Kun. Antanas Saulaitis dalijasi patarimais, kaip galima skaityti Šv. Raštą. Kaip jį „prisijaukinti“, jei niekada nesame skaitę patys? Ar geriausia pradėti nuo pradžių? Gal vertėtų pirmiau perskaityti kokią knygą apie Šv. Raštą? Kun. Antanas Saulaitis yra kunigas jėzuitas, Vilniaus universiteto šv. Jonų bažnyčios vicerektorius. Daugelį metų darbavosi JAV, Brazilijoje.

Esu tikintis, dalyvauju šv. Mišiose sekmadieniais ir stengiuosi neapleisti maldos, tačiau pats niekuomet nesu skaitęs Šventojo Rašto. Nuo ko vertėtų pradėti?..

Jau labai geras žingsnis – bažnyčioje klausytis ir girdėti Dievo žodį. Homilija (pamokslas) dažnai būna apie dienos skaitinių reikšmę šiandien. Iš anksto namie paskaičius numatytus skaitinius, dar geriau girdime ir Šv. Raštą, ir suvokiame Gerąją Naujieną, kuri skirta mums dabar ir čia.

Balandžio 5 d. Ignalinos r. sudegė Ceikinių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia. Medinė liaudies architektūros formų bažnyčia pastatyta 1773-iais metais. Bažnyčios gaisras Ceikinių parapijos tikintiesiems ir bažnyčią aptarnaujančiam kunigui Marijonui Savickui tapo skaudžia nelaime – pastaraisiais metais bendruomenės pastangomis bažnyčia buvo remontuojama ir gražinama, nuveikta daug prasmingų darbų.

Penktadienį paviešintas popiežiaus Pranciškaus posinodinis apaštališkasis paraginimas šeimos tema Amoris Laetitia (Meilės džiaugsmas). Jį popiežius parašė remdamasis dviejų vyskupų sinodų apie šeimų sielovadą išvadomis ir darbo grupių pasiūlymais.

Dievo Gailestingumo metais (2011), kuriuos paskelbė vyskupai Lietuvoje, Dievo Motinos gimimo šventės metu Šiluvoje, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius sakė: „Dabar, šią valandą, kviečiu susitelkti ties Dievo Gailestingumo slėpiniu, kuris yra labai svarbus kiekvienam pasaulio žmogui, o ypač svarbus mums, lietuviams. Kodėl mūsų̨ visuomenė yra tapusi tokia kietaširde ir negailestinga? Nesuradus atsakymo į šį klausimą, mes galime nepatirti Dievo Gailestingumo. Viena iš svarbiausių kietaširdiškumo [ir savanaudiškumo] priežasčių yra padarytos ir neapgailėtos nuodėmės, ypač nuodėmės prieš meilę artimui.”

O iš tiesų tai būta jau ketvirto Jėzaus pasirodymo savo mokiniams po prisikėlimo iš numirusių. Pirmasis pasirodymas buvo Marijai Magdalenai. Antrasis – aukštutiniame kambaryje mokiniams be Tomo. Trečiasis – jau ir su abejojančiu apaštalu Tomu, kurio istoriją klausėme bažnyčiose praėjusį sekmadienį, ir štai ketvirtasis – Galilėjoje, prie Tiberiados ežero, kur mokiniai po Jėzaus nukryžiavimo ir mirties lyg ir bando sugrįžti į įprasto gyvenimo vėžes.

Viena originaliausių kontempliatyvių vienuolijų yra kartūzai. Tai mūsų laikų atsiskyrėliai, kaip pirmųjų krikščionybės amžių tyrų eremitai, įjungti į vienuolinio gyvenimo rėmus. Kadangi jie yra atsiskyrėliai, tai kiekvienas gyvena atskirai — savo mažo namelio patalpose. Kadangi jie priklauso vienuolijai, tai jų nameliai sudaro koloniją, tvarkomą vienos vadovybės ir regulos.

Kiekvienas dviaukštis namelis yra taip aptvertas ir atitvertas, kad į jį negalima įžvelgti iš kito namelio. Mat, kartūzas turi jaustis vienas. Pro langą matosi melsvas dangus ir Dievo gamtos panorama, skęstanti saulėje arba migloje. Šalia, to, bekraštė dvasios perspektyva į Dievą ir niekieno nedrumsčiama tyla.

Jonas Salietis gimė Reimse, Prancūzijoje, 1651 m. balandžio 30 d., o mirė Saint-Yon, 1719 m. balandžio 7 d.

Jis visą gyvenimą bandė įveikti neraštingumą ir daug kas kovojo prieš jį. Gimęs kilmingų, bet neturtingų tėvų šeimoje, turinčioje 10 vaikų, Jonas studijavo literatūrą ir filosofiją. 1678 m. tapo kunigu ir Reimso mieste vykdė įvairias pareigas, kartu padėdamas mokykloms, kurias įsteigė Adrianas Nyelis, liaudies švietimui atsidavęs pasaulietis.

Mokykloms nesisekė labiausiai dėl to, kad mokytojai patys buvo neraštingi ir neturintys motyvacijos.

Vatikanas, balandžio 6 d. (AFP-BNS). Elizabeth Myers (Elizabet Majers) arba Lizzy (Lizi) – amerikietė mergaitė, kuri dėl retos genetinės ligos praranda regėjimo dovaną, trečiadienį sulaukė savo noro išsipildymo ir savo akimis pamatė popiežių Pranciškų.

Popiežiaus Pranciškaus maldos intencija balandžio mėnesiui: „Kad smulkūs ūkininkai gautų teisingą atlygį už savo vertingą darbą“. Kaip ir ankstesniais mėnesiai, savo maldos intenciją popiežius Pranciškus pristato šiandien skelbiamame video įraše.

Portugalijos vyskupai susirinko į plenarinį posėdį Fatimoje, Nossa Senhora das Dores namuose. Bene svarbiausia 189 plenarinio posėdžio tema – Fatimos apsireiškimų šimtmetis, kuris bus švenčiamas ateinančiais metais. Kitos susitikimo temos – Gailestingumo jubiliejaus nacionalinė programa, santuokos neišardomumas popiežiaus Pranciškaus apaštališkojo laiško „Mitis Iudex Dominus Iesus“ šviesoje ir vyskupų kovo 8-ąją paskelbtas pastoracinis pareiškimas apie eutanaziją. Ruošdamiesi Marijos apsireiškimų šimtmečiui vyskupai aptars Marijos atvaizdo piligrimystę į visas Portugalijos vyskupijas. Be administracinių ir personalo klausimų Portugalijos ganytojai taip pat susipažins su pal. Baltramiejaus (Bartolomeu Fernandes Dos Martires (1514-1590) kanonizacijos proceso reikalais.

Sekmadienį po Mišių popiežius vedė vidudienio maldą, atkreipdamas dėmesį į keletą svarbių įvykių pasaulyje. „Šią dieną, kuri yra tarsi Šventųjų gailestingumo metų širdis, mano mintyse yra visi tie, kurie trokšta susitaikymo ir taikos. Ypač galvoju apie dramą tų, kurie kenčia prievartos pasekmes Ukrainoje“, – pasakė Pranciškus, primindamas tūkstančius žuvusiųjų, per milijoną pabėgėlių ir sunkumus tų, kurie liko rizikos zonose.

Romoje balandžio 2 dieną 2005 metais mirė iš Lenkijos kilęs popiežius, prieš du metus kanonizuotas Bažnyčios šventuoju, Jonas Paulius II. Kaip mirties metais, taip pat šiemet Gailestingumo apaštalo Jono Pauliaus II vienuoliktosios mirties metinės sukanka jo paties įkurto Dievo Gailestingumo sekmadienio išvakarėse. Tai gražus sutapimas, įvykstantis Bažnyčiai švenčiant popiežiaus Pranciškaus paskelbtą Gailestingumo jubiliejų.

Visame pasaulyje Atvelykio sekmadienį tikinčiųjų mintys krypsta į Dievo Gailestingumą, ryškiausiai suspindėjusį Jėzaus kančios ir prisikėlimo metu. 
Evangelija pasakoja apie Jėzaus pasirodymą visiems savo mokiniams (Jn 20,19-31). Jie jau buvo girdėję apie kelis Jėzaus pasirodymus ir susirinkę dalijosi praėjusių dienų įspūdžiais. Žinia apie prisikėlimą džiugino, bet abejonių pilnai neišsklaidė. Jėzaus nukryžiavimas per giliai sukrėtė Jėzaus mokinius, kad jie būtų galėję lengvai patikėti. Mokiniams besikalbant, staiga jų tarpe atsirado jų Mokytojas.

​Balandžio 1 d. minime šv. Hugoną, Grenoblio vyskupą (1053-1132, Prancūzija).

Hugonas buvo itin jaunas vyskupas: priėmė šventimus turėdamas vos 27 metus ir iškart buvo paskirtas vadovauti Grenoblio vyskupijai. Po dvejų metų atsistatydino ir išėjo į Benediktinų vienuolyną. Tačiau tie, kas pasodino jį į Grenoblio katedrą, nebuvo linkę susitaikyti su tokiu pasirinkimu. Popiežius puoselėjo norą sumažinti Bažnyčioje tikėjimo neraštingumą, godumą ir vis labiau akis badantį papročių sugedimą. Siekdamas šių tikslų, jis buvo pasirengęs stoti prieš visus: kilmingus didikus pasauliečius ir klero narius, kunigaikščius, karalius ir imperatorius. Tai – Grigalius VII. Todėl Hugonas jo įsakytas grįžo į Grenoblį ir vėl ėmėsi vyskupo pareigų. Apvalė, įspėjo, atitolino nevertus asmenis. Ir visų pirma mokė, norėdamas išgyvendinti neraštingumą. Jaunystėje studijavo Valence ir Reimse, o vienas iš jo mokytojų buvo ir Brunonas iš Kelno. Popiežius Grigalius buvo patenkintas Hugonu: jo vyskupijoje vyko reforma.

Europos apaštalikajame gailestingumo kongrese Romoje dalyvauja kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Vilniaus arkivyskupas emeritas ir vienas iš Gailestingumo kongresų iniciatorių. Kardinolas Bačkis ketvirtadienį pasakė Vatikano radijui, kad apaštališkojo kongreso tikslas – pagal šv. popiežiaus Jono Pauliaus II mintį kuo plačiau paskleisti Gailestingumo žinią. Kardinolas be kita ko sakė:

Ketvirtadienį Romoje prasidėjo Europos apaštališkasis Gailestingumo kongresas, kuris užsibaigs kartu su popiežiumi Pranciškumi iškilmingai švenčiamu Dievo Gailestingumo sekmadieniu.

Pirmas dvi dienas – ketvirtadienį ir penktadienį – kongresas vyksta tėvų teatinų Šv. Andriejaus bažnyčioje, Romos centre. Pirmąją kongreso dieną buvo klausoma konferencijų ir liudijimų. Vienas kongrese kalbėjusių liudytojų buvo kun. Mariuszas Marszalekas iš Lietuvos. Kongrese taip pat dalyvauja Vilniaus arkivyskupas emeritas kard. Audrys Juozas Bačkis.

Atvelykio sekmadienį švenčiame Dievo Gailestingumo šventę. Tai visų jubiliejinių gailestingumo metų dvasinio gyvenimo viršūnė ir gelmių gelmė. Ką gi tokio nepaprasto išgyvename šį sekmadienį Evangelijoje?

po Gavėnios pasirengimo meto džiaugsmingai švenčiame Velykas visą savaitę iki Atvelykio, kurį šventasis popiežius Jonas Paulius II paskelbė Gailestingumo sekmadieniu. Jėzus atliko patį didžiausią gailestingumo darbą kiekvienam žmogui – pasiaukojo dėl mūsų, kad dovanotų mums gyvenimą. Kristus prisikėlė, kad mes turėtume gyvenimą, kad apsčiai jo turėtume (plg. Jn 10,10). Velykos – Kristaus prisikėlimas – kviečia mus džiaugtis gyvenimu ir visavertiškai jį gyventi. Kviečia džiaugtis visomis mums suteiktomis Dievo dovanomis: kiekviena dovanota diena, kiekvienu mums duotu žmogumi ir Dievo kūrinija.

Pašaukimas – Dievo skambutis į duris ir kvietimas įsileisti Jį į svečius. Viešpats netikėčiausiais ir paprasčiausiais būdais prašosi būti įleistas į mūsų visų kasdienybę – gyvenimą. Kokią skambučio melodiją per popiežių Pranciškų Jis parenka mums 2015–2016 metais? Gailestingumo! Parenka ir ragina nuo šių metų gruodžio 8-osios, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės, iki  2016 metų lapkričio 20-osios – Kristaus, Visatos Valdovo, iškilmės – veikliai ir vaisingai išgyventi Ypatingojo gailestingumo jubiliejaus metus.

Biblinis Kunigų knygos 25 skyriaus tekstas padeda mums suprasti, ką Izraelio tautai reiškė „Jubiliejaus metai“. Kas penkiasdešimt metų hebrajai išgirsdavo sugaudžiant ragą (jobel), sukviečiantį (jobil) juos švęsti šventųjų metų kaip visų susitaikymo (jobal) laiko. Šiuo laikotarpiu dovanojimo dvasia reikėdavo atkurti gerus santykius su Dievu, artimu ir kūrinija, todėl skatinta, be kita ko, atleisti nuo skolų, suteikti ypatingą pagalbą patekusiems į vargą, pagerinti asmenų tarpusavio santykius ir paleisti į laisvę vergus.

Velykų dienomis Palangos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapija sulaukė ypatingo svečio – apaštalinio nuncijaus Baltijos šalims, arkivyskupo Pedro López Quintana.

Savo viešnagę Palangoje arkivyskupas Pedro López Quintana pradėjo nuo Paskutinės Vakarienės mišių. Didįjį ketvirtadienį kreipdamasis į susirinkusiuosius, apaštalinis nuncijus pasidžiaugė, kad galėjo atvykti į Palangą  ir švęsti su šio miesto parapijos bendruomene Didįjį Tridienį gražioje Palangos parapijos bažnyčioje.

Prieš beveik dešimtį metų, 2006-ųjų rudenį, Regensburgo universitete tuometinis popiežius Benediktas XVI pasakė daug triukšmo sukėlusią kalbą. Tada daug kas piktinosi jo žodžiais. Gal ne tiek iš pagarbos islamui, kiek dėl reliatyvistinės tolerancijos idealo ir politinio apdairumo sumetimais. Kaip jis galėjo taip neprotingai, taip nediplomatiškai kalbėti?! Juk musulmonai įsižeidė! Bažnyčios reputacija nukentėjo! Tai politiškai nekorektiška!.. Tiesa, prisimenant Sokrato ir Jėzaus iš Nazareto likimus, buvo galima jau seniai suprasti, kad nei filosofija, nei religija nėra politinio korektiškumo sritys. Nors ir vieną, ir kitą pasmerkiant viešas diskursas buvo religinis, atidžiau pažiūrėjus darosi akivaizdu, kad iš tikrųjų abu tapo politinio žaidimo aukomis.

Velykų dieną, kovo 27-ąją, sulaukusi 92 metų amžiaus mirė vienas iš žinomiausių JAV katalikybės veidų per pastaruosius dešimtmečius  - Motina Andželika, katalikiškų medijų tinklo EWTN („Amžinojo Žodžio televizijos tinklo“) pradininkė, aistringa pamokslininkė ir visuomenės aktualijų komentuotoja. Tačiau iš viešos veiklos ši vienai pranciškonių klarisių kontempliatyviai kongregacijai priklausanti vienuolė pasitraukė dar 2001 metais, dėl sveikatos problemų.

Paskutinę Velykų liturginės iškilmės dieną Visuotinė Bažnyčia švenčia Dievo Gailestingumo sekmadienį.Tą dieną Kaišiadorių katedroje bus švenčiami Dievo gailestingumo atlaidai, suteikti katedros Dievo Gailestingumo koplyčiai, ir paminėta Kaišiadorių vyskupijos 90-mečio sukaktis.Kaišiadorių vyskupija buvo įsteigta 1926 m. balandžio 4 d. Apaštaline konstitucija Lituanorum gente (Lietuvių tauta), Lietuvoje įsteigus Bažnytinę provinciją su 5 vyskupijomis – Kaišiadorių, Panevėžio, Telšių, Vilkaviškio ir Kauno arkivyskupija.

Kovo 31 d. (ketvirtadienį) 17 val. Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka kviečia į knygos „Tėvo Stanislovo saulė“ pristatymą.

Jeigu artėjant šv. Velykoms daugiau laiko praleidžiate parduotuvėse – nieko blogo. Kauno vyskupas augziliaras Kęstutis Kėvalas sako, kad šventėms reikia ko nors nekasdienio, tačiau ragina nepamiršti ir pusiausvyros. "Jeigu žmogus rūpinasi tik tuo, kaip ko nors daugiau nusipirkti, neišgyvena šventės pilnatvės", – sako dvasininkas.

– Nebestebina prekybininkų nėrimasis iš kailio artėjant Kalėdoms, kurias jau tarsi ir prarijo komercija. Ar Velykų šventę tai palietė mažiau?

– Žmonės patys nustato, kiek komercijos nori įsileisti. Komercija visada save siūlo, nes tokia jos prigimtis. Jeigu mes leidžiamės pagaunami to komercinio šurmulio, tą ir turime. Jeigu žmogus skiria dėmesio dvasiniams dalykams, patiria kito lygio komerciją – dangiškąją mainų.

„Prancūzų poetas Charlesas Peguy kadaise rašė, kad yra trys sesutės – viltis, tikėjimas ir meilė. Atrodo, kad dvi vyresniosios sesutės – tikėjimas ir meilė – žengia pirmos ir paskui save veda tą mažąją sesutę. Tačiau iš tiesų būtent viltis jas veda į priekį, nes, jei jos nebūtų, tai nebūtų nei meilės, nei tikėjimo. Tad reikia atrasti viltį. Ji nėra susijusi su tuo, kad staiga viskas mūsų gyvenime kardinaliai pasikeis. Ji kalba apie viltį, kad gėris nugalės blogį, kad mums dera dėl to kovoti“, – teigia kardinolas Audrys Juozas Bačkis, su kuriuo bendravome artėjant šv. Velykoms, kurių laukimą aptemdė tragiški įvykiai Briuselyje.