Italija trečiadienį mini savo dangiškąjį globėją Šv. Pranciškų. Jo šventės dienos, spalio 4-sios, liturgija Jėzaus žodžiais vadina jį vienu iš mažųjų, kuriems Tėvas atskleidė savo karalystės slėpinius; tą dieną skaitomi Jėzaus žodžiai iš Mato evangelijos: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams” (Mt 11, 25). Pasak šv. Jono Pauliaus II, Dievas Tėvas leido šv. Pranciškui pažinti karalystės slėpinius taip giliai ir jautriai, jog asyžiečio dvasinė patirtis tapo „atspirties tašku“ ir „šviesos šaltiniu“, amžių bėgyje įkvėpusiu nesuskaitomus tikinčiuosius. Šios patirties pasekmėje pranciškietiškas sąjūdis „išsiplėtė į visą Europą, persikėlė per okeanus, persmelkė daugelį kultūrų ir sužadino nenutrūkstantį gerųjų darbų žydėjimą, praturtėdamas nuostabiais krikščioniškojo šventumo vaisiais“.