Kovo 8 d. Mažeikių Pavasario pagrindinėje mokykloje 3-4 klasių komandos ir palaikymo grupės dalyvavo istorijos viktorinoje "Kai tariu žodį – Lietuva". Mokiniai ir mokytojos atsakinėjo į šmaikščius klausimus, atlikinėjo užduotis, žaidė, kartu dainavo bei prisiminė Lietuvos istoriją.

Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Sedos filiale vasario 24–26 dienomis vyko edukacinės pamokos moksleiviams, skirtos supažindinti su planšetinių kompiuterių galimybėmis. Tai projektinis renginys, pristatantis iš projekto „Pažangių technologijų ir laisvalaikio centras“ lėšų įsigytus planšetinius kompiuterius.

  Ukrinų ateitininkai kovo 5 d. tradiciškai šventė Kazimierines. Į svečius pasikvietėme ateitininkus ir bendraminčius iš Mažeikių, Žemalės ir Ylakių. Telšių vyskupijos ateitininkų dvasios vadas kun. Rolandas Karpavičius per šlovinimą ir paskaitą „Tikrasis gailestingumas“ vedė mus tikėjimo keliu. Per Gailestingojo samariečio palyginimą ieškojome, kas tas mano artimas. Pasiekėme krikščionišką požiūrį: kol bent vienam iš mano artimų – blogai, tol ir man negerai. Turiu jam padėti.

Gimė 1927 m. lapkričio 23 d. Spurganų k., Tirkšlių valsč. Mokėsi Mažeikių gimnazijoje. 1946 m. buvo suimta už dalyvavimą LLA organizacijoje.

Dirbo Mažeikių ligoninėje sekretore.

Išsaugojo   ir suredagavo politinio kalinio kun. Juozo Stasiulio-Džiugo lageryje parašytą poemą

„Rimgaudaitė – Apuolės pilies kunigaikštytė“.

In memoriam

Lietuva, tavo vardas švenčiausias –

Išdidi ir karališka Tu!

Išauginus vaikus, išnešiojus,

Vadinies paskui save sekt.

Šie iškilios amžinos atminties poetės Sofijos Šviesaitės žodžiai atgyja, kai žvelgi į Jos, taip didžios savo kūryba ir mylinčia širdim, gyvenimą.

Ir sekė, ir bėgo, ir kentėjo, ir mylėjo tą Švenčiausią, Dangaus palytėtą, Lietuvą! Tik dėl Jos gyveno, tik Jai save atidavė. Todėl drąsiai galiu sakyti, poetė Sofija Šviesaitė – tai Lietuva!

Paskutiniame Savivaldybės tarybos posėdyje, įvykusiame vasario 19 d., buvo patvirtinta nauja rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premijos laureatė. Ja tapo Alma Krapauskienė. Gražiai sutapo, kad pirmąja mūsų naujo puslapio „Krašto lobynas“ tema yra Mažeikių krašto poezija ir jos kūrėjai.

Apie laureatę

A. Krapauskienė gimė Ignalinos rajone, Pakalniškių kaime. Baigusi Tverečiaus vidurinę mokyklą, 1956 m. įstojo į Vilniaus valstybinį universitetą ir įgijo geografijos mokytojos specialybę. 1961 m. atvyko į Mažeikių rajono Tirkšlių miestelį, kur ilgus metus vidurinėje mokykloje dėstė geografiją ir gamtos pažinimą.

Algimantas Kedis gimė Plungės rajone, Rietavo seniūnijoje. Ten lankė mokyklą, laisvalaikiu mėgdavo skaityti knygas, domėjosi sportu, gimnastika, pradėjo rašyti eilėraščius. Svajojo studijuoti teisę, bet įstojo į Šiaulių radiotechnikos mokyklą, kurią baigęs neilgai tedirbo pagal specialybę. Atlikęs karinę tarnybą, atvyko į mamos tėviškę Mažeikių rajone, Geidžių kaime. Traukė savas kraštas, jis norėjo būti panašus į senelį – tvirtą žmogų, didžiavosi senąja Motuzų gimine, iš kurios buvo kilęs. Turėjo minčių atstatyti, išsaugoti senelių namą, bet, kaip dažnai būna, pritrūko laiko... Sakydavo: „Mama, man jau dvidešimt penkeri, o ką aš gero nuveikiau?..“ Jo jautri širdis, iškilios mintys alko iššūkių, platesnio akiračio, troško  užsigrūdinti... Keletą metų dirbo kompresorių gamykloje. Vėliau dešimčiai metų išvyko į Rusiją, Tiumenės sritį, Nadymo miestą, taip vadinamas komjaunuoliškas statybas. Poetiška siela reiškėsi ir tuose kraštuose. Rašė rusiškai, eiles spausdino vietinė Rusijos spauda. Taip visą gyvenimą jis dirbo prie statybos darbų, bet nepamiršo ir kūrybos, rašė eilėraščius lietuvių, rusų kalbomis. Klaipėda, Palanga, jūra taip pat jo gyvenime daug reiškė, nes ten praleido daugiau nei dešimtį metų.

Paskutiniu metu visa žiniasklaida laukė iš atostogų sugrįžtančio Ministro Pirmininko. Jo labai laukė ir Prezidentė. Taip, kaip susitarę. Tokiu atveju visada galvoji, o kas tokio netikėto įvyko toje mūsų Lietuvėlėje? Kad sveikatos apsaugos ministrė prisipažino, jog medikams kažkada davusi kyšį? Nieko naujo. Kad Žemės ūkio ministerijai pavaldi tarnyba per viešuosius pirkimus ženkliai padidintomis kainomis nupirko maisto produktus? Irgi nieko naujo. Kad aplinkos ministras atbuline data pasirašė kažkokį dokumentą? Taip pat Lietuvoje ne naujiena. Tai kur tikroji organizuoto laukimo priežastis?

Vasario 26 dieną keturiolika Šiaulių Dainų progimnazijos 5-8 klasių mokinių, lydimi tikybos mokytojos Laisvos Jankauskienės, lankėsi Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje bei pastoraciniame centre.

Lietuviai namo grįžta dėl pirtelės

Ne viena mergina žiūrėdama romantines komedijas, o dar tiksliau – romantiškas jų pabaigas su vestuvėmis ant jūros kranto, atsidūsta: kada nors ir aš taip! Garantuota saulė, svajingai plazdančios suknelės, egzotiška muzika ir vaišės vilioja ne vieną jauną porą. Ne viena jauna pora šias svajones ir įgyvendina: įteikę pakvietimus tik keliems artimiausiems kelia sparnus svetur. Tačiau yra ir kita pusė – ilgus metus Ispanijoje, Airijoje ar Anglijoje gyvenančios poros švęsti tuoktuves grįžta namo. Kas, kaip ir kodėl šiandien jų ir klausiame:

Mažeikiai – tarp trijų laimingųjų Lietuvos miestų, įtrauktų į didžiulį tarptautinį kultūrinį projektą. Kauno šokio teatras „Aura“ ir Norvegijos šokio teatras „Panta Rei“ prieš metus pradėjo projektą „Godos“, kurio tikslas – sukurti šiuolaikinio šokio spektaklį tuo pačiu pavadinimu „Godos“ ir vykdyti šokio edukaciją Lietuvos regioniniuose miestuose.

Į klausimą, kas yra šiuolaikinis šokis, atsakytų toli gražu ne kiekvienas didmiesčio gyventojas, o ką jau kalbėti apie mažesnius miestus. Beje, panaši situacija ir Norvegijoje.

Saulei tekant parke. Saulei leidžiantis – parke

Senasis Mažeikių parkas. Vaizduotėje išliko labai aiškus ryto paveikslas: pro retas pušis iš už dailiai surikiuotų nuosavų namukų pareina saulė. Skleidžia spindulius pro šakas, pro pušų stuomenis, atsispindi prūdelyje, kurio krantai stačiakampiai – lyg liniuote nubrėžti. Vienas kitas retas laukinis krūmelis. Įsibėgėjęs pavasaris ar ankstyva vasara. Rytas. Šešta valanda. Į medį atremtas dviratis. Per kelis žingsnius nuo jo – žmogelis. Tai tada man atrodė – žmogelis. Liesas. Lengvu lietpalčiu apsivilkęs. Ir plėsčioja lyg paukštelis nebepajėgdamas pakilti ir skristi... Sportavo senolis. Jo sportas, jo mankšta jau nebebuvo uždegantis veiksmas. Jau nebe. Tik šiokie tokie judesiai. Jau ne ta energija, kurią skleisdavo jaunystė...

Vasario 25 d. Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Viekšnių filiale vyko knygos „Vaclovo Biržiškos ir Petro Joniko susirašinėjimas (1948–1955)“ pristatymas. Šią knygą parengė ir išleido Klaipėdos universiteto literatūros katedros vedėja, profesorė Roma Bočkutė. Minėtoje knygoje pirmą kartą skelbiami 123 dviejų žemaičių, bičiulių laiškai, rašyti 1948–1955 metais Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Mūsų istorija turtinga svarbių, pasididžiavimo vertų ir minėtinų datų, tačiau dalis jų ne šiaip sau garsios, bet atraminės, pamatinės. Būtent tokia yra Vasario 16-oji – labai reikšminga kiekvienam lietuviui, žinančiam ir gerbiančiam savo šalies praeitį. Ir 1918 metų, ir 1949 metų vasario 16-oji buvo lemtingos mūsų dabarčiai ir ateičiai. 1918 m. vasario 16-osios aktas tapo pagrindu, kuris vienijo žmones, kovojusius už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Dėl to ši data sovietų okupacinei valdžiai tapo pačia pavojingiausia ir daugiausia problemų keliančia. Vasario 16-ąją pasirašytą Nepriklausomybės aktą Rusija pripažino, 1920 m. liepos 12 d. pasirašydama su atkurta Lietuva Taikos sutartį. Deja, taika truko tik iki 1940 metų.

Stebint keleto paskutiniųjų metų šalies politinį gyvenimą, man, eiliniam piliečiui, kyla įtarimų, ar mūsų valstybės trys aukščiausi pareigūnai, valstybės valdžios vykdytojai, yra bent skaitę Lietuvos Konstituciją, vartę etikos vadovėlį. Kur Konstitucijoje parašyta, kad Seimo Pirmininkė, Ministras Pirmininkas turi laukti prie Prezidentės kabineto durų? Jeigu jie sutiko susitikti su Prezidente prezidentūros pastate, tai kultūringas rūmų šeimininkas, galvoju, privalėtų pasitikti atvykusius svečius.

Justina Lesytė-Kateivienė Žemaičių Kalvarijoje baigė aštuonmetę mokyklą. Nors nuo pat mažumės traukė menai, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių išvyko į Klaipėdą studijuoti buhalterijos mokslų. Tokiu būdu didelę gyvenimo dalį duoną užsidirbo įvairiose įmonėse draugaudama su skaičiais. Daugiausia metų atiduota Lietuvos draudimui. Dirbo moteris tai, už ką pinigus mokėjo, tačiau siela veržėsi ir liejosi vaizdais popieriaus lapuose, bandymais suvokti dangaus ir žmogaus ryšį, noru suprasti žmogaus galimybių ribas.

Justina Lesytė-Kateivienė

Jauneke paeiškos

Soseteka dve kaimynės, abedve bova po veina, veina senesnioji našlė, vo keta išsiskyrusi. Nu juk po veina nieks nenor būte, vo daba tei laika tokei, kad baise sunke rasti koki drauga, arba gero, arba žanote, kap saka, pri būdos prerešte. Ta jaunesniuoji bova Bronė, vo senesnioji Leukadije. No ta Leukadeje mondri, vesor anos pelna, juk nudrožė mokyteis į kompiuterių kursus. Ka pasakoje, reikej is jouka merte. Saka, kad pradėjom ten mokyteis, juk ta mokytoje papasako papasako, no ni velne negali suprasti, atroda, lengviau ir arabu kalba išmoktumei. Juk, kad pradedi su ta pele, juk ni stala nebužtenk, da ir i veršu pakeli, bet išmoka.

Žodyno tipo klaidos yra pavieniai suprielinksnėję ar suprieveiksmėję vietininkai: apimtyje, bėgyje, laike, laikotarpyje, pasekmėje, pasėkoje, eilėje, pirmoje eilėje, rezultate, išdavoje ir kt. Pasą turite sutvarkyti savaitės bėgyje (=per savaitę). Pasistengsime atvežti malkas laike trijų dienų (=per tris dienas). Viskas paaiškės mėnesio eigoje (=per mėnesį). Eilėje atvejų (=Daugeliu atvejų) kaltininkai lieka neišaiškinti. Pirmoje eilėje (=Pirmiausia) reikia kreiptis į gydytoją. Daržovės smulkiuose ūkiuose pagrinde (=dažniausiai) raunamos rankomis. Tie dalykai esmėje (=iš esmės) yra skirtingi. Tikrumoje (=Iš tikrųjų) reikėjo kitaip pasielgti. Tokio sprendimo pasėkoje patyrėme nuostolių (=Dėl tokio sprendimo buvo nuostolių). Nedarbo rezultate (=Dėl nedarbo, nedarbo rezultatas) – skurdas. Viso to išdavoje (=Dėl viso to) jis neteko darbo.

Penktadienį Auksūdžio mokyklos-daugiafunkcio centro vaikai drauge su tėveliais, močiutėmis mokėsi saugaus elgesio kelyje drauge su VĮ Telšių regiono keliai darbuotojai.

Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Sedos filiale vasario 9–12 dienomis vyko Saugesnio interneto savaitės renginiai. Pirmasis renginys „Kompiuteris – pagalbininkas ruošiant pamokas“ vyko vasario 9 d. su Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos I b gimnazijos klasės moksleiviais. Antrajame renginyje-viktorinoje „Paieškokim internete!“, kuris vyko vasario 12 d., dalyvavo tos pačios gimnazijos trečios ir ketvirtos klasės vaikai.

Vasario 7 d. Tirkšlių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Subatvakaris“ dalyvavo Tytuvėnų kultūros centre dešimtąjį kartą vykusioje tradicinėje respublikinėje liaudiškos muzikos kapelų šventėje „Subatvakaris“ ir sulaukė šilto žiūrovų priėmimo.

Vasario 9 d. Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Viekšnių filiale vyko edukacinė pamoka „Saugus elgesys internete“, skirta Saugaus interneto savaitei.

Edukacinėje pamokoje dalyvavo Viekšnių gimnazijos 1a ir 1b klasių moksleiviai, kuriuos atlydėjo jų mokytojos Sonata Mylienė ir Regina Kersnauskaitė. Pamoką vedė Viekšnių filialo bibliotekininkė Sniegina Chriščinavičienė. Bibliotekininkė naudojosi bibliotekoje turimais spaudiniais apie saugų ir draugišką internetą bei rodė skaidres.

Vasario 16 d. 13 val. Tirkšlių kultūros centre bus atidaryta žinomo mažeikiškio dailininko Algirdo Petravičiaus tapybos darbų paroda „Gamtos spalvos“.

Parodoje pateikiami 23 skirtingo formato ir įvairaus kūrybinio periodo kūriniai, leidžiantys žiūrovui patirti įvairialypį ir nenuspėjamą gamtos spalvų grožį. „Vakaras“, „Upelis“, „Sutemos“, „Šventė danguje“, „Švelnus peizažas“, „Rudenėja“, „Ramunės“ ir daugelis kitų paveikslų nekantriai laukia susitikimo.

Vytas ALEKNAVIČIUS

Autoriaus nuotr.

Vasario 5 d. lopšelyje-darželyje „Pasaka“ paminėta šv. Agotos, Duonos globėjos, diena. Nuo seno lietuviai šią dieną garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdienį maistą – duoną, o atėjus krikščionybei ši šventė buvo sutapatinta su šv. Agotos varduvėmis.

Vasario 5 d. Vaikų dienos centre lankėsi Mažeikių šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos „Carito“ savanorės. Šią dieną minima Duonos diena, kuri dar vadinama šv. Agotos vardu. Ta proga kartu su vaikais pasiruošėme Duonos dienos paminėjimui.

Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Viekšnių filiale vasario 4 d. vyko teminis vakaras „Pasitinkant Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną“.