Tai klausimai, į kuriuos atsakymų ieško ne vienas šiandieninės visuomenės narys. Šeima vaidina ypatingą vaidmenį mūsų gyvenimuose, ji yra bendrystės širdis tiek visuomenėje, tiek Bažnyčioje. Čia dedami mūsų ir mūsų vaikų gyvenimo pamatai bei vertybės, kurios išlieka ilgam ir daro įtaką gyvenimui.

Irane prasidėję protestai  galėtų tapti vilties ženklu engiamoms religinėms mažumoms, jei protestuotojai reikalaus, kad teisė į sąžinės laisvę būtų gerbiama, sako Irane gimęs žurnalistas, kuris 2016 m. atsivertė į katalikybę.

 „Taika yra visų, ne vien dabartinių lyderių. Bergždžia prašyti didžiųjų taikos, jei jos nekuria mažieji, savo kukliomis pastangomis.  Visų mūsų likimas yra surištas, tiek vienų, tiek kitų“. Šiais žodžiais Jeruzalės patriarchato administratorius arkivyskupas Pizzaballa kreipėsi į tikinčiuosius Dievo Gimdytojos iškilmės Mišiose pirmadienį. Arkivyskupas, administruojantis lotynų patriarchato bažnyčias Šventojoje Žemėje, priminė visos katalikų bendruomenės pareigą darbuotis vardan taikos.

Sausio 3 dienos žinutėje „Twitter“ socialiniame tinkle popiežius Pranciškus vėl paminėjo taikos temą, apie kurią visa Bažnyčia buvo pakviesta kalbėti sausio 1-ąją, per Pasaulinę taikos dieną.

Pirmojoje 2018 metų bendrojoje audiencijoje popiežius Pranciškus tęsė katechezių ciklą apie šventąsias Mišias. Šventasis Tėvas kalbėjo apie vieną iš įvadinių eucharistinio šventimo žingsnių – kunigo kvietimą sukalbėti atgailos aktą: kodėl jis ištariamas, ką jis reiškia, ką jis suteikia Mišių dalyviui.

Popiežiaus Pranciškaus aukotų Piemenėlių Mišių metu Šv. Petro bazilikoje skambėjo ne tradiciniai vargonai, bet naujas skaitmeninis instrumentas, kuris nuo dabar bus naudojamas kiekvieną kartą kai popiežius vadovaus pamaldoms ar Mišioms, kurios bus transliuojamos į visą pasaulį.

Paskutinę 2017 metų dieną Kongo Demokratinėje Respublikoje vėl įvyko manifestacijos, kurios buvo išblaškytos policijos ir kariuomenės, žinių agentūros praneša apie keletą žuvusių. Šių manifestacijų priežastis – dabartinio prezidento Josepho Kabila nenoras atsisakyti valdžios, kas, deja, Afrikos kontinente nėra retenybė.

 „Popiežiaus Pranciškaus leksikonas“ yra naujas JAV leidyklos Liturgical Press veiklas. Per penkiasdešimt autorių, žinomi pasaulio krikščionių lyderiai ir apžvalgininkai, tarp jų ne vienas JAV kardinolas, aiškinasi popiežiui Pranciškui būdingas temas pagal paties popiežius vartojamą savitą žodyną. Jėzuitų portalas „America“ savo skaitytojams pristatė kardinolo Blase Cupich, Čikagos arkivyskupo, knygoje publikuotą apybraižą apie popiežiaus Pranciškaus iškeltą Bažnyčios, kaip karo lauko ligoninės įvaizdį. Šis stulbinantis įvaizdis, pasak kardinolo, yra raginimas katalikams permąstyti savo bažnytinį gyvenimą.

Popiežius paprašė per naujuosius metus kurti solidaresnį ir svetingesnį pasaulį. Sausio 1-ąją minėdamas Pasaulinę taikos dieną, šiemet skirtą taikos ieškantiems migrantams ir pabėgėliams, Šventasis Tėvas prašė neužgesinti vilties liepsnos migrantų ir pabėgėlių širdyse, nenuslopinti jų taikos lūkesčių. Popiežius susirinkusius į pirmąją 2018 metų Viešpaties Angelo maldą, pašvęstą Dievo Motinai Marijai, kvietė pirmąją kalendoriaus dieną kreipti žvilgsnius į Dievo Gimdytoją, kad motiniškai globojami tęstume kelionę laiko keliais.

Dievo Motina. Pradedame naujus metu, kreipdamiesi į Mariją pačiu svarbiausiu ir kilniausiu jos titulu. Kodėl  Dievo Motina, o ne Jėzaus Motina? Kai kas anksčiau norėjo, kad būtų apsiribojama šiuo vardu, tačiau Bažnyčia patvirtino: Marija yra Dievo Motina. Turime būti už tai dėkingi, nes šiuose žodžiuose glūdi nuostabi tiesa apie Dievą ir apie mus, sakė popiežius Pranciškus pradėdamas pirmosios metų dienos rytą aukotų Marijos Dievo Gimdytojos iškilmės Mišių homiliją.

Kaip kasmet paskutinę metų dieną, sekmadienio vakarą popiežius Pranciškus Šv. Petro bazilikoje vadovavo pirmiesiems mišparams, įvedantiems į pirmadienį švenčiamą Švč. M. Marijos Dievo Gimdytojos iškilmę ir su ja – į naujuosius metus. Tradiciniai Mišparai užbaigti padėkos už ką tik praėjusius metus himnu ir eucharistine adoracija.

Piemenys nusiskubino į Betliejų ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį. O visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu. Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje. Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip buvo jiems paskelbta. Praslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti berniuką, jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį angelas buvo nurodęs dar prieš jo pradėjimą įsčiose. (Lk 2, 16–21)

Pirmąjį naujų metų mėnesį popiežiaus Pranciškaus laukia gana intensyvi veiklos programa: prie kasmet sausį vykstančių tradicinių naujametinių susitikimų prisidės kelionė į dvi Lotynų Amerikos šalis – Čilę ir Peru.

Dvi didžiausios krikščionių šventės – Viešpaties prisikėlimas, Velykos ir Gimimas, Kalėdos  - švenčiamos aštuonias dienas, tai yra oktavą. Pirmiausiai krikščionių tradicijoje, jau trečiajame amžiuje, atsirado Velykų oktava, prasidedanti Viešpaties Prisikėlimo budėjimo naktį ir užsibaigianti Atvelykiu, tai yra antruoju Velykų sekmadieniu. Kalėdų oktava žinoma nuo ketvirtojo amžiaus. Ji prasideda pirmosiomis Kalėdų Mišiomis ir baigiasi sausio 1 švenčiama Marijos Dievo Gimdytojos iškilme. Bažnyčios istorijoje būta ir kitų oktavų, po aštuonias dienas švęstos ir kitos šventės, tačiau ilgainiui jos nunyko, o po Vatikano II Susirinkimo reformų paliktos tik dvi oktavos – Velykų ir Kalėdų.

 „Pirmą kartą Europos susitikimas vyksta trijų šalių ir dviejų kalbų kryžkelėje. Bazelis yra europietiškas miestas. Sienos kirtimas čia kasdienybė. Atvykdami čia, norime pareikšti, kad Europos kūrime negalima žengti atgal. Bazelis taip pat yra miestas XVI a. paženklintas protestantų reformacija ir kuriame šiandien imamasi daug ekumeninių iniciatyvų. Susirinkdami čia, mes taip pat žengiame žingsnį krikščionių vienybės link, kurią norėtume paskatinti“, rašo brolis Alois, Taizé bendruomenės vyresnysis, artėjant tradiciniam bendruomenės naujametiniam susitikimui.

Šiandien norėčiau kartu su jumis pasigilinti į Viešpaties Jėzaus gimimo prasmę, į tai ką iš tiesų reiškia įvykis, kurį šiomis dienomis išgyvename tikėjime ir Bažnyčios švenčiamose apeigose, sakė popiežius Pranciškus, pradėdamas kalėdinio laikotarpio trečiadienio bendrosios audiencijos katechezę.

 „Tyli naktis, šventa  naktis“ – „Stille Nacht, heilige Nacht“ - viena populiariausių pasaulyje kalėdinių giesmių, giedama beveik visomis krikščionių kalbomis, buvo sukurta prieš 200 metų. Jos žodžius 1816 m. parašė Austrijos kaimo Oberndorfo, netoli Zalcburgo, parapijos klebonas kun. Josephas Mohras. Melodijos autorius – tos pačios parapijos vargonininkas Franzas Xaveras Gruberis. Pirmą kartą giesmė viešai atlikta tos pačios parapijos bažnyčioje 1818 m. Kalėdų Piemenėlių Mišių metu. Savo parapijiečiams giesmę dviem balsais pagiedojo jos autoriai – klebonas ir vargonininkas.

Paminėję Jėzaus gimimą pasaulyje, šiandien minime pirmojo kankinio šv. Stepono gimimą dangui. Ir nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tarp šių dviejų minėjimų nėra nieko bendra, iš tiesų juos sieja labai stiprus ryšys, - sakė popiežius Pranciškus, kreipdamasis į romiečius ir piligrimus antrosios Kalėdų dienos vidudienį susirinkusius į Šv. Petro aikštę.

Marija „pagimdė savo pirmgimį sūnų, suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje“ (Lk 2,7). Šiais paprastais, bet aiškiais žodžiais Lukas mus atveda į tos šventosios nakties širdį, - savo Kalėdų nakties homiliją šv. Petro bazilikoje pradėjo popiežius Pranciškus. – „Viskas, tą naktį, tapo vilties versme“.

Popiežius Pranciškus per Kalėdų nakties mišias sekmadienį palygino Marijos ir Juozapo kelionę į Betliejų su šiais laikais dėl skurdo ar grėsmės gyvybėms savo tėvynes palikti priverstų milijonų žmonių migracija ir išreiškė viltį, kad nė vienas iš jų nepajus, jog „šioje Žemėje jiems nėra vietos“.

Ketvirtasis Advento sekmadienis sutapo su Kalėdų vigilija. Tad ir popiežius Pranciškus vidudienį vadovavo dar ketvirtojo Advento sekmadienio maldos susitikimui, o neturkus jau ėmė ruoštis aukoti Kalėdų Piemenėlių Mišias.

sveiki sulaukę šv. Kalėdų iškilmės! Tai nuostabus slėpinys kurį švenčiame: Dievas Tapo žmogumi. Dangaus ir žemės Viešpats tapo vienu iš mūsų. Išsipildė gražiausia žmonijos svajonė – regėti mus aplankiusį Dievą. Išsipildė ilgesys pakalbinti Kūrėją. Dievas prisiėmė žmogaus vargą, kad jį palengvintų, dar daugiau – kad jį perkeistų. Jis pakvietė žiūrėti į pasaulį Jo akimis – meilės žvilgsniu. Jis kvietė žmones pakeisti savo širdį ir žvelgti į kitą žmogų – su gailestingumu ir giedrumu. Dievas apsisprendė, kad mes apsispręstume. Jis pakvietė atrasti gyvenimo grožį paprastuose dalykuose ir būti jautriems vargšams.

Ketvirtasis  Advento sekmadienis mums primena Dievo nuolat daromus stebuklus žmogui, kai jo širdis ir gyvenimas atviri Dievo veikimui. Šį sekmadienį galime palyginti Zakarijo, šv. Jono Krikštytojo tėvo, istoriją ir Marijos panašų atvejį, kai angelas jiems kalbėjo Dievo lūpomis. Pirmu atveju senyvo amžiaus Zakarijas  buvo nubaustas nebylyste iki kūdikio gimimo, kad netikėjo, jog senatvėje susilauks palikuonio. Tikrai pasakytume keistas tas Dievo veikimas, kai Zakarijas, iš angelo prašydamas ženklo, nubaudžiamas nebylyste, o Marijai nieko neprašant suteikiamas ženklas – žinia apie Elzbietos sūnaus pradėjimą senatvėje. Marijos atveju nieko panašaus nenutiko, nes ji angelo žinią apie kūdikio gimimą iš Šv. Dvasios priėmė pasitikėdama Dievu, tik sumišusi susimąstė, kaip tai įvyks.

Kiekvienais metais laukdami šv. Kalėdų, Jėzaus gimimo šventės, vis iš naujo prisimename žmonijos išganymo istoriją, kurioje kiekvieno krikščionio gyvenimas yra aktyvus bendradarbiavimas Kristaus misijoje.

Tie Betliejaus žmonės, kurie kentė romėnų ir savo bendrataučio Erodo priespaudą, priklausė nuo sociopolitinės ekonomikos skirstymų ir atskirčių, susidūrė su skirtinga ekonomika: su Dievo Apvaizdos ekonomika. Piemenims apreikšta žinia bylojo apie naują tikrovę, kurioje galios ir autoriteto sąvokos buvo perkeistos Dievo įsikūnijimo. Piemenys tuoj pat atsiliepė į šią teofaniją ir nuėjo į „Betliejų pažiūrėti, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė“. Pasaulis šiandien dar kartą susiduria su iššūkiu atsiliepti į angelų skelbimą, kuris prašo priimti dieviškąją ekonomiką, nešant džiaugsmą, viltį ir taiką ten, kur pasaulį drasko prievarta, neteisingumas ir godumas, rašoma šventų Kalėdų žinioje, kurią pasirašo trylika Jeruzalėje reziduojančių Bažnyčių patriarchų, arkivyskupų, vyskupų, savųjų bendruomenių galvų.

Trečiadienio rytą vykusioje bendrojoje audiencijoje dalyvavusiems piligrimams popiežius Pranciškus linkėjo, kad Kalėdų taika visus lydėtų gyvenimo kelyje, kad Kalėdų džiaugsmas pasiektų visas šeimas, o taip pat vienišus ir kenčiančius žmones. Tęsdamas katechezių ciklą apie Mišias, šio trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams popiežius kalbėjo apie įžanginius liturginius momentus.

Gruodžio 6 dienos JAV prezidento Donaldo Trumpo pranešimas apie sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine ir, kaip šio sprendimo pasekmę, perkelti ten JAV ambasadą, nebuvo staigmena – apie tai Trumpas buvo žadėjęs dar savo rinkimų kampanijoje, išpildant 1995 metų Kongreso sprendimą. Gruodžio 6 dienos pranešime Trumpas pridūrė, kad Jeruzalės padalijimas, sienos, valdymo kompetencija buvo ir bus palestiniečių ir žydų derybų objektas. Dar vėliau pridurta, kad ambasados iškėlimas gali užtrukti metus, tris, gal ir daugiau, kitaip tariant, faktinė situacija dar ilgai gali išlikti kokia buvus.

Popiežius Pranciškus antradienio rytą per Mišias kvietė susimąstyti apie palikuonių palaimą: Dievas yra vaisingas, nori, kad ir mes būtume vaisingi, kad pasiaukotume kitiems, dalytumės su kitais, tiek materialiai, tiek dvasiškai. Šventasis Tėvas taip pat kvietė pažvelgti į laukiamo Kūdikio tuščią lopšį kaip į savo širdis, siekti, kad jos būtų gyvastingos, o ne kaip negyvi muziejiniai daiktai.

Likus savaitei iki šv. Kalėdų popiežius Pranciškus teletiltu susisiejo su Sofijos universiteto studentais Tokijuje, Japonijos sostinėje, juos sveikino ir atsakė į keletą klausimų. Į klausimą apie tai, kokius džiaugsmus patiria būdamas popiežiumi, Pranciškus atsakė – „būti su žmonėmis“. Ypač su vaikais, ligoniais, seneliais. Atsakydamas į klausimą apie Japoniją, popiežius sakė, atsimindamas savo iki šiol vienintelį vizitą šalyje prieš eilę metų, jog jaučia pagarbą japonų kultūrai ir darbštumui, bet taip pat matė perdėtą vartotojiškumą ir konkurencingumą.