Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. Atvėręs lūpas jis mokė: "Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus karalystė. Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti. Palaiminti romieji: jie paveldės žemę. Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo: jie bus pasotinti. Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo. Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą. Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais. Palaiminti persekiojami dėl teisumo: jų yra dangaus karalystė. Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje". (Mt 5,1-12a)

Visuomet prisiminkite: jūs dovanojate kitiems kažką didingo ir nepakartojamo: krikščioniškąją viltį, kuri nėra tiktai paprasta dvasinė paguoda, nes remiasi Priskėlimo galia, paliudytą tikėjimu ir darbais. Šiais žodžiais popiežius Pranciškus kreipėsi į pasaulinę Marijos radijo šeimą, kurios vadovus ir atstovus iš septyniasdešimties kraštų priėmė ketvirtadienio ryto audiencijoje, netrukus po susitikimo su Lietuvos Respublikos prezidente.

Vatikane įsteigta nauja mokslinė kultūrinė fundacija „Gravissimum educationis“. Popiežius Pranciškus pasirašė steigimo chirografą trečiadienį, spalio 28 dieną, minint to paties vardo Vatikano II susirinkimo deklaracijos paskelbimo penkiasdešimtąsias metines. Fundacijos tikslas – skatinti katalikišką ugdymą pasaulyje.

„Kas nori man tarnauti, tegul seka paskui mane: kur aš esu, ten bus ir mano tarnas. Kas man tarnaus, tą pagerbs mano Tėvas“ (Jn 12,26). Atsisveikiname su Kun. Petru, kuris sekė paskui Jėzų ir visą gyvenimą ištikimai tarnavo Dievo tautai.

Kai kunigas perkopia per 80 metų gyvenimo kalną ir kai už pečių penkiasdešimties metų ištikima tarnystė Dievui, Bažnyčiai ir žmonėms, norisi ne liūdėti, bet džiaugtis ir dėkoti Dievui, kad turėjome kunigą, kuris savo gyvenimo kertiniu akmeniu pasirinko Jėzų Kristų ir labai tiesiai ėjo kunigystės keliu, kuriuo susižavėjo dar ankstyvoje jaunystėje.

Šio trečiadienio bendroji popiežiaus audiencija šv. Petro aikštėje skyrėsi nuo kitų tuo, kad ji buvo „tarpreliginė“, paminint Vatikano II Susirinkimo dokumento „Nostra Aetate“ priėmimo sukaktį.

Už šią deklaraciją Susirinkimo tėvai didžiule dauguma nubalsavo lygiai prieš penkiasdešimt metų, 1965-ųjų spalio 28-ąją dieną. Joje buvo išdėstyti katalikų Bažnyčios požiūrio į kitas religijas principai, priešiškumo logiką keičiant pagarbos ir dialogo logika. Gerai žinoma, kad ši tema rūpėjo palaimintajam Pauliui VI, kuris dar prieš Susirinkimo pabaigą įsteigė „Sekretoriatą nekrikščionims“, šiandien virtusį Popiežiškąja tarpreliginio dialogo taryba.

Popiežius Pranciškus suteikė jubiliejinius visuotinius atlaidus Kristaus legionieriams ir sąjūdžio „Regnum Christi“ nariams. Jie galės pelnyti visuotinius atlaidus Apaštališkosios penitenciarijos nurodytomis sąlygomis per Legionierių jubiliejinius metus, minint įsteigimo 75 metines. Legionierių jubiliejiniai metai pasibaigs 2016 metų birželio 12-ąją, Švč. Jėzaus Širdies liturginės šventės dieną. Dekretą dėl jubiliejinių visuotinių atlaidų Legionieriams pasirašė Apaštališkosios penitenciarijos Didysis penitenciarius.

Lenkijos ir Vokietijos katalikų vyskupai pirmadienį, spalio 26 d., Romoje aukojo Susitaikymo Mišias ir dalyvavo „Susitaikymo laiško“ penkiasdešimtųjų metų minėjime. Abiejų šalių ganytojai Mišias aukotojo Kryžiuočių kapinių Sopulingosios Marijos bažnyčioje. Konferencijoje apie susitaikymą europietiškame kontekste kalbėjo vokiečių, lenkų ir čekų vyskupai, diplomatai, ortodoksų ir musulmonų atstovai. Istorinės reikšmės laiškas, paskelbtas 1965 metų lapkričio 18 dieną, kuriame lenkų vyskupai pareiškė vokiečiams vyskupams , kad „atleidžia ir prašo atleidimo“, paskatino dviejų šalių katalikų episkopatų santykių atšilimą.

Spalio 25 d., Vilkaviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo katedroje, vyko neįprasta, bet labai džiugi šventė. Šioje šventovėje Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila penkiems vyrams suteikė kandidatų į diakonystę skyrimus.

Tragiškos netektys Afganistane ir Pakistane dėl žemės drebėjimo regione giliai nuliūdino popiežių. Kardinolas Parolin, Popiežiaus Valstybės sekretorius, pranešdamas nuncijui Pakistane apie Šventojo Tėvo užuojautą, artumą ir maldas patikino, jog popiežius Pranciškus meldžia guodžiančios ir stiprinančios dangaus palaimos visiems, kurie liūdi netekę artimųjų, kaip ir gelbėjimo operacijų darbuotojams. Popiežius meldžiasi už visus, kurie žuvo, buvo sužeisti ir dingo per žemės drebėjimą.

Pagarbiai,„Malonė, gailestingumas ir ramybė“ – tai žodžiai, įrašyti arkivyskupo Gintaro GRUŠO ganytojiškame herbe. Lietuvos kariuomenės ordinariato apaštališkąjį administratorių, LVK pirmininką bei Vilniaus arkivyskupą metropolitą apie karus ir taiką, priešus ir artimus, mus ir pabėgėlius, klausinėjome Šilinėse, tądien, kai meldėme malonių taikdariams bei tėvynės kariams, taip pat ir persekiojamiems, kalinamiems, kenčiantiems, žūstantiems dėl Kristaus ir tikėjimo...

Tikintys ar ne, šiandien mes sutariame, jog žemė yra bendras paveldas, kurio vaisiai turi būti skiriami visiems. Tikintiesiems tai tampa ištikimybės Kūrėjui klausimu, nes Dievas sukūrė pasaulį kiekvienam. Todėl kiekvienai ekologinei perspektyvai reikia socialinės perspektyvos, kuri atsižvelgia į pamatines vargšų ir pažemintųjų teises, - rašoma deklaracijoje, adresuotoje taip vadinamajai „Paryžiaus konferencijai“: pasaulio lyderių suvažiavimui gruodžio pradžioje, skirtam klimato kaitos problemai ir teisiniam susitarimui, JTO konvencijos forma, dėl priemonių, kurios gali šią problemą sušvelninti, kiek tai liečia žmonijos įtaką.

Šventojo Sosto Spaudos salėje antradienio rytą buvo pristatytas 51-asis Tarptautinis eucharistinis kongresas, kuris ateinančių metų sausio 24-31 dienomis vyks Cebu mieste, Filipinuose. Spaudos konferencijoje kalbėjo Tarptautinių eucharistinių kongresų komiteto pirmininkas arkivysk. Piero Marini ir jo padėjėjas kun. Vittore Boccardi bei iš Filipinų šia proga atvykęs Cebu arkivyskupas Jose Palma.

Dviejose arkivyskupijose – Palerme ir Bolonijoje – popiežius paskyrė naujus ganytojus. Abu sostus ligi šiol valdę kardinolai dėl amžiaus pasitraukė iš pastoracinių pareigų užleisdami vietą jaunesnės kartos sielovadininkams.

Pirmadienio rytą popiežius Pranciškus priėmė grupę kariuomenės ordinarų ir kapelionų, dalyvaujančių tarptautinės humanitarinės teisės kursuose, kuriuos surengė Vyskupų kongregacija ir Popiežiškosios Tarpreliginio dialogo bei Teisingumo ir taikos tarybos. Kursuose dalyvauja ir Lietuvos kariuomenės ordinariato apaštališkasis administratorius arkivysk. Gintaras Grušas.

 Tai katalikiška moterų vienuoliją įkurta pal. kun. Mykolo Sopočkos. Įkvėpimo įkurti kongregaciją suteikė ses. Faustinos Kovalskos patirti apsireiškimai. 1935m.Jėzus apreiškė šv. S. Faustinai, kad Dievas trokšta, jog būtų tokia vienuolija, kuri skelbtų Dievo gailestingumą pasauliui ir išprašytų jo pasauliui. Jėzus pasakė šv.S. Faustinai: ,,Trokštu, kad tokia vienuolija būtų“.

 (1932–1963–2015)

2015 metų spalio 26 dieną, eidamas 84-uosius metus, Marijampolėje mirė monsinjoras Petras Meilus.

Petras Meilus gimė 1932 metų sausio 1 dieną Rokiškio apskrityje, Skapiškio valsčiuje, Šeriškių vienkiemyje, mažažemių valstiečių Kazimiero ir Albinos Meilų šeimoje. Jis buvo jauniausias iš penkių šeimoje augusių vaikų. 1939 metais Petras pradėjo lankyti Šiurpiškių pradžios mokyklą, kurioje 1944 metais baigė penkis skyrius. Po karo, kadangi arti nebuvo jokios mokyklos, metus Petras niekur nesimokė, o 1945 metais įstojo į Skapiškio progimnaziją. 1949 metais pradėjo mokytis Kupiškio vidurinėje mokykloje, tačiau susirgo tuberkulioze ir teko moksluose vėl daryti pertrauką. 1950 metais Vilniuje pakėlė skaudžią plaučių operaciją, o po metų sustiprėjęs toliau tęsė mokslus Pandėlio vidurinėje mokykloje, nes joje, kaip užsienio kalbos, buvo mokoma vokiečių, kurios anksčiau Petras buvo mokęsis Kupiškyje.

Ką tik pasibaigusiame šeimai skirtame Vyskupų Sinode Bažnyčiai Lietuvoje atstovavo Vilniaus arkivyskupas emeritas kard. Audrys J. Bačkis. Sekmadienį, iškart po Sinodo uždarymo Mišių paprašėme jo komentaro apie tris savaites trukusią asamblėją.

Iš tikrųjų aš labai pozityviai vertinu. Aš pats esu laimingas dalyvavęs šiame Sinode. Jis ne naują mokymą skelbia, bet parodo visos Bažnyčios ganytojų jautrumą šeimai, kad mes žiūrime kokioje padėtyje šiandien pasaulyje gyvena šeima. Tai labai plati panorama – kiekvienas kraštas, kiekvienas kontinentas, kiekvienas regionas turi savo ypatingas problemas ir tai buvo išreikšta.

Vyskupų Sinode apie šeimą Romoje taip pat dalyvauja dvylika broliškų delegatų iš kitų krikščioniškų Bažnyčių, konfesijų ir organizacijų. Į Sinodą atvyko ortodoksiškų Konstantinopolio, Maskvos patriarchato, Rumunijos, Serbijos, Albanijos, Egipto koptų, Antiochijossirų Bažnyčių ganytojai, taip pat Anglikonų Komunijos, Pasaulinės liuteronų federacijos, Pasaulinės metodistų tarybos, Kristaus mokinių Bažnyčios (JAV), Pasaulinės baptistų sąjungos, Pasaulinės Bažnyčių tarybos ir Pasaulinės evangelikų sąjungos atstovai. Jie neturi balsavimo teisės, tačiau turi balso teisę pasisakyti įvairiais momentais.

Telšių vyskupijos kunigai, diakonai, seminaristai 2015 m. spalio 19 dieną rinkosi į Telšiuose vykstančią kasmėnesinės formacijos konferenciją. Konferencija prasidėjo visų bendra malda Liturginių valandų Rytmetine. Tą dieną į Telšius atvyko ir į susirinkusiuosius kreipėsi apaštalinis nuncijus Pabaltijui arkivyskupas dr. PedroLopezQuintana. Atvykusį Svečią pasveikino ir pristatė Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ, konferencijoje dalyvavo ir Telšių vyskupijos vyskupo augziliaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM.

Evangelijoje pagal Morkų vienas po kito seka du pasakojimai apie žmones, kurie kreipėsi į Jėzų su jiems svarbiais prašymais. Jėzaus mokiniai Jokūbas ir Jonas prašė privilegijos sėdėti Mesijo dešinėje ir kairėje, o aklas elgeta maldavo tik jo pasigailėti. Pirmiesiems Jėzus pasakė: „Patys nežinote, ko prašote“, o elgetai tarė: „Eik, tavo tikėjimas išgelbėjo tave!“ Ir aklasis praregėjo.

Lapkričio 10 dieną yra numatyta dar viena popiežiaus Pranciškaus kelionė Italijoje, šį kartą istorija ir menu nepaprastai turtinguose Prato ir ypač Florencijos miestuose. Ši popiežiaus kelionė suderina du tikslus: Florencijos ir Prato vyskupijų aplankymą bei susitikimą su tomis dienomis Florencijoje vyksiančio Italijos bažnytinio kongreso dalyviais, kurių bus apie 3000.

asitinkant Popiežiaus Pranciškaus skelbiamus šventuosius Gailestingumo metus 2015 m. spalio 26–28 d., Šiluvoje, Jono Pauliaus II namuose, vyks nuoseklios katechezės ciklo „Ateik ir sek mane“ seminaras „Dievas apstus gailestingumo“ (Ef 2, 4), skirtas 5 – 10 metų vaikų tikėjimo ir dvasinio gyvenimo ugdymui.

Ketvirtadienį popietinės Vyskupų Sinodo generalinės kongregacijos metu popiežius Pranciškus pranešė apie savo sprendimą įkurti naują Romos kurijos instituciją, kurios kompetencijoje bus pasauliečių, šeimos ir gyvybės apsaugos reikalai. Būsima nauja dikasterija pakeis dabartines popiežiškąsias pasauliečių ir šeimos tarybas. Prie jos bus taip pat prijungta Popiežiškoji gyvybės akademija.

Nors pagal šios Vyskupų Sinodo asamblėjos programą buvo numatyta, kad baigiamojo dokumento projektas bus paruoštas iki trečiadienio vakaro ir pristatytas jau ketvirtadienio rytinėje sesijoje, jo rengimas užsitęsė ir buvo baigtas tik ketvirtadienio vidudienį. Tad ketvirtadienį po pietų jis pristatomas Sinodo tėvams, o penktadienio rytą jie galės pateikti savo pastabas.

Ne kaltinti, bet skelbti Dievo gailestingumą

Šeštadienio vakarą užbaigiant paskutinę Vyskupų Sinodo generalinę kongregaciją popiežius Pranciškus pasakė kalbą, kurioje padėkojo visiems Sinodo tėvams, broliškiems delegatams ir stebėtojams, visiems kas savo darbu prisidėjo prie jo rengimo ir eigos, kas malda lydėjo jo darbus.

Paskutinę Sinodo asamblėjos dieną, prie balsavimą už baigiamąjį dokumentą, Sinodo tėvai, kartu su broliškais delegatais ir stebėtojais paskelbė pareiškimą, kuriuo visų pirmą solidarizuojamasi su visokias negandas ir smurtą kenčiančiomis šeimomis Artimuosiuose Rytuose. Atsimenamos taip pat panašios situacijos Afrikoje ir Ukrainoje.

Priartėjo Sinodo darbų pabaiga. Šeštadienį bus priimtas Asamblėjos Baigiamasis dokumentas, sekmadienį popiežius Pranciškus su Sinodo tėvais aukos asamblėjos uždarymo Mišias.

Paskutinės Asamblėjos apie Šeimą naujienos buvo paskelbtas penktadienį per Asamblėjos dalyvių spaudos konferenciją.