XXXIII eilinio metų sekmadienio Evangelija mums atveria žmogaus ir jo talentų įvairialypį santykį. Vieni iš mūsų kalba, koks svarbus talentas (o gal net jų gausa) žmogaus gyvenimo kelyje. Kiti gi labiau akcentuoja darbštumo dorybę, kuri taip dažnai yra žmogaus laimės – lyg lietuviškųjų pasakų aitvaras. Tačiau šio sekmadienio Evangelijoje Jėzus tiems, kurie murma, primena, kad šioje žemėje nėra nė vieno žmogaus, kuris nebūtų apdovanotas bent vienu talentu. Evangelinio palyginimo talentas yra to meto pinigas, turtas, kuris yra šeimininko patikimas savo tarnams. Prieš Dievą panašiai ir mes kiekvienas esame tik tarnai, neretai besididžiuojantys savo talentais... O iš tiesų esame tik Dievo malonių patikėtiniai, kad tais talentais dalintumės ir juos gausintume Dievo ir artimo labui.
Džakartos vyskupijos tikintiesiems 2018-ieji bus Vienybės metais, skelbia agentūra “Fides”, cituodama arkivyskupo Ignatiuso Suharyo pranešimą. “Džakartos Bažnyčia trokšta būti Evangelijos džiaugsmo nešėja, kurti Dievo Karalystę, įgyvendindama Pankasilos principus (statutas, kuriuo remiasi sugyvenimas ir santarvė šalyje), gerbdama žmogaus orumą ir saugodama Kūriniją”, rašo arkivyskupas žinioje. Jis pabrėžia, kad Indonezijos Bažnyčios sielovadinė veikla, paskatinta Šventosios Dvasios, remdamasi Jėzaus įsikūnijimo dvasingumu, siekia, kad tikintieji taptų stipresni tikėjime, labiau įsipareigotų socialinėje veikloje, rūpintųsi aplinka. 
Ketvirtadienį popiežius priėmė Tarptautinės apaštalinių klero draugijų konfederacijos atstovus. Šios draugijos, kurioms gali priklausyti kunigai, vyskupai, diakonai, buvo sukurtos kaip dar vienas būdas vienas kitam padėti: ir žmogiškai, ir bažnytiškai eiti bendrystės ir šventumo keliu, siūlant įvairias iniciatyvas, kad tarp pačių kunigų augtų bendrystė ir brolystė. Šiomis dienomis Romoje buvo sušauktas šios konfederacijos metinis suvažiavimas, skirtas bendrystės vyskupijose temai.
Lietuvos Bažnyčios liturginiame kalendoriuje lapkričio 16-ji – Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, iškilmė. Iškilmės Mišiose giedamas Evangelijos skaitinys pagal Joną, pasakojantis apie prie Jėzaus kryžiaus stovėjusią jo motiną. Šią dieną Aušros Vartų Gailestingumo Motina menama visoje Lietuvoje, taip pat kai kuriose kitose bendra istorija besidalijančiose kitų kraštų vyskupijose. Tuo metu likusiame pasaulyje, taip pat Vatikane, šią dieną Mišiose skaitomi XXXII eilinės savaitės ketvirtadienio liturgijos skaitiniai, įskaitant Luko Evangelijos pasakojimą apie Dievo karalystės atėjimą. Popiežius Pranciškus ketvirtadienį, per Mišias savo namų koplyčioje sakydamas homiliją irgi kalbėjo apie Dievo karalystę, tačiau prisiminė taip pat Jėzaus Motiną, stovėjusią prie savo Sūnaus kryžiaus.
Lapkričio 7 d. Panevėžio kurijoje konferenciją apie migraciją kunigams skaitė kun. Vitalijus Kodis. Pradžioje prelegentas pristatė Biblijoje itin išvystytą supratimą apie svetimšalį ir jo teisę. Priminė, kaip Kristus dažnai buvo svetimšalis, o Marija yra keliaujančios moters paveikslas. Priminė Katalikų Bažnyčios rūpestį migrantais ir to rūpesčio raidą, pateikė teisinius su migracija susijusius terminus, migracijos priežastis ir kai kuriuos skaičius. Popiežius Pranciškus Meksiko mieste primena: Būtina keisti laikyseną migrantų atžvilgiu. Gynybinę laikyseną ir baimę, abejingumą ir marginalizavimą, „atmetimo kultūrą“ turi pakeisti ta geranoriška laikysena, kuria remiasi „susitikimo kultūra“.
Norėdami suprasti Eucharistijos aukos grožį, pradėkime nuo paprasčiausio aspekto: Mišios yra malda – pagrindinė, svarbiausia, kilniausia ir tuo pat metu „konkrečiausia“ malda, - sakė popiežius Pranciškus trečiadienio rytą bendrojoje audiencijoje dalyvavusiems piligrimams, tęsdamas prieš savaitę pradėtą naują katechezę apie Mišių auką.
Lapkričio 14 dienos popiežiaus Pranciškaus aukotose šv. Mišiose dalyvavo italų misionierius kunigas Maurizio Pallù, kuriam visai neseniai, spalio mėnesį, teko patirti pagrobimo dramą, beje, ne pirmą, laimei, ir šį kartą pasibaigusią laimingai.
Popiežius pasveikino Italijos vyskupų konferencijos surengto tarptautinio simpoziumo apie „Amoris laetitia“ dalyvius. „Amoris laetitia“, popiežiaus dokumentas apie meilę šeimoje, yra vienas svarbiausių jo magisteriumo dokumentų. Jame popiežius pateikia ne vien savo samprotavimus apie meilę šeimoje ir šeimos pastoraciniais klausimais, bet apima taip pat Sinodo, visuotinei Bažnyčiai atstovaujančių vyskupų asamblėjų 2014 ir 2015 metais pasisakymus ir išvadas apie šeimą Bažnyčios evangelizavimo kontekste ir apie šeimos uždavinius tiek Bažnyčioje, tiek pasaulyje. Antra vertus, popiežiaus dokumentas formaliai pavadintas „Posinodiniu apaštališkuoju paraginimu“, nes apima visą, ką dviejose asamblėjose išsakė jų dalyviai – vyskupai, teologai, šeimų atstovai, taip pat kitų krikščioniškų konfesijų nariai.
Papiktinimai žeidžia širdis ir žudo viltis, sakė popiežius Pranciškus pirmadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos Evangelijoje skambėjusius Kristaus žodžius: „Papiktinimai neišvengiami, bet vargas žmogui, per kurį jie ateina“.
Antradienį, lapkričio 7 d., Vatikano soduose buvo pasodinti trys ąžuoliukai, atvežti iš Lietuvos. Tai Aleksandro Stulginskio universiteto akademinės bendruomenės dovana popiežiui Pranciškui ir Šventajam Sostui artėjančių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtųjų metinių proga. Apie šią iniciatyvą pasakoja vienas jos organizatorių Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro darbuotojas Rūtenis Jančius.
Popiežius šeštadienį paragino imtis suderintų tarptautinių veiksmų prieš natūralios aplinkos ir vandenynų sveikatos nykimą, susijusį su žmonijos dabartiniu metu patiriamu socialiniu nuosmukiu. Kalbėdamas audiencijoje Ramiojo vandenyno regiono forumo sekretoriato atstovams popiežius Pranciškus išreiškė viltį, kad JT konferencija klimato kaitos klausimais „COP-23“ ir kitos ją seksiančios konferencijos primins tai ką per pokalbį pasakė Tarptautinės kosminės stoties astronautas, neseniai su juo kalbėdamas apie „žemę, neturinčią ribų, kurios atmosfera yra neapsakomai pažeidžiama“.
Šiomis dienomis Romoje lankėsi piligrimai iš Telšių ir kitų vyskupijų, minint Žemaičių vyskupijos 600 metų įsteigimo jubiliejų ir primenant įsteigimo akto išskirtines aplinkybes: vyskupija buvo įsteigta, išklausius Jogailos ir Vytauto pasiųstos žemaičių delegacijos balsą ir tuo pačiu atmetant Kryžiuočių ordino pretenzijas, 1414 – 1418 metais vykusio Konstancos Susirinkimo, o ne, kaip įprasta, popiežiaus. 
Jėzus pasakė savo mokiniams tokį palyginimą: „Su dangaus karalyste bus panašiai kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios žibintus, išėjo pasitikti jaunikio. Penkios iš jų buvo paikos ir penkios protingos. Taigi paikosios pasiėmė žibintus, o nepasiėmė alyvos. Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir alyvos. Jaunikiui vėluojant, visos ėmė snausti ir užmigo. Vidurnaktį pasigirdo balsai: „Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!“ Tuomet visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus. Paikosios sakė protingosioms: 'Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta'. Protingosios atsakė: 'Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau nueikite pas prekiautojus ir nusipirkite'. Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos. Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašytis: 'Gerbiamasis, atidaryk, čia mes!' O jis atsakė: 'Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!' Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“
XXXII eilinio metų sekmadienio Evangelija, pasakojanti apie dešimtį mergaičių, kurios pasiėmusios žibintus išeina pasitikti jaunikio, tarytum klausia ir kiekvieną iš mūsų – ar tinkamai esame pasiruošę, jeigu staiga reikėtų stoti Dievo akivaizdoje? Iš dešimties mergaičių penkios buvo paikos, o penkios protingos. Kuriam mergaičių būreliui priskirtume save patys: prie tų, kurios pasiėmė žibintus, bet nepasirūpino alyva, ar kurios leidosi į kelią su žibintais ir alyva?
Lapkričio 9 dieną Bažnyčia liturgijoje mini Laterano bazilikos, Romos vyskupo katedros, visų bažnyčių mieste ir pasaulyje „motinos ir galvos“ dedikavimo metines. Visi trys šios dienos Mišių skaitiniai kalba apie šventyklą – pirmajame skaitinyje girdime pranašo Ezekielio regėjime matytą šventyklą; Evangelijoje kalbama apie prekiautojų išvarymą iš Jeruzalės šventyklos kiemo ir skamba garsieji Jėzau žodžiai: „Sugriaukite šitą šventyklą, o aš per tris dienas ją atstatysiu“; antrajame skaitinyje iš Pirmojo laiko korintiečiams šv. Paulius sako: „Dievo šventovė šventa, ir toji šventovė – tai jūs!“
Telšių vyskupijos tikintieji tęsia savo padėkos piligrimystę. Trečiadienį dalyvavę popiežiaus Pranciškaus audiencijoje ir Mišiose, vainikuojančiose Žemaitijos krikšto ir Žemaičių vyskupystės įkūrimo 600 metų jubiliejų, ketvirtadienį jie lankėsi Asyžiuje, meldėsi prie šv. Pranciškaus kapo. Telšių vyskupijoje yra Kretinga – Mažesniųjų brolių Lietuvoje centras; pranciškonas buvo taip pat ir šiandien Telšių vyskupijai priklausančio Klaipėdos miesto įkūrėjas – Kuršo vyskupas Henrikas von Lützelburgas.
Labai svarbu, kad mes, krikščionys, gerai suprastume Šventųjų Mišių vertę ir prasmę, nes tik taip įmanoma gyventi palaikant ryšį su Dievu, - sakė popiežius Pranciškus trečiadienio rytą kreipdamasis į bendrosios audiencijos dalyvius. Trečiadienį prieš savaitę užbaigęs katechezių ciklą, skirtą krikščioniškai vilčiai, šį trečiadienį popiežius pradėjo naujas bendrųjų audiencijų katechezes, kuriose bus kalbama apie krikščionių bendruomenės švenčiamą Mišių auką.
Dievas mus myli visada. Jis meilę dovanoja ne dėl mūsų nuopelnų, bet vien savo iniciatyva. Nepraraskime sugebėjimo jaustis mylimais, nes jei žmogus praranda sugebėjimą jaustis mylimu – jis viską praranda. Taip popiežius Pranciškus kalbėjo antradienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje.
Popiežius trokšta būti bebalsių balsu, to siekia ir „The Elders“, nepriklausoma globalinių lyderių grupė, su kurios nariais pirmadienį privačiai susitiko popiežius Pranciškus. Susitikime dalyvavo žinomos asmenybės - Kofi Annan, buvęs JTO Generalinis sekretorius, Mary Robinson, buvusi Airijos prezidentė ir JT Aukštoji komisarė žmogaus teisų reikalams. Grupė „The Elders“ tęsia Nelsono Mandelos su bendraminčiais prieš dešimtmetį pradėtas pastangas ugdyti pasaulio taiką ir pagarbą žmogaus teisėms. Apie grupės „The Elders“ pokalbį su popiežiumi papasakojo Vatikano radijo pašnekinti susitikimo dalyviai.
Telšių vyskupijos tikintieji buvo pakviesti antrąją lapkričio savaitę dalyvauti padėkos piligriminėje kelionėje į Romą, minint Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejų, praėjus ketveriems metams nuo panašios piligrimystės, skirtos Žemaitijos krikšto paminėjimui Romoje, 2013-aisiais.
Jei norime būti tikri Jėzaus mokiniai, nesivaikykime tuštybės, bet tarnaukime broliams ir seserims, kad jų džiaugsmas būtų mūsų džiaugsmas, - sakė popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį prieš „Viešpaties Angelo“ maldą komentuodamas Evangelijoje girdėtus Jėzaus žodžius.
„Dievo malonės dovanos ir pašaukimas – neatšaukiami“, sako šv. Paulius laiške romiečiams, kurio ištrauka buvo skaitome pirmadienio Mišių Žodžio liturgijoje. Popiežius Pranciškus pirmadienio rytą aukodamas Mišias Šv. Mortos namų koplyčioje homilijoje kalbėjo apie Dievo žmonėms suteiktas tris pagrindines ir neatšaukimas dovanas – Dievas išsirinko savo tautą, Dievas davė jai išganymo pažadą, Dievas sudarė su ja sandorą. Šias dovanas Dievas suteikė jau Abraomui; šios dovanos skirtos ir mums visiems.
"Šios dienos Mišios dar kartą mums primena mirties tikrovę. Liūdėdami atsisveikiname su žmonėmis, kurie mums buvo artimi ir kurie nuveikė daug gerų darbų, tačiau kartu liturgija stiprina viltį, kad ir jiems ir mums gyvenimas nesibaigia žemiška mirtimi“. Taip kalbėjo popiežius Pranciškus penktadienio rytą Šv. Petro bazilikoje aukodamas Mišias už kardinolus ir vyskupus, visame pasaulyje mirusius per pastaruosius vienerius metus.
Azijoje gyvena daug skirtingų tautų, paveldėjusių senas kultūras, religijas ir tradicijas. Šiame kontinente Bažnyčia sudaro mažumą, tad ji susiduria su labai dideliais iššūkiais. Turime skatinti kultūrų ir religiją dialogą. Dialogas yra esminė Bažnyčios misijos Azijoje dalis. Melskimės už Azijos krikščionis, kad jie, žodžiais ir darbais liudydami Evangeliją, skatintų dialogą, taiką ir abipusį supratimą, ypač su kitų religijų atstovais.
Lapkričio mėnesio pirmo sekmadienio Evangelijoje Jėzus kreipiasi į pasaulį ir Bažnyčią primindamas tiems, kurie yra valdžioje, vengti bet kokio veidmainystės raugo, būti sąžiningiems pirmiausia prieš save ir jiems pavestuosius. Tai vienodai įpareigoja visų bažnytinių rangų tarnus, šeimų tėvus, mokytojus ir politikos atstovus. Tarnystė, o ne padėtis visuomenėje yra skiriamasis krikščionio ženklas bet kurioje visuomenės ląstelėje. Jėzus aiškiai nujautė, kokie pavojai laukia Bažnyčios, kai tarnavimas Dievui bus pastatytas greta savo vardo išaukštinimo ir valdžios siekimo. Tikras krikščionis niekada neturėtų viena sakyti, o daryti kita. Jėzaus mokyme nėra vietos jokiems žmonių sugalvotiems luomams. Jis skelbia tik viena: jo mokinių išskirtinis bruožas bus abipusė meilė ir toks pat tarnavimas vienas kitam.
Vienas iš Rašto aiškintojų priėjo prie Jėzaus ir paklausė: „Koks yra visų pirmasis įsakymas?“ Jėzus jam atsakė: „Pirmasis yra šis: „Klausyk, Izraeli, – Viešpats mūsų Dievas yra vienintelis Viešpats; tad mylėk savo Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis.“ Antrasis: „Mylėk savo artimą, kaip save patį.“ Nėra įsakymo, didesnio už šiuodu.“ Tuomet Rašto aiškintojas jam atsakė: „Gerai, Mokytojau, tu teisybę pasakei: „Dievas yra vienintelis ir nėra kito šalia jo; o mylėti jį visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis bei mylėti artimą, kaip save patį“ svarbiau už visas deginamąsias atnašas ir kitokias aukas.“ Matydamas, kaip išmintingai jis atsakė, Jėzus jam tarė: „Tu netoli nuo Dievo Karalystės!“ Ir niekas daugiau nebedrįso jo klausinėti (Mk 12, 28–34).
„In Defense of Christians“ yra organizacija, kuri stengiasi atkreipti tiek Jungtinių Amerikos Valstijų visuomenės ir valdžios, tiek tarptautinės bendruomenės dėmesį į liūdną krikščionių padėtį Artimuosiuose Rytuose, skatinti sprendimų ieškojimą. Spalio pabaigoje ši organizacija Vašingtone surengė ketvirtąją konferenciją, dalyvaujant politikos pasaulio atstovams, tarp kurių ir JAV viceprezidentui Mike Pence. Iš Libano atvyko maronitų apeigų Bažnyčios galva, kardinolas Bechara Rai, taip pat ortodoksų patriarchas iš Sirijos Jonas X Yazigi. Konferencijos kontekste Libano dienraštis „L’Orient le Jour“ kalbino kardinolą Rai.
Brangūs broliai, seserys, laba diena ir su švente! - šiais žodžiais popiežius Pranciškus trečiadienio vidudienį, Visų Šventųjų iškilmės proga, pasveikino atėjusius su juo sukalbėti tradicinę vidudienio „Viešpaties Angelo“ maldą. Kreipdamasis į maldininkus iš Apaštališkųjų rūmų Šv. Petro aikštėje, popiežius sakė, kad Visų Šventųjų iškilmė yra „mūsų šventė“!
Popiežius Pranciškus po Visų Šventųjų iškilmės Vidudienio maldos, palaiminęs susirinkusius Šv. Petro aikštėje, giliai apgailestavo dėl šiomis dienomis įvykdytų teroristinių atakų.
Mes turime prisidėti prie Dievo karalystės augimo, turime drąsiai sėti mažuosius grūdelius, kad iš jų Dievas išaugintų didelį augalą, medį; turime maišyti miltus su raugu, kad viskas gerai įrūgtų; mums turi rūpėti augimas, o ne esamos padėties konservavimas. Taip popiežius Pranciškus kalbėjo antradienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos Evangeliją, kurioje Kristus Dievo karalystę palygina su garstyčios grūdeliu ir su raugu. Apie dinamišką ir ryžtingą tikslo siekimą kalba ir šv. Paulius laiške romiečiams tvirtindamas, kad „šio laiko kentėjimai nereikšmingi, lyginant juos su būsimąja garbe“. Turime su viltimi eiti pirmyn, nes mes „esame išgelbėti viltimi“.
