Šeštadienį, Vyskupų Sinodo asamblėjos septynioliktojoje Generalinėje kongregacijoje pristatytas Baigiamasis dokumentas. Galutinę dokumento redakciją parengė Baigiamojo dokumento rengimo komisija, tekstą papildžiusi penktadienį Sinodo tėvų raštu įteiktais ir žodžiu generalinėje asamblėjoje išreikštais 248 siūlymais. Galutinę dokumento redakciją popiežiaus Pranciškaus sudaryta dešimties Sinodo tėvų komisija priėmė vienbalsiu įvertinimu.

Spalio 19-23 dienomis Panevėžyje paminėtos Panevėžio garbės piliečio ir pirmojo vyskupo Kazimiero Paltaroko 140-osios gimimo metinės.

Spalio 19 d. 16 val. G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta leidinių, dokumentų ir fotografijų paroda skirta vysk. K. Paltarokui.

„Nebijokite atverti duris Kristui; plačiai atverkite Kristui savo ir santvarkų duris. Nebijokite!“ Šv. Jono Pauliaus II žinia, jo išsakyta prieš 37 metus inauguruojant pontifikatą, nepraranda aktualumo. Popiežiaus iš Krokuvos žinią Bažnyčia ypač prisimena ir kitiems primena spalio 22 dieną, nes tą dieną 1978 metais jis iškilmingai pradėjo popiežiaus tarnystę, kurią vykdė iki mirties beveik tris dešimtmečius, o jo įpėdinis popiežius Benediktas XVI, paskelbdamas palaimintuoju 2011 metų gegužės 1 dieną, parinko būtent spalio 22-rąją Jono Pauliaus II liturginiam minėjimui. Popiežius Pranciškus patvirtino šią datą skelbdamas Joną Paulių II šventuoju.

Paprašytas pakomentuoti besibaigiančius Sinodo asamblėjos darbus, Sinodo tėvas t. AntonioSpadaro SJ, žurnalo „CiviltàCattolica“ direktorius, pareiškė:

Sinode patyrėme Bažnyčios „tarptautiškumą“, t.y. Bažnyčios katalikiškumą. Asamblėjai baigiant darbus galima pasakyti, kad pakankamai aiškiai išryškėjo tarptautinės padėties kompleksiškumas, kalbėjimo, ryšio su situacijomis skirtingumas, būdų, kuriais sprendžiamos problemos. Labai stipriai buvo įsisąmoninta, kad Bažnyčia auga, tačiau auga skirtingose vietose, skirtingais būdais ir su kalbėjimo įvairove. Tikrai, tai buvo katalikiškumo patirtis.

Sekmadienį, Šeimos Sinodas buvo užbaigtas iškilmingomis šventosiomis Mišiomis, kurias asamblėjoje dalyvavę vyskupai ir kunigai aukojo su popiežiumi Pranciškumi Šv. Petro bazilikoje. Mišių homilijoje popiežius dėkojo vyskupams už nueitą bendrą kelią, kuriame žvelgdami į Viešpatį ir į brolius visi kartu ieškojo naujų mūsų laikams skirtų Evangelijos kelių, kuriuose galėtų paskelbti šeimos meilės slėpinį.

Šeštadienį po pietų vykusioje paskutinėje Vyskupų Sinodo generalinėje kongregacijoje buvo priimtas baigiamasis dokumentas. Balsavime dalyvavo 265 Sinodo tėvai, dviejų trečdalių balsų daugumą gavo visi 94 baigiamojo dokumento paragrafai. Daugumai dokumento paragrafų pritarta beveik vienbalsiai; du paragrafai, kalbantys apie sužeistas šeimas, išsiskyrusiųjų ir antrą civilinę santuoką sudariusių katalikų sielovadą, priimti vos vienu ir keliais balsais daugiau nei reikalaujamas minimumas.

Spalio mėnesio paskutinio sekmadienio Evangelijos skaitinys kiekvienam, kuris ieško Dievo karalystės, yra tarsi neišsenkanti versmė savo pamokymų gelme. Šio sekmadienio Dievoieškos kelio raktinis asmuo – aklasis elgeta Bartimiejus. Jėzus per savo Dieviškąją Pasiuntinybę Žemėje padarė daugybę stebuklų, stebėtinų išgijimų ir atsivertimų... Bet dauguma patyrusiųjų nepaprastą Jėzaus prisilietimą prie savo kūno ir dvasios žaizdų liko Evangelijose tik bevardžiais Jėzaus padarytų stebuklų liudininkais, tačiau šiame, trisdešimtajame, eilinių metų Evangelijos skaitinyje yra ne taip. Žinomas ir aklojo elgetos vardas – Bartimiejus ir to nelaimėlio tėvo vardas – Timiejus.

Trečiadienį Sinodo tėvai turėjo laisvą dieną. Dirbo tik komisija, rengianti baigiamąjį dokumentą, į vieną baigiamųjų išvadų sąrašą turinti sudėti visus pasiūlymus ir pastabas, kurias ankstesniuose Sinodo etapuose pateikė kalbinės darbo grupės. Trečiadienį parengtas baigiamojo dokumento projektas bus Sinodo tėvams pristatytas ketvirtadienį.

Pašaukti tarnauti su Jėzumi

Atsinaujinimo dienos tema su klausimu: „Dieve, Tu pašaukei ir mane?!“ Norisi ne ištarti, o sušukti: „Taip, be jokios abejonės!“ Kiekvienas esame pašaukti, nėra nė vieno, kurio Viešpats nešauktų. Suprantu, kad ne vienas širdyje svarsto: „Nepatyriau jokio aiškaus kvietimo, ne viskas klojasi taip, kaip norėčiau. Ar tikrai Dievas kažkur mane šaukia?“

Pirmą dieną popiežius Pranciškus buvo prie Sinodo salės durų, kiekvieną iš mūsų pasveikino atskirai. Jis sėdi su Sinodo pirmininkais ir nuo pirmos dienos buvo aišku, kad Sinodo nariai gali tiesiai ateiti prie jo, pasakyti „labas“ ir kalbėti. Jis labai atviras. Kai turime kavos pertraukėles, jis taip pat ateina pakalbėti su visais. Likusį laiką jis sėdi ir klausosi pasisakymų. Jis mus girdi tiesiogiai. Jo buvimas yra jaučiamas, liudija, kad jis aktyviai dalyvauja procese, - žurnalui „America“ pasakojo vyskupas George Murray SJ, vienas iš Sinodo tėvų, jėzuitas.

Trečiadienio bendrosios audiencijos katechezėje popiežius Pranciškus kalbėjo apie meilės ir ištikimybės pažadą, kuris yra viso šeimos gyvenimo pagrindas. Meilės ir ištikimybės pažadas, kurį vyras duoda moteriai ir moteris vyrui taip pat reiškia jų įsipareigojimą auginti vaikus, rūpintis senais tėvais, globoti silpnuosius šeimos narius, vienas kitam padėti ir priimti vienas kito pažeidžiamumą ir ribotumą.

Dievas visada gausiai mus apdovanoja savo malonėmis. Tačiau mes ne visada suprantame Dievo meilės gausą, nes esame linkę viską matuoti. Apie tai kalbėjo popiežius Pranciškus antradienio rytą aukotų Mišių homilijoje komentuodamas apaštalo šv. Pauliaus laiško romiečiams ištrauką.

Neramumų proveržiai Ukrainoje sukrėtė, tačiau daugeliui padėjo iš naujo atrasti maldą, pasakė arkivyskupas Gullicksonas, pokalbyje su Vatikano radiju dalydamasis įspūdžiais apie Ukrainoje praleistus ketverius diplomato darbo metus. Užbaigęs misiją Ukrainoje arkivyskupas ThomasGullickson neseniai išvyko į Šveicariją ir Lichtenšteiną, kur perėmė jam pavestą naują atstovavimo Šventajam Sostui misiją.

Jau tik kelios dienos iki šeimai skirtos Vyskupų Sinodo asamblėjos pabaigos. Po keturių darbo kalbinėse grupėse sesijų, antradienį po pietų Vyskupų Sinodo dalyviai vėl susirinko į bendrą posėdį – generalinę kongregaciją – ir buvo supažindinti su 13 kalbinių darbo grupių išvadomis, liečiančiomis trečiąją Sinodo darbo dokumento temų dalį – šeimos pašaukimą dabartiniais laikais.

Vienas iš Sinodo tėvų yra HervéJanson, Mažųjų Jėzaus brolių kongregacijos vyresnysis. Jo atvejis iš kitų išsiskiria tuo, kad jis yra vienintelis Sinodo tėvas, turintis balso teisę, bet nesantis kunigas ar vyskupas. Jis buvo deleguotas, kartu su devyniais kitais, kaip vienuolinių kongregacijų ir pašvęstojo gyvenimo bendruomenių atstovas.

Aš esu paprastas brolis, koordinatorius religinės bendruomenės, tarptautinės, bet labai kuklios, turinčios mažiau nei du šimtus brolių: Mažųjų Jėzaus brolių, įkvėptų palaimintojo Charles de Foucauld pavyzdžio, - Sinodo salėje prisistatė HervéJanson, kurio pilną pranešimo tekstą paskelbė žurnalo „Commonweal“ interneto portalas.

Palestinos katalikai prašo taikos malonės savo tėvynei. Šeštadienį, spalio 24 dieną visose palestiniečių katalikų parapijose Palestinoje, Izraelyje ir Jordanijoje rengiami jaunimo maldos susitikimai. Vigilija vyks Palestinos Švč. M. Marijos liturginės šventės dieną. Palestiniečių jaunimas melsis prašydami Viešpaties suteikti taikos malonę ypač dabar kai Jėzaus gimtinėje išaugo smurtas.

Popiežiaus homilija

Sekmadienį, spalio 18 dieną, minint Pasaulinę Misijų dieną popiežius Pranciškus iškilmingų Mišių metu paskelbė keturis naujus Bažnyčios šventuosius. Nauji šventieji yra Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės tėvai Liudvikas Martin (1823 - 1894) ir Marija AzelijaGuérin (1831 - 1877), italas kunigas VincenzoGrossi, ispanų kilmės sesuo Nekaltojo Prasidėjimo Marija.

Kanonizavimo apeigos vyko Šv. Petro aikštėje, dalyvaujant maldininkams iš tų kraštų, iš kurių kilę nauji šventieji. Naujuosius šventuosius jų iškėlimo į altorių garbę šventėje dalyvavimu pagerbė Ispanijos vyriausybės atstovų delegacija.

Prasidedant trečiajai Sinodo darbų savaitei, asamblėjoje, kurioje aptariamas šeimos pašaukimas ir misija bažnyčioje ir šiuolaikiniame pasaulyje, buvo suteiktos platesnės galimybės kreiptis į Bažnyčios hierarchus iš šeimos gyvenimo pozicijų pasauliečiams - daugeliui porų ir ypač moterims, pakviestoms į Sinodą pasidalinti patirtimi ir pristatyti savo aktualijas.

Spalio 18 dieną minima Pasaulinė Misijų diena. Šia proga agentūra „Fides“, pristatydama panoraminį Bažnyčios pasaulyje vaizdą, paskelbė kai kuriuos statistinius duomenis iš Bažnyčios statistikos metraščio (paskutinį kartą šis žinynas atnaujintas 2013 m. gruodžio pabaigoje). Tuo metu pasaulio populiacija buvo 7.093.798.000, iš jų katalikų 1.253.926.000. Lyginant su prieš tai buvusių metų rodikliais, katalikų tikinčiųjų padaugėjo 25.305.000. Padidėjimas būdingas visiems žemynams.

Spalio 14 d. Panevėžio kurijoje vyko Panevėžio vyskupijos kunigų susirinkimas, kurio metu buvo pristatyta pop. Pranciškaus enciklika „Laudato si“.

Susitikimo pradžioje arkivyskupas Lionginas Virbalas, vysk. Jonas Kauneckas ir kunigai sukalbėjo Liturginių valandų dieninę. Po to kun. Žydrūnas Vabuolas pristatė pirmąją pop. Pranciškaus socialinę encikliką, trumpai apžvelgdamas socialines enciklikas.

Keturi nauji šventieji atspindi skirtingus gyvenimo pasirinkimus, kur gali išsiskleisti krikščioniškas pašaukimas: kvietimas kurti šeimą ir auginti vaikus, vienuolinis pašaukimas per įžadus, kunigystė. Sekmadienį, spalio 18 dieną, Sinodo apie šeimą kontekste popiežius Pranciškus kanonizuoja Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresėlės tėvus Liudviką Martin ir Mariją Azeliją (vadintą Zelija) Guérin, kunigą Vincenzo Grossi, seserį Nekaltojo Prasidėjimo Mariją.

„Pusė mano širdies yra Lietuvoje“, pasakė Vatikano radijo lietuvių skyriaus redaktoriams šv. Jonas Paulius II pirmajame oficialiame susitikime su tarptautinės spaudos atstovais 1978 metų spalio 21 dieną. Apie nepaprastus žodžius iš popiežiaus lūpų, kurių reikšmė anuomet kai Lietuva ir Bažnyčia Lietuvoje buvo izoliuotos nuo pasaulio buvo dar ypatingesnė, Vatikano radijo programa lietuvių kalba pranešė dar tą pačią dieną, praėjus tik penkioms dienoms po lenko kardinolo, Krokuvos arkivyskupo išrinkimo Romos vyskupu ir popiežiumi. Šv. Karolis Wojtyla buvo išrinktas popiežiumi 1978 metų spalio 16 dieną ir pasirinko vadintis Jonu Pauliumi. Lietuvių gerokai mistifikuoti popiežiaus žodžiai „Pusė mano širdies yra Lietuvoje“ iš tikrųjų buvo tik dalis to, ką jis iš tikrųjų pasakė tą dieną trims Vatikano radijo lietuvių skyriaus darbuotojams. Popiežius Jonas Paulius II kalbėjo atsakydamas į prašymą: „Šventasis Tėve, melskitės už Lietuvą“. Į tai jis atsiliepė, „Kasdien meldžiuosi už Lietuvą, nes pusė mano širdies yra Lietuvoje“.

Čia prie Jėzaus prieina Zebediejaus sūnūs Jokūbas ir Jonas ir kreipiasi: „Mokytojau, mes norime, kad padarytum, ko prašysime“. Jis atsakė: „O ko norite, kad jums padaryčiau?“ Jie tarė: „Duok mums sėdėti vienam tavo šlovės dešinėje, kitam – kairėje!“ Jėzus atsakė: „Patys nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu, ir būti pakrikštyti krikštu, kuriuo aš būsiu krikštijamas?“ Jie sako: „Galime“. Bet Jėzus jiems pasakė: „Beje, taurę, kurią aš gersiu, jūs gersite, ir krikštu, kuriuo aš būsiu pakrikštytas, jūs irgi būsite pakrikštyti. Tačiau ne mano reikalas duoti vietą savo dešinėje ar kairėje, – tai bus tiems, kuriems paskirta“. Tai išgirdę, dešimtis supyko ant Jokūbo ir Jono.

Pagal Vyskupų Sinodo statutą, kas kart kai susirenka eilinė Sinodo asamblėja ji privalo išrinkti naują eilinę Sinodo tarybą, kurios nariai šias pareigas eina iki sekančios eilinės asamblėjos. Todėl dabartinė eilinė generalinė Asamblėja išrinks iš eilės XIV eilinę Generalinio sekretoriato tarybą. Rinkimams paskirtos dvi dienos, spalio 20 ir 22. Sinodo tėvai, kurių iš viso 270, iš savo tarpo galės išrinkti dvylika tarybos narių, po tris iš kiekvieno žemyno: Europos, Amerikos, Afrikos ir Okeanijos. Kitus tris narius paskris pats popiežius, Vyskupų Sinodo prezidentas.

[2015 m. spalio 18 d.]

Brangūs broliai ir seserys!

2015-ųjų metų Pasaulinė misijų diena minima pašvęstajam gyvenimui skirtais metais, suteikiančiais paskatą maldai ir apmąstymams. Juk jei kiekvienas pakrikštytasis pašauktas liudyti Viešpatį Jėzų skelbdamas dovanai gautą tikėjimą, tai šitai juo labiau galioja pašvęstiesiems asmenis, nes pašvęstąjį gyvenimą ir misiją sieja labai artimas ryšys. Sekimas Jėzumi, davęs pradžią pašvęstajam gyvenimui Bažnyčioje, yra atsakas į pašaukimą imti kryžių ir eiti paskui Jį, sekti Jo atsidavimu Tėvui, Jo tarnavimu bei meile, atiduoti savo gyvybę, kad ją vėl atrastum. O kadangi visas Kristaus gyvenimas yra misionierinis, Juo artimiau sekantys vyrai ir moterys irgi turi išsiskirti šia savybe.

Spalio 14 dieną kardinolui Loris Capovilla sukako šimtas metų. Iš Venecijos regiono kilęs jubiliatas, buvęs šv. popiežiaus Jono XXIII sekretorius, yra amžiumi vyriausias Bažnyčios kardinolas.

Trečiadienį ir ketvirtadienį Sinodo salėje buvo klausoma vyskupų pasisakymų apie trečią Sinodo darbo dokumento temų grupę, liečiančią šeimos misiją šiandien ir su tuo susijusius įvarius sielovadinius sprendimus. Per tris generalines konkrecijas – trečiadienio rytą ir po pietų bei ketvirtadienio rytą – pasisakė net 93 Sinodo tėvai, tad kaip pastebėjo t. Federico Lombardi SJ ketvirtadienį po vidudienio vykusioje tradicinėje spaudos konferencijoje, pristatyti kad ir labai trumpą visų pranešimų santrauką – tai „neįmanoma misija“. Tad labai bendrais bruožais kokios temos buvo dažniausiai keliamos Sinodo tėvų pasisakymuose?

Spalio mėnesiui persiritus į antrąją pusę sekmadienio Evangeliją galėtume drąsiai pavadinti mokinių tuščių ambicijų sekmadieniu. Jėzus jau ne kartą vis kalba ir kalba savo mokiniams apie artėjančią ir Jo laukiančią kančią bei mirtį ant kryžiaus. O tuo tarpu du mokiniai, Zebediejaus sūnūs Jokūbas ir Jonas, panirę į kitokią savo gyvenimo svajonę: valdžią, turtus ir garbę. Ko neaplanko tokia mintis?

Pranašo Izaijo knygoje randame keturias giesmes - pranašavimus apie Viešpaties Tarną, kuris bus tautų šviesa (42,6) ir neš išganymą iki žemės pakraščių (49,6). Šis Tarnas kentės, bus paniekintas, skausmų vyras (53,3). Jis bus sužalotas dėl mūsų nusižengimų, ant jo kris kirčiai už mūsų kaltes ir mes būsime išgydyti jo žaizdomis (53,5).

Pranašo Izaijo knyga parašyta maždaug 700 metų prieš Kristų, bet joje tiesiog fotografiškai pateikiama Jėzaus tarnystė ir kančia už mūsų nuodėmes. Krikščioniškoji tradicija vienbalsiai šias pranašystes taiko Jėzui. Jis prisiėmė mūsų kaltes, kentėjo už mūsų nuodėmes ir savo mirtimi ant kryžiaus jas sunaikino.