuoju.
Šeštadienio vakarą popiežius Pranciškus susitiko su Katalikų Bažnyčios Europos Sąjungos šalyse atstovais ir politikais, dalyvavusiais dvi dienas Vatikane vykusioje konferencijoje – dialoge „(Re)thinking Europe – (Per)mąstyti Europą. Krikščionių indėlis į Europos projekto ateitį“. Tarp daugiau kaip trijų šimtų konferencijos dalyvių buvo ir septyni Lietuvos atstovai – vyskupai, politikai ir diplomatai.
Fariziejai, išgirdę, kad Jėzus privertęs nutilti sadukiejus, susirinko draugėn, ir vienas iš jų, Įstatymo mokytojas, mėgindamas jį, paklausė: „Mokytojau, koks įsakymas yra didžiausias Įstatyme?“ Jėzus jam atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu. Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas. Antrasis – panašus į jį: Mylėk savo artimą kaip save patį. Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai“.
Pašvęstieji tebūna pranašiški, labai konkrečiai liudijantys Viešpaties Jėzaus Prisikėlimą. Tai palinkėjo popiežius Pranciškus laiške Pašvęstų pasauliečių institutų atstovams, dalyvaujantiems suvažiavime Romoje spalio 28-29 dienomis. Italijos Pašvęstų pasauliečių institutų suvažiavimą, skirtą Apaštališkosios konstitucijos „Provida Mater Ecclesia“ septyniasdešimtosios metinėms, globoja Šventojo Sosto Pašvęstojo gyvenimo kongregacija.
Penktadienį popiežius Pranciškus priėmė Popiežiškosios tarybos naujajam evangelizavimui skatinti narius, šiomis dienomis susirinkusius į savo kasmetinę plenarinę asamblėją. Šiai tarybai buvo patikėtas neseniai visoje Bažnyčioje švęsto Gailestingumo jubiliejaus organizavimas, dėl to ir popiežius penktadienio audiencijos metu sakytą savo kalbą pradėjo nuo jubiliejaus.
Jėzus mus ragina keisti gyvenimą, atsiversti, niekada nesitaikyti su blogiu, bet su juo kovoti. Taip, pasak popiežiaus Pranciškaus, reikėtų suprasti ketvirtadienio Mišių Evangelijoje skambėjusius Jėzaus žodžius: „Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų“. Jėzus atnešė į pasaulį permainų ugnį; jis nori, kad žmogus pasikeistų, - sakė popiežius Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje.
Klausimais ir atsakymais bendravo tarpusavyje, ketvirtadienio vidudienį, Pranciškus ir Katalikiško portugalų universiteto delegacija, kurią popiežius priėmė universiteto 50 metų įsteigimo proga.
Europos istorija yra glaudžiai susijusi su krikščionybe. Ne vien ta prasme, kad krikščionybė, ypač katalikų Bažnyčios pavidalu, čia gyvavo, bet ir ta prasme, kad kūrė patį Europos veidą, formą ir turinį. Kai kurie istorikai netgi drąsiai tvirtina, kad tai popiežiai, pradedant nuo V ir VI amžiaus sandūroje gyvenusio Grigaliaus Didžiojo, „išrado“ Vakarų Europą.
Labai svarbu būti geru krikščioniu, dalyvauti Mišiose, daryti gerus darbus, melstis, auklėti vaikus, tačiau dar svarbiau – įeiti į Kristaus slėpinį, priimti malonę, kuri nuo mūsų nepriklauso, būti priimtiems į mylinčio Viešpaties glėbį, susidurti su ta meile, iš kurios jis už mus mirė ir mums dovanoja savo atleidimą. Taip popiežius Pranciškus kalbėjo antradienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje, kurioje komentavo šios dienos skaitinį iš šv. Pauliaus laiško romiečiams. Tai gana sudėtingas tekstas, iš šalies žiūrint – netgi painus. Taip yra dėl to, kad iš tiesų neįmanoma žodžiais paaiškinti Kristaus slėpinio. Mes žinome, kad Viešpats pas mus ateina savo Žodyje ir Mišių aukoje, tačiau paties žinojimo negana, žodžių negana, bet reikia įeiti į patį slėpinį.
Spalio 18 d. Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, kartu su kitais savivaldybių merais ir administracijų atstovais dalyvavo iškilmingose Šv. mišiose Telšių Katedroje, kurių metu kartu su Telšių vyskupijos kunigais dėkojo Viešpačiui už Jo Ekscelenciją vyskupą Joną Borutą SJ, baigusį savo kaip ordinaro tarnystę Telšių vyskupijoje.
Spalio 22 d. Portugalijoje Fatimoje buvo švenčiama Lietuvos diena. Pagrindinėse šv. Mišiose Švč. Trejybės bazilikoje dalyvavo daugiau nei 600 piligrimų iš Lietuvos bei lietuvių iš kitų šalių. Minint Mergelės Marijos apsireiškimo piemenėliams Fatimoje 100 metų sukaktį, Lietuvos vyskupai pakvietė Lietuvos tikinčiuosius drauge švęsti šią sukaktį.
Popiežių Vatikane aplankė Tel Avivo universiteto rektoriaus vadovaujama delegacija. Kreipdamasis į delegacijos narius, kuriems pirmadienį suteikė privačią audienciją, popiežius Pranciškus pasidžiaugė dedamomis pastangomis formuoti naująsias kartas, kurios – sakė popiežius - atstovauja dabarčiai, tačiau kartu yra visuomenės ateitis. Švietimas yra vienas iš svarbiausių ir sudėtingiausių uždavinių, nes siekia formuoti visą žmogaus asmenį.
Pirmadieniui skirtas skaitinys iš Evangelijos pagal Luką perteikė Jėzaus palyginimą apie žmogų, kuris „nesirūpina tapti turtingu pas Dievą“, o tik savo materialių gėrybių dauginimu ir kaupimu. O Dievas primena: „Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo gyvybės. Kam gi atiteks, ką susikrovei?“
Popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienio maldos proga priminė, jog Bažnyčioje spalio 22 dieną minima Pasaulinė Misijų diena, kurios tema „Misija krikščionių tikėjimo širdyje“.
Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino pripažinti Dievo, žmogaus ir istorijos valdovo, pirmumą, o žemiškąją tikrovę apšviesti Dievo šviesa.
Šventasis Sostas ir Kazachstanas šiemet mini diplomatinių santykių dvidešimt penktąsias metines. Astanos užsienio reikalų ministerija sukakties proga paskelbtoje notoje pasidžiaugė dvišalių santykių per ketvirtį amžiaus sukurtas palankias sąlygas laipsniškam abipusio dialogo pagerinimui politiniu, humanitariniu ir moksliniu lygmeniu. Dviejų valstybių bendravimas stiprina taiką ir stabilumą, kaip ir tarpreliginį dialogą, kuris užima ypatingą vietą Šventojo Sosto ir Kazachstano bendradarbiavimo darbotvarkėje, sakoma notoje, kurią pranešime iš Romos pacitavo “Fides”, neoficialus Tautų evangelizavimo kongregacijos naujienų portalas.
Trijų šimtų metų sukaktis nuo Aparesidos Dievo Motinos atvaizdo atradimo tapo proga popiežiui Pranciškui priimti Popiežiškosios brazilų kolegijos Romoje gyventojus, apie šimtą jaunų kunigų, kurie studijuoja įvairiuose Romos universitetuose.
Penktadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje popiežius Pranciškus komentavo pirmajame skaitinyje skambėjusius apaštalo Pauliaus laiško romiečiams žodžius apie nuteisinimo malonę, kurią Dievas mums suteikia ne dėl mūsų nuopelnų, bet dėl tikėjimo jo begaline meile ir gailestingumu.
Spalio 20 dieną popiežius Pranciškus audiencijoje priėmė Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos narius, kurie šiomis dienomis susirinko Romoje ir diskutavo apie naujus bendradarbiavimo būdus tarp valstybės, rinkos ir pilietinės visuomenės, adekvačius mūsų laikotarpio iššūkiams.
Nuo spalio 18, trečiadienio, iki spalio 22 dienos, sekmadienio, Lisieux mieste, Prancūzijoje, iškilmingai švenčiamas šventosios karmelitės Kūdikėlio Jėzaus Teresės (1873-1897) paskelbimas visuotinės Bažnyčios mokytoja.
Ne visi moka „Tėve mūsų“ maldą ištisai, kartais prisimena tik kelis maldos žodžius. Kunigas Marco Pozza, televizijos laidų vedėjas Italijoje, atvirai prisipažino, kad jis taip buvo įpratęs kartoti Viešpaties maldą, kad ištuštėjo turinys, jam „Tėve mūsų“ malda daugiau nebesakė nieko. 
Misijų sekmadienio Evangelijos tema primena kiekvieno iš mūsų pareigą Dievui ir Tėvynei. Dievo malonės dėka esame žemės ir dangaus piliečiai. Jėzaus oponentų klasta dar kartą virsta pamokančiu evangeliniu išminties perlu, kuris primena mūsų pareigą ne tik kasdieniams žemiškiems įsipareigojimams, bet, kas svarbiau, niekada nepamiršti mūsų dvasinių pareigų ir saitų dabarčiai ir amžinybei.
2017 m. spalio mėn.15 dieną su tikinčiaisiais atsisveikino į Vilnių šios arkivyskupijos arkivyskupo metropolito augziliaru paskirtas, iki šiol ėjęs Telšių vyskupijos Katedros administratoriaus pareigas, vyskupas nominatas kun. Darius Trijonis. Jis tą sekmadienį aukojo 12 val. Šv. Mišias ir sausakimšoje tikinčiųjų Katedroje sakė pamokslą. Kalbėjo apie Dievo planą savo gyvenime, dalinosi patirtimis iš kunigiškojo kelio bei apie daugiau nei dvejus metus darbą šioje, gimtojoje parapijoje. Po Šv. Mišių gausus būrys tikinčiųjų – iš Telšių, Gargždų, Plikių, Slengių, kur jis yra kunigavęs, parapijų, įvairių įstaigų, organizacijų atstovai sveikino gruodžio 16 dieną Vilniaus arkikatedroje bazilikoje vyskupo šventimus gausiantį vyskupą nominatą kunigą Darių Trijonį ir linkėjo gausios Dievo palaimos bei ištvermės sunkiose ir atsakingose naujose pareigose Bažnyčioje.
Ketvirtadienio vidudienį popiežius Pranciškus audiencijoje priėmė per 80 Lione esančios privačios katalikiškos mokyklos „Institution des Chartreux“ mokinių ir juos lydinčių suaugusiųjų. Ši mokykla pasižymi tuo, kad jos formacijoje daug dėmesio skiriama tiek tiksliesiems mokslams, tiek ekonomikos ir prekybos disciplinoms. Daug ją užbaigusių mokinių vėliau tampa studentais prestižiniuose universitetuose.
Viešpats tesuteikia mums malonę visada atsiminti, kad jis ne dėl mūsų nuopelnų, bet vien iš meilės mums dovanoja išganymą, tačiau tuo pat metu iš mūsų jis laukia gailestingumo darbų, sakė popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytą aukodamas Mišias Vatikano Šv. Mortos namų koplyčioje. Šios dienos Evangelijoje Jėzus kaltina fariziejus ir Rašto aiškintojus veidmainiavimu. Jie stato paminklus pranašams, kuriuos jų pačių tėvai žudė. „Vargas jums, Įstatymo mokytojai! – sakė Jėzus - Jūs pasisavinote pažinimo raktą, bet patys nėjote ir norintiems įeiti kliudėte“.
Visi geros valios žmonės pašaukti darbuotis vardan taikos širdimi, protu ir rankomis. Religijų vaidmuo taikos kūrime ypatingas ir nepamainomas. Jos negali likti nešališkomis ar abejingomis taikai. Religijų tarnystė taikai brangi, nes religijos savo prigimtimi yra skirtos ugdyti taiką, kurdamos teisingumą, brolystę, skelbdamos nusiginklavimą ir beišrūpindamos kūrinija. Todėl stenkimės ir toliau eiti tarpreliginio bendradarbiavimo keliu, kuris leidžia priešintis smurtiniams konfliktams, plėsti darnų vystymąsi, saugoti žemę, pasakė popiežius Pranciškus, trečiadienį Vatikane Pasaulinės Religijų už taiką konferencijos delegacijai.
Šiandien mes gyvename su amžino gyvenimo viltimi, tačiau tai kas šiandien yra viltis, vieną dieną taps tikrove – amžinu gyvenimu. Kiekvieną iš mūsų Jėzus paims už rankos ir tars: „Sakau tau, kelkis“. Taip kalbėjo popiežius Pranciškus trečiadienio rytą Šv. Petro aikštėje vykusios bendrosios audiencijos katechezėje apie krikščionišką viltį mirties neišvengiamybės akivaizdoje.
