Medicinos studentų ir rezidentų dėmesiui

Sveikatos apsaugos ministerija siekdama mažinti  sveikatos netolygumus tarp Lietuvos regionų bei gerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą gyventojams, numačiusi įgyvendinti 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto ,,Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ priemonę Nr. 08.4.2-ESFA-V-617 ,,Specialistų pritraukimas sveikatos netolygumams mažinti“.

SMS žinutė kvies pasitikrinti sveikatą Šiaulių ir Telšių apskričių gyventojus

„Pasirūpinkite savo sveikata. Pasitikrinkite pagal gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio prevencijos programas. Kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Paraginkite pasitikrinti ir artimuosius“ – tokio turinio SMS žinutę balandžio 17–30 dienomis gaus Šiaulių ir Telšių apskričių gyventojai. Taip tęsiamas šių metų vasarį pradėtas vykdyti didelės apimties socialinis projektas „Kylame į kovą su vėžiu“.

Viceministrė K. Garuolienė: „Psichotropinius vaistus medikai turėtų skirti atsakingiau“

Sveikatos apsaugos ministerijai kelia nerimą tyrimų duomenys, rodantys, kad Lietuvoje pasitaiko nemažai atvejų, kuomet nepagrįstai skiriama ir pernelyg daug vartojama psichotropinių vaistų. Ministerija ragina gydytojus skiriant psichotropinius vaistus atsakingiau vertinti galimą vaistų naudą ir riziką, o kylant abejonėms, pasikonsultuoti su psichikos sveikatos specialistais.

Padėką donoro artimiesiems recipientas gali išreikšti laišku

Viena seniausių bendravimo priemonių – popierinis laiškas – yra vienintelė galimybė bendrauti žmonėms, gyvenantiems su transplantuotu organu (recipientams), ir donoro artimiesiems. Artėjant vienai gražiausių pavasario švenčių – Velykoms, Nacionalinis transplantacijos biuras kviečia parašyti laišką tiems, kuriems norisi padėkoti, palinkėti ir pasveikinti.

Vaikų ligoninė: čia gydytis retų inkstų ligų atvyksta ne tik Lietuvos vaikai

VUL Santariškių klinikose veikiantis Retų inkstų ligų referencijos centras, vienijantis vaikų ir suaugusiųjų nefrologus, priimtas į Europos referencijos tinklą. Šiam centrui vadovauja prof. Augustina Jankauskienė, Vaikų ligoninės Pediatrijos centro vadovė, gydytoja vaikų nefrologė. Apie Vilniaus gydytojų vaikų nefrologų jau ne vieną dešimtmetį  trunkantį kruopštų mokslinį ir praktinį darbą garsas yra pasiekęs ir kaimynines bei užsienio šalis.

Ligų profilaktika – valstybė siūlo daugiau nei pajėgi už tai sumokėti

Nieko neskauda? Tai dar nereiškia, jog esate sveiki. Šimtai itin sudėtingų, tarp jų ir vėžinių, susirgimų gali metų metais tūnoti organizme nesukeldami jokių nemalonių pojūčių ir per tą laiką giliai suleisti savo šaknis. Tuomet pavėluotas užleistos ligos gydymas būna itin varginantis, brangus ir ne visada sėkmingas, todėl taip svarbu sveikatą tikrintis profilaktiškai.

Artinasi intensyviausia žiedadulkių banga – kaip nuo jos apsisaugoti?

Staiga šoktelėjęs termometro stulpelis ir sprogstantys augalų pumpurai – ne vieninteliai pavasario pranašai. Šiltojo sezono pradžią neretam žymi ir netikėtai užklupusi alergija, arba šienligė, kurią sukelia iš augalų pabirusios žiedadulkės. Žiedadulkių sukelta alergija ne tik apriboja kasdienę žmogaus veiklą, blogina gyvenimo kokybę, bet ir dėl gydimo išlaidų bei nedarbingumo smarkiai kerta per kišenę. Pasak Šiaulių universiteto profesorės, biomedicinos mokslų daktarės Ingridos Šaulienės, iki šiol didelė problema – menkas visuomenės informavimas apie šią lėtinę ligą, kadangi, užuot kreipęsis pagalbos į gydytojus, tiesiog prisitaikome prie periodiško negalavimo.

Pavasarinės alergijos: Kentėti neverta ir pavojinga

Šiomis dienomis sužydę beržai, alksniai ir lazdynai vieniems yra džiaugsmas ir romantika, kitiems – prasidedantis alergijos košmaras. Bet kokiu atveju į alergiją, net jei jos simptomai tebūtų varvanti nosis, negalima numoti ranka, nes negydoma gali sukelti rimtų komplikacijų, sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Živilė Korsakienė.

Šiaulių apskrityje už ligoninėse vaikams teikiamas socialines paslaugas mokės savivaldybės, už sveikatos priežiūrą – ligonių kasa ​

Šiaulių teritorinės ligonių kasos (TLK) direktorius Remigijus Mažeika ir Kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė dalyvavo Respublikinės Šiaulių ligoninės Motinos ir vaiko klinikoje vykusiame įvairių sričių institucijų atstovų susitikime, kuriame buvo sprendžiami pagalbos teikimo vaikams, paimtiems iš šeimos dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, klausimai. Taip pat aptarta, kokių veiksmų esant įtarimams, kad vaikas patiria smurtą artimoje aplinkoje, turėtų imtis vaikų sužeidimus pastebintys mokyklų ir darželių darbuotojai bei sveikatos specialistai.

Ką girdėjote apie Hantingtono ligą?

Kiekvienas žmogus yra iš savo tėvų paveldėtų mutacijų ir vidutiniškai 60 naujų mutacijų mozaika. Tačiau tikrai ne visi pokyčiai genome lemia kurią nors genetinę ligą. Hantingtono liga yra genetinė neurodegeneracinė liga, kurios atsiradimą lemia vieno geno pokytis. Šį geną turime kiekvienas iš mūsų, tačiau serga tik tie, kurie turi pokyčių jame.

Antsvoris ir sėdimas gyvenimo būdas – tiesus kelias į onkologines ligas

Ilgai vyravo įsitikimas, jog onkologinis susirgimas yra paveldima liga. Tačiau pastaruoju metu vis labiau aiškėja pasirinkto gyvenimo būdo ir sunkių ligų ryšys. Šiandien gydytojai įsitikinę, jog nutukimas bei sveikos gyvensenos reikalavimų nepaisymas ne tik lemia širdies ar kitų organų problemas, bet ir gali tapti vėžio priežastimi. O tai itin svarbu išgirsti lietuviams, sunkiomis ligomis sergantiems bene daugiausiai Europoje.

Vaikų gydymas tapo saugesnis

Radviliškio ligoninėje metus, o Kuršėnų ligoninėje – pusę metų vietoj stacionarinių paslaugų vaikams teikiamos dienos stacionaro ir stebėjimo paslaugos. Prireikus rimtesnio gydymo mažieji pacientai iš Radviliškio ir Šiaulių rajonų gydyti vežami į Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko kliniką. Pasiteiravome, ką apie šiuos pasikeitimus mano mažųjų pacientų mamytės.

Kaip sutaupyti vaistinėje?

Skip Navigation LinksVaistus skiriantys gydytojai pacientams turi ne tik išrašyti receptą, bet ir patarti, kaip vaistus įsigyti ir vartoti. Vaistininkas taip pat turi informuoti vaistų pirkėjus apie kainas ir priemokas. Pasak specialistų, norintiems vaistinėje sutaupyti ir nepermokėti už vaistus, reikėtų žinoti vos kelias taisykles.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, veikia vaistų kompensavimo sistema, kuri užtikrina, kad tam tikra vaistų kainos dalis ar net visa kaina yra apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Tai reiškia, kad privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudę sergantieji, kuriems gydytojas skiria kompensuojamųjų vaistų, gali jų įsigyti nepatirdami didelių finansinių išlaidų.

Organų donorystės ir transplantacijos situacija Vakarų Lietuvoje

2964 – šitiek Vakarų Lietuvos (Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskričių) gyventojų (1930 moterų ir 1034 vyrai) yra pareiškę pritarimą organų donorystei ir pasirašę sutikimą donoro kortelei gauti.

Moterų -- daugiau

Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 2017 metų balandžio 3 dienos duomenimis, Klaipėdos apskrityje pritarimą donorystei yra pareiškę 1927 gyventojai (1260 moterų ir 667 vyrai), Tauragės apskrityje – 413 gyventojų (266 moterys ir 147 vyrai), Telšių apskrityje – 624 gyventojai (404 moterys ir 220 vyrų).

Gyventojų išmesti vaistai pavojingi sveikatai

Visuomenės sveikatos specialistai nuolat įspėja apie neigiamą šiukšlių įtaką mus supančiai aplinkai. Gyventojų išmesti vaistai ypač pavojingi žmonių sveikatai – jie yra viena iš dažnai pasitaikančių visų apsinuodijimų priežasčių. Tinkamai nesutvarkant gyventojams nereikalingų vaistų, o tiesiog išmetant juos į šiukšlių dėžes, ne tik teršiama aplinka, bet ir rizikuojama žmonių sveikata ir gyvybe. Todėl, siekdami apsaugoti visuomenės ir aplinkos sveikatą, pasibaigusio galiojimo termino, nereikalingus vaistus turėtume atiduoti vaistinėms, kurios perduotų šias atliekas jas tvarkančioms įmonėms.

SMS žinutės kvies pasitikrinti: 1 iš 3 gali nesusirgti vėžiu

„Pasirūpinkite savo sveikata. Pasitikrinkite pagal gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio prevencijos programas. Kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Paraginkite pasitikrinti ir artimuosius. Daugiau www.vlk.lt/prevencija, tel. 8 700 88888“ – tokio turinio SMS žinutę artimiausiu metu gaus Lietuvos gyventojai, kurie yra „Bitė Lietuva“, „Telia“ ir „Tele2“ abonentai bei išankstinio mokėjimo telefono kortelių turėtojai. Taip tęsiamas šių metų vasarį pradėtas vykdyti didelės apimties socialinis projektas „Kylame į kovą su vėžiu“.

Profesinės ligos – vienas iš sveikatos rodiklių

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento specialistai, dalyvaudami profesinių ligų priežasčių tyrime, neretai sulaukia klausimų apie Telšių apskrities dirbančiųjų sergamumą profesinėmis ligomis bei pagrindines jų priežastis.

Ginekologė: jeigu ne abejingumas sau, per savaitę nemirtų 5 moterys

Kasmet Lietuvoje apie 450 moterų suserga ir 250 miršta nuo gimdos kaklelio vėžio – tai antra dažniausia po krūties vėžio onkologinė liga tarp 15–54 m. amžiaus moterų. Šios liūdnos statistikos būtų galima išvengti, nes visos 25–60 m. amžiaus moterys turi galimybę nemokamai kas 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ir nustatyti galimas jo užuomazgas pradinėje stadijoje, atlikus PAP tyrimą. Laiku atliktas PAP tyrimas skystojoje terpėje daliai Lietuvos moterų išgelbėtų gyvybę, tačiau vykdant šios ligos prevencijos programą, Lietuvoje patikrinta tik 44 proc. moterų. Pasak ginekologės Žanos Bumbulienės, moterų abejingumas savo kūnui ir edukacijos stoka tampa liūdna mirties nuo vėžio statistika.

Stresas ir maistas: emocinio valgymo pavojai

Išgyvendami stresą, neretai mėginame jį „suvalgyti“. Tačiau dideli kiekiai, galbūt, gardaus, tačiau nesveiko maisto mums nepadeda. Maistas neturėtų būti pagalbininkas kovoje su liūdesiu ar kitomis emocijomis. Tačiau, jeigu to išvengti nepavyksta, specialistai siūlo rinktis bent jau sveikus ir malonumo hormonų gamybą skatinančius produktus.

Chemoterapeutas: bijodami atkryčio, onkologiniai ligoniai eksperimentuoja su sveikata

Onkologinės ligos diagnozė – psichologinis iššūkis tiek sergančiajam, tiek jo artimiesiems, todėl 30–40 metų amžiaus ligoniai paprastai nuo artimųjų slepia savo diagnozę ir ligos gydymą. Pasak gydytojo chemoterapeuto Leonido Gatijatulino, pacientai tokį savo elgesį paaiškina tuo, kad nori gydytis savarankiškai, nesukeldami jaudulio artimiesiems. Vyresni elgiasi atvirkščiai – ne tik neslepia, bet ir prašo šeimos narių pagalbos tiek gydymosi procese, tiek jam pasibaigus. Tačiau svarbiausia tai, kad kreipiasi nemažai tokių pacientų, kurie apskritai nežino tikslios savo ligos diagnozės ir jos prognozių, tad iki tol jau būna „prisieksperimentavę“ su įvairiais preparatais ir papildomai pakenkę savo sveikatai.

Powered by BaltiCode