Pirmą dieną popiežius Pranciškus buvo prie Sinodo salės durų, kiekvieną iš mūsų pasveikino atskirai. Jis sėdi su Sinodo pirmininkais ir nuo pirmos dienos buvo aišku, kad Sinodo nariai gali tiesiai ateiti prie jo, pasakyti „labas“ ir kalbėti. Jis labai atviras. Kai turime kavos pertraukėles, jis taip pat ateina pakalbėti su visais. Likusį laiką jis sėdi ir klausosi pasisakymų. Jis mus girdi tiesiogiai. Jo buvimas yra jaučiamas, liudija, kad jis aktyviai dalyvauja procese, - žurnalui „America“ pasakojo vyskupas George Murray SJ, vienas iš Sinodo tėvų, jėzuitas.

Trečiadienio bendrosios audiencijos katechezėje popiežius Pranciškus kalbėjo apie meilės ir ištikimybės pažadą, kuris yra viso šeimos gyvenimo pagrindas. Meilės ir ištikimybės pažadas, kurį vyras duoda moteriai ir moteris vyrui taip pat reiškia jų įsipareigojimą auginti vaikus, rūpintis senais tėvais, globoti silpnuosius šeimos narius, vienas kitam padėti ir priimti vienas kito pažeidžiamumą ir ribotumą.

Dievas visada gausiai mus apdovanoja savo malonėmis. Tačiau mes ne visada suprantame Dievo meilės gausą, nes esame linkę viską matuoti. Apie tai kalbėjo popiežius Pranciškus antradienio rytą aukotų Mišių homilijoje komentuodamas apaštalo šv. Pauliaus laiško romiečiams ištrauką.

Neramumų proveržiai Ukrainoje sukrėtė, tačiau daugeliui padėjo iš naujo atrasti maldą, pasakė arkivyskupas Gullicksonas, pokalbyje su Vatikano radiju dalydamasis įspūdžiais apie Ukrainoje praleistus ketverius diplomato darbo metus. Užbaigęs misiją Ukrainoje arkivyskupas ThomasGullickson neseniai išvyko į Šveicariją ir Lichtenšteiną, kur perėmė jam pavestą naują atstovavimo Šventajam Sostui misiją.

Jau tik kelios dienos iki šeimai skirtos Vyskupų Sinodo asamblėjos pabaigos. Po keturių darbo kalbinėse grupėse sesijų, antradienį po pietų Vyskupų Sinodo dalyviai vėl susirinko į bendrą posėdį – generalinę kongregaciją – ir buvo supažindinti su 13 kalbinių darbo grupių išvadomis, liečiančiomis trečiąją Sinodo darbo dokumento temų dalį – šeimos pašaukimą dabartiniais laikais.

Vienas iš Sinodo tėvų yra HervéJanson, Mažųjų Jėzaus brolių kongregacijos vyresnysis. Jo atvejis iš kitų išsiskiria tuo, kad jis yra vienintelis Sinodo tėvas, turintis balso teisę, bet nesantis kunigas ar vyskupas. Jis buvo deleguotas, kartu su devyniais kitais, kaip vienuolinių kongregacijų ir pašvęstojo gyvenimo bendruomenių atstovas.

Aš esu paprastas brolis, koordinatorius religinės bendruomenės, tarptautinės, bet labai kuklios, turinčios mažiau nei du šimtus brolių: Mažųjų Jėzaus brolių, įkvėptų palaimintojo Charles de Foucauld pavyzdžio, - Sinodo salėje prisistatė HervéJanson, kurio pilną pranešimo tekstą paskelbė žurnalo „Commonweal“ interneto portalas.

Palestinos katalikai prašo taikos malonės savo tėvynei. Šeštadienį, spalio 24 dieną visose palestiniečių katalikų parapijose Palestinoje, Izraelyje ir Jordanijoje rengiami jaunimo maldos susitikimai. Vigilija vyks Palestinos Švč. M. Marijos liturginės šventės dieną. Palestiniečių jaunimas melsis prašydami Viešpaties suteikti taikos malonę ypač dabar kai Jėzaus gimtinėje išaugo smurtas.

Popiežiaus homilija

Sekmadienį, spalio 18 dieną, minint Pasaulinę Misijų dieną popiežius Pranciškus iškilmingų Mišių metu paskelbė keturis naujus Bažnyčios šventuosius. Nauji šventieji yra Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės tėvai Liudvikas Martin (1823 - 1894) ir Marija AzelijaGuérin (1831 - 1877), italas kunigas VincenzoGrossi, ispanų kilmės sesuo Nekaltojo Prasidėjimo Marija.

Kanonizavimo apeigos vyko Šv. Petro aikštėje, dalyvaujant maldininkams iš tų kraštų, iš kurių kilę nauji šventieji. Naujuosius šventuosius jų iškėlimo į altorių garbę šventėje dalyvavimu pagerbė Ispanijos vyriausybės atstovų delegacija.

Prasidedant trečiajai Sinodo darbų savaitei, asamblėjoje, kurioje aptariamas šeimos pašaukimas ir misija bažnyčioje ir šiuolaikiniame pasaulyje, buvo suteiktos platesnės galimybės kreiptis į Bažnyčios hierarchus iš šeimos gyvenimo pozicijų pasauliečiams - daugeliui porų ir ypač moterims, pakviestoms į Sinodą pasidalinti patirtimi ir pristatyti savo aktualijas.

Spalio 18 dieną minima Pasaulinė Misijų diena. Šia proga agentūra „Fides“, pristatydama panoraminį Bažnyčios pasaulyje vaizdą, paskelbė kai kuriuos statistinius duomenis iš Bažnyčios statistikos metraščio (paskutinį kartą šis žinynas atnaujintas 2013 m. gruodžio pabaigoje). Tuo metu pasaulio populiacija buvo 7.093.798.000, iš jų katalikų 1.253.926.000. Lyginant su prieš tai buvusių metų rodikliais, katalikų tikinčiųjų padaugėjo 25.305.000. Padidėjimas būdingas visiems žemynams.

Spalio 14 d. Panevėžio kurijoje vyko Panevėžio vyskupijos kunigų susirinkimas, kurio metu buvo pristatyta pop. Pranciškaus enciklika „Laudato si“.

Susitikimo pradžioje arkivyskupas Lionginas Virbalas, vysk. Jonas Kauneckas ir kunigai sukalbėjo Liturginių valandų dieninę. Po to kun. Žydrūnas Vabuolas pristatė pirmąją pop. Pranciškaus socialinę encikliką, trumpai apžvelgdamas socialines enciklikas.

Keturi nauji šventieji atspindi skirtingus gyvenimo pasirinkimus, kur gali išsiskleisti krikščioniškas pašaukimas: kvietimas kurti šeimą ir auginti vaikus, vienuolinis pašaukimas per įžadus, kunigystė. Sekmadienį, spalio 18 dieną, Sinodo apie šeimą kontekste popiežius Pranciškus kanonizuoja Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresėlės tėvus Liudviką Martin ir Mariją Azeliją (vadintą Zelija) Guérin, kunigą Vincenzo Grossi, seserį Nekaltojo Prasidėjimo Mariją.

„Pusė mano širdies yra Lietuvoje“, pasakė Vatikano radijo lietuvių skyriaus redaktoriams šv. Jonas Paulius II pirmajame oficialiame susitikime su tarptautinės spaudos atstovais 1978 metų spalio 21 dieną. Apie nepaprastus žodžius iš popiežiaus lūpų, kurių reikšmė anuomet kai Lietuva ir Bažnyčia Lietuvoje buvo izoliuotos nuo pasaulio buvo dar ypatingesnė, Vatikano radijo programa lietuvių kalba pranešė dar tą pačią dieną, praėjus tik penkioms dienoms po lenko kardinolo, Krokuvos arkivyskupo išrinkimo Romos vyskupu ir popiežiumi. Šv. Karolis Wojtyla buvo išrinktas popiežiumi 1978 metų spalio 16 dieną ir pasirinko vadintis Jonu Pauliumi. Lietuvių gerokai mistifikuoti popiežiaus žodžiai „Pusė mano širdies yra Lietuvoje“ iš tikrųjų buvo tik dalis to, ką jis iš tikrųjų pasakė tą dieną trims Vatikano radijo lietuvių skyriaus darbuotojams. Popiežius Jonas Paulius II kalbėjo atsakydamas į prašymą: „Šventasis Tėve, melskitės už Lietuvą“. Į tai jis atsiliepė, „Kasdien meldžiuosi už Lietuvą, nes pusė mano širdies yra Lietuvoje“.

Čia prie Jėzaus prieina Zebediejaus sūnūs Jokūbas ir Jonas ir kreipiasi: „Mokytojau, mes norime, kad padarytum, ko prašysime“. Jis atsakė: „O ko norite, kad jums padaryčiau?“ Jie tarė: „Duok mums sėdėti vienam tavo šlovės dešinėje, kitam – kairėje!“ Jėzus atsakė: „Patys nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu, ir būti pakrikštyti krikštu, kuriuo aš būsiu krikštijamas?“ Jie sako: „Galime“. Bet Jėzus jiems pasakė: „Beje, taurę, kurią aš gersiu, jūs gersite, ir krikštu, kuriuo aš būsiu pakrikštytas, jūs irgi būsite pakrikštyti. Tačiau ne mano reikalas duoti vietą savo dešinėje ar kairėje, – tai bus tiems, kuriems paskirta“. Tai išgirdę, dešimtis supyko ant Jokūbo ir Jono.

Pagal Vyskupų Sinodo statutą, kas kart kai susirenka eilinė Sinodo asamblėja ji privalo išrinkti naują eilinę Sinodo tarybą, kurios nariai šias pareigas eina iki sekančios eilinės asamblėjos. Todėl dabartinė eilinė generalinė Asamblėja išrinks iš eilės XIV eilinę Generalinio sekretoriato tarybą. Rinkimams paskirtos dvi dienos, spalio 20 ir 22. Sinodo tėvai, kurių iš viso 270, iš savo tarpo galės išrinkti dvylika tarybos narių, po tris iš kiekvieno žemyno: Europos, Amerikos, Afrikos ir Okeanijos. Kitus tris narius paskris pats popiežius, Vyskupų Sinodo prezidentas.

[2015 m. spalio 18 d.]

Brangūs broliai ir seserys!

2015-ųjų metų Pasaulinė misijų diena minima pašvęstajam gyvenimui skirtais metais, suteikiančiais paskatą maldai ir apmąstymams. Juk jei kiekvienas pakrikštytasis pašauktas liudyti Viešpatį Jėzų skelbdamas dovanai gautą tikėjimą, tai šitai juo labiau galioja pašvęstiesiems asmenis, nes pašvęstąjį gyvenimą ir misiją sieja labai artimas ryšys. Sekimas Jėzumi, davęs pradžią pašvęstajam gyvenimui Bažnyčioje, yra atsakas į pašaukimą imti kryžių ir eiti paskui Jį, sekti Jo atsidavimu Tėvui, Jo tarnavimu bei meile, atiduoti savo gyvybę, kad ją vėl atrastum. O kadangi visas Kristaus gyvenimas yra misionierinis, Juo artimiau sekantys vyrai ir moterys irgi turi išsiskirti šia savybe.

Spalio 14 dieną kardinolui Loris Capovilla sukako šimtas metų. Iš Venecijos regiono kilęs jubiliatas, buvęs šv. popiežiaus Jono XXIII sekretorius, yra amžiumi vyriausias Bažnyčios kardinolas.

Trečiadienį ir ketvirtadienį Sinodo salėje buvo klausoma vyskupų pasisakymų apie trečią Sinodo darbo dokumento temų grupę, liečiančią šeimos misiją šiandien ir su tuo susijusius įvarius sielovadinius sprendimus. Per tris generalines konkrecijas – trečiadienio rytą ir po pietų bei ketvirtadienio rytą – pasisakė net 93 Sinodo tėvai, tad kaip pastebėjo t. Federico Lombardi SJ ketvirtadienį po vidudienio vykusioje tradicinėje spaudos konferencijoje, pristatyti kad ir labai trumpą visų pranešimų santrauką – tai „neįmanoma misija“. Tad labai bendrais bruožais kokios temos buvo dažniausiai keliamos Sinodo tėvų pasisakymuose?

Spalio mėnesiui persiritus į antrąją pusę sekmadienio Evangeliją galėtume drąsiai pavadinti mokinių tuščių ambicijų sekmadieniu. Jėzus jau ne kartą vis kalba ir kalba savo mokiniams apie artėjančią ir Jo laukiančią kančią bei mirtį ant kryžiaus. O tuo tarpu du mokiniai, Zebediejaus sūnūs Jokūbas ir Jonas, panirę į kitokią savo gyvenimo svajonę: valdžią, turtus ir garbę. Ko neaplanko tokia mintis?

Pranašo Izaijo knygoje randame keturias giesmes - pranašavimus apie Viešpaties Tarną, kuris bus tautų šviesa (42,6) ir neš išganymą iki žemės pakraščių (49,6). Šis Tarnas kentės, bus paniekintas, skausmų vyras (53,3). Jis bus sužalotas dėl mūsų nusižengimų, ant jo kris kirčiai už mūsų kaltes ir mes būsime išgydyti jo žaizdomis (53,5).

Pranašo Izaijo knyga parašyta maždaug 700 metų prieš Kristų, bet joje tiesiog fotografiškai pateikiama Jėzaus tarnystė ir kančia už mūsų nuodėmes. Krikščioniškoji tradicija vienbalsiai šias pranašystes taiko Jėzui. Jis prisiėmė mūsų kaltes, kentėjo už mūsų nuodėmes ir savo mirtimi ant kryžiaus jas sunaikino.

Evangelistas Lukas pasakoja angelo atneštą žinią Marijai apie Dievo Sūnaus įsikūnijimą. Apsireiškęs Marijai angelas paskelbia Dievo planą, kad ji pradės ir pagimdys Aukščiausiojo Sūnų, kurio viešpatavimui nebus galo (Lk 1,26-38). Marija nesupranta kaip visa tai įvyks ir dėl to yra sumišusi, bet angelo nuraminta ištaria „taip“. Ji jaučiasi esanti Viešpaties tarnaitė ir pasiryžusi padaryti visa, ko Dievas iš jos panorės. Marija ne viską suprato, kaip tai įvyks, bet nė kiek nesuabejojo priimti Dievo sprendimą.

Nors turtuoliai retai lanko bažnyčią ir dar rečiau susimąsto apie amžinąjį savo likimą, o tie, kurie esame nuolat Dievo ir Bažnyčios mokymo lauke, dažnai vos galą su galu sudurdami galėtume savęs paklausti: „Ar turi kokios įtakos mano išganymui užgyventas turtas?“

Vienuolė karmelitė, Bažnyčios mokytoja, viena iš mylimiausių ir žinomiausių šventųjų. Ji yra Prancūzijos ir pasaulio misijų globėja, ją gerbia ir kitų krikščioniškųjų konfesijų išpažinėjai ir netgi nekrikščionys. Visuotinė Bažnyčia šią šventąją mini spalio 1 d.

Gyvenimas

Teresė Marten gimė Prancūzijoje, Alansone, 1873 m. sausio 2 d. giliai tikinčių, atsidavusių katalikų Liudviko Marteno ir Zelijos Geren šeimoje. Beje, Teresėlės tėvai dėl savo tikėjimo ir gyvenimo liudijimo yra paskelbti Dievo tarnais. Teresė buvo jauniausia iš penkių seserų. Būtent darnioje ir mylinčioje šeimoje Teresėlė gavo pirmąją tikros tėviškos bei motiniškos meilės patirtį. Šios meilės patirtis persmelks jos santykius su Dievu. Laimingasis Teresėlės gyvenimo laikotarpis pasibaigia 1877 m. rugpjūčio 28 d. mirus mamai. Po jos mirties tėvas su dukromis išsikrausto į Lizjė.

Pirmojo spalio mėnesio sekmadienio Evangelijos pagal Morkų skaitinys primena mums amžinus šeimos klausimus: koks turi būti tarpusavio sugyvenimas ir kaip spręsti šeimoje kylančias krizes. Jėzus skelbia revoliuciją: visi Mozės suteikti leidimai parašyti žmonai skyrybų raštą yra tik vyro širdies kietumas ir daugiau jokiu būdu nebeleistinas žmonių elgsenos paprotys. Atminkime, kad spalio mėnesio pirmo sekmadienio Evangelijoje Jėzus yra užklumpamas fariziejų, kurie ateina tik su vienu tikslu – spęsti Jam pinkles.

Paskutinio rugsėjo sekmadienio Evangelija kviečia atsigręžti kiekvieną iš mūsų į slapčiausias savo sielos gelmes – žmogišką pavydą, nepakantumą ir blogas naujienas. Kaip jas priimame savo širdyje: džiaugiamės, liūdime ar esame viskam abejingi?..

Rugsėjo 27 d., sekmadienį, Pikelių Švč. Trejybės bažnyčioje vyks Šv. arkangelo Mykolo atlaidai. 10 val. 30 min. aukojamos šv. Mišios. Po jų koncertuos Panevėžio pučiamųjų orkestras.

Kviečiame dalyvauti.

Organizatoriai

XXV eilinio metų sekmadienio Evangelijoje Jėzus mokinius ir šių dienų Bažnyčios vaikus moko kryžiaus kančios paslapčių: „Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas, ir jie nužudys jį, bet nužudytas jis po trijų dienų prisikels.“ Mokiniai nesuprato tų žodžių, bet nedrįso jį klausti“ (Mk 9, 31–32). Ir šiandien daugeliui sunku suprasti, pakelti ir nešti savo asmeninį kryžių, kai jis nugula ant mūsų pečių nedarbo, sumaištimi šeimoje, karjeros asmeninėmis nesėkmėmis ir net sunkios ligos pavidalu. Mes dažnai, kaip ir tie mokiniai pradžioje, ištikti vienų ar kitų gyvenimo krizių, nesuprantame ir tik dažnai tuščiai klausiame: „Kodėl aš? Kodėl man? Už ką?“

Esame kviečiami burtis draugėn į Žemaičių Kalvarijos Šventovę š. m. rugsėjo 27 d. ir kartu švęsti Stebuklingojo Dievo Motinos su Kūdikiu, Krikščioniškų Šeimų Karalienės, paveikslo karūnavimo devintąsias metines. Tą dieną – sekmadienį – Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje nuo 11 val. vyks Švč. Sakramento adoracija, 11. 30 val. kalbamas Rožinis, 12 val. – iškilmingos Šv. Mišios, kurias aukos Apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Pedro Lopez Quintana, Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ, jo augziliaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM.

Rugsėjo 13 d. – dvidešimt ketvirtas metų sekmadienis. Skaičius 13 dažnam menko tikėjimo dvasios žmogui – baimę ir prietarus sukeliantis jausmas. Tačiau Dievą tikintis žmogus žino, kad visos kalendoriaus dienos skirtos Dievo garbei ir Dievo Motinos Marijos žiniai. Žiniai, kuri per Fatimos stebuklą būtent šią dieną skelbė atsivertimo ir išganymo paslaptis Bažnyčiai ir pasauliui.