Praėjusį trečiadienį „Mažeikių Viltis“ minėjo 25–ąsias veiklos metines. Dalyvavo būrys valdžios atstovų ir kitų svečių.

Pradžia

Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Mažeikių viltis“ pirmininkė Virginija Venalienė apžvelgė bendrijos pasiektus rezultatus, gerinant neįgalių žmonių gyvenimo kokybę Mažeikiuose, dėkojo Savivaldybės vadovams už paramą ir bendradarbiavimą: „Ačiū, kad patikėjote mumis – be jūsų supratimo visos bendrijos iniciatyvos galėjo likti be atsako.“

Rugsėjo 26 dieną 15 val. Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje vyks Tarptautinio meno festivalio ,,Mažeikiai 2015“ atidarymo sakralinės muzikos koncertas, kurį kaip padėką už ilgametę meilę ir pagarbą savo talento gerbėjams dovanos vokalo muzikos virtuozas, operos legenda, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Maestro Virgilijus Noreika (tenoras).

Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centre atidaryta dar viena muziejininkės Aldonos Butkuvienės paroda „Mažeikių rajono Romos katalikų bažnyčios tapyboje“. Šiame originaliame ir unikaliame projekte, trukusiame apie penkerius metus, dailininkė per savo menišką prizmę ir vidinę pasaulėjautą nutapė 18 rajone stovinčių bažnyčių. Tai įvairaus laikotarpio ir architektūrinių stilių turintys statiniai, iš kurių seniausia datuojama 1752 m. statyta Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia.

Rugsėjo 17 d. Juodpelkio parke vyko pirmasis „Europos judriosios savaitės – 2015“ renginys, kurį organizavo Savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras. Į jį susirinko nemažas būrys įvairaus amžiaus dalyvių.

Šįkart susipažinkime su moterimi, kuriai maisto gamyba – ir profesija, ir pomėgis. Tai Mažeikių politechnikos mokyklos Viekšnių skyriaus virėjos specialybės absolventė Aldona Miknytė.

Pastūmėjo aplinkinių pagyros

Paklausta, kas pastūmėjo pasirinkti tokią specialybę, Aldona prisipažįsta, jog artimieji bei bičiuliai, ragaudami jos paruoštą maistą, negailėdavę pagyrų. Galiausiai Viekšniuose gyvenanti sesuo paragino žinias gilinti mokantis virėjos specialybės Politechnikos mokykloje. Patekusi pas specialybės mokytoją Eleną Tamošauskienę, mergina buvo skatinama dalyvauti įvairiuose regioniniuose, respublikiniuose konkursuose, parodose, renginiuose. Beje, ne kartą iš tokių konkursų moksleivė grįždavo su prizininkės diplomu.

Birutė Marčiauskienė

Ne kuožnam...

Parašiau eilierašti. Rimta tuoki.

–        Akšėn, – sakau vėinam literatūras milietoujou, – paskaitīk i pasakīk sāv nuomuonė.

Tas paskaitė. Pakraipė galva.

Rugsėjo 12 d. Sedoje vyko jau trečioji tradicine tapusi jurginų ir vyno šventė „ Sedos jurginas 2015“. Joje dalyvavo jurginų augintojai ne tik iš Mažeikių, bet ir kitų rajonų, Lietuvos regionų tautodailininkai ir amatininkai, vyndariai iš visos Lietuvos, koncertavo meniniai kolektyvai.

Dalyvavo garbūs svečiai

LR Seimo narys Kęstutis Bartkevičius išsakė džiugesį, galėdamas dalyvauti šventėje, kuri, anot jo, nuaidės per visą Lietuvą. Šventės dalyviams, organizatoriams ir svečiams jis palinkėjo gražaus reginio, pasiekti rekordą, komponuojant jurginų žiedus į vieną bendrą ir didelį žiedą.

    Penktadienio pavakarę Palnosuose šurmuliavo kermošius, skambėjo linksmos ir lyriškos dainos, vyko paskutinė vasaros gegužinė. Taip palnosiškiai ir svečiai išlydėjo vasarą.

Rugpjūčio 29 -ąją Pikelių kultūros namuose vyko respublikinio projekto „Tradicija šiandien“ renginys – regioninės verpimo rateliais, žemaitiškai vadinamais kalvaratais, varžytuvės-konkursas „Suk suk ratelį“.

Šeštadienį Tirkšlių pušyne vyko Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) renginys, skirtas Etnografinių regionų metams. Jame dalyvavo TAU iš įvairių Lietuvos regionų, turėję galimybę parodyti savo papročius, tradicijas ir parengtas muzikines programas.

Dėkojo už entuziazmą

Renginyje dalyvavęs Seimo nario Kęstučio Bartkevičiaus padėjėjas Mantas Badaukis jo vardu linkėjo geros šventės bei sėkmės ateityje: „Gerbiama TAU bendruomene, perduodu Seimo nario sveikinimus, jis džiaugiasi jūsų polinkiu, entuziazmu, rodant pavyzdį. Sėkmės tolesniuose jūsų darbuose, gero oro bei šventės.“

Homilija

Šio sekmadienio centrinis žodis yra kryžius. „Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys.“ Šiuos žodžius Jėzus pasako kelyje į Jeruzalę, kur jo jau laukia kryžius. Pirmiausia jie skirti tiems, kurie rinksis jo patarimų kelią, kurie bus pasiryžę palikti ir tėvą, ir motiną, ir namus, ir vaikus. Toks pasiryžimas neturi būti lengvabūdiškas. Pasiryžęs sekti Kristų turi elgtis panašiai kaip statybininkas, norintis statyti bokštą, pirmiau rūpestingai apskaičiuoti statybos išlaidas, arba kaip karalius, kuris prieš stodamas į kovą gerai pasveria savo karinę jėgą. Žodžiai apie kryžių galioja kiekvienam krikščioniui. „Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys.“

Sužinok daugiau

Vasara – atostogų ir kelionių metas. Vieni labiausiai lankomų kultūros paminklų Vakaruose yra bažnyčios – pakrikštytųjų namai. Krikščionys čia mokosi ir stiprinasi, kad pajėgtų būti, kuo turi būti. Bažnyčių pastatai visą savo grožybę atskleidžia ir savo prasmę parodo liturgijos metu. Kiekvieni namai turi savas taisykles. Ne visi jas žino.

Pirmiausia čia ne paplūdimys, tad ir drabužių reikia kitokių; nedera užeiti nepridengtais pečiais ir labai trumpomis kelnėmis ar sijonu. Daugelyje turistų pamėgtų bažnyčių prieangyje būna padėtos skaros, kuriomis prisidengiame apnuogintas kūno vietas. Dievas tikrai neskambins mobiliuoju telefonu, tad reikia išjungti garsą (kaip ir teatre bei ligoninėje!). Kramtomoji guma naudinga po valgio, bet ne bažnyčioje. Vyrai visose patalpose nusiima kepurę. Numylėtiniai gyvūnėliai turi palaukti lauke. Aptarti svarbias naujienas bus laiko išėjus, o svarbiais pastebėjimais dalijamės tyliai.

1939 m. rugpjūčio 23 d Vokietijos ir buvusios SSRS užsienio reikalų ministrų Joachimo von Ribbentropo ir Viačeslavo Molotovo pasirašyta nepuolimo sutartis su slaptaisiais protokolais pusei amžiaus iš Lietuvos buvo atėmusi nepriklausomybę, todėl šią datą tauta mini kaip Juodojo kaspino ir gedulo dieną. Tačiau rugpjūčio 23-oji ir žymaus mūsų žemiečio, Nepriklausomybės akto signataro Mykolo Biržiškos gimimo ir mirties dienų išvakarės ( Mykolas Biržiška gimė 1882 m. rugpjūčio 24 d. Viekšniuose, mirė 1962 m. rugpjūčio 24 d. Los Andžele). Ta proga Viekšnių šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, pašventintas prie daktaro Antano Biržiškos sveikatos namų pastatytas naujas kryžius, svarstytos Biržiškų šeimos atminimo puoselėjimo galimybės.

Šeštadienį atgijo senasis Ketūnų kaimas, švenčiantis 475-erius metus. Susirinko gausybė ketūniškių. Buvusios koplytėlės vietoje buvo aukojamos šv. Mišios, koncertavo meno kolektyvai, skambėjo sveikinimai ir linkėjimai.

Stasys Anglickis (1905–1999) – poetas, pedagogas, visuomenės veikėjas, Žemaičių rašytojų sąjūdžio organizatorius. 1927 m baigė Telšių mokytojų seminariją, 1932 m. – germanistikos studijas Vytauto Didžiojo universitete. Dirbo mokytoju, gimnazijos direktoriumi. 1931–1969 m. išleido 7 poezijos rinkinius, 1972 m. – rinktinę „Žemė ir želmenys“. 1938 m. Kaune sudarė žemaičių rašytojų prozos ir poezijos antologiją „Žemaičiai“.

  Šeštadienį Viekšnių šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyko Žolinės atlaidai, pasveikintos auksines vestuves šiemet švenčiančios poros. Po atlaidų miesto vasaros estradoje vyko tradicinė, jau 9-oji, „Molio šventė 2015“, kurios metu amatininkai demonstravo ir pardavinėjo savo kūrinius. Dvi savaites vykusios keramikos stovyklos dalyviai pristatė savo darbus, mokė puodžiaus amato ir vaišino čia pat pagamintais senovės lietuvių valgiais.

Po šv. Roko – sergančiųjų epideminėmis ligomis globėjo – atlaidų šv. Mišių Žemalės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje, sekmadienio pavakarę, Žemalės kaimo parke vyko šventė. Joje pagrindinis akcentas – naujos estrados atidarymas.

Penktadienio vakarą Urvikių kultūros centro aikštėje vyko „gyvai“ grojančių grupių festivalis „Urvikiai gyvai 2015“, kurio tikslas, pasak renginio organizatorės, „gyvai“ girdėti kiekvieną instrumentą, melodijas, žodžius

.

Nuo sausio klubo „Mano namai“ pirmininko pareigas perėmusi Krista Kinčienė pirmą kartą Mažeikiuose surengė Žolinės šventę „Kai pakvimpa žolynais ir medumi“. Pasak jos, iškilo nemažai sunkumų, tačiau pabandyti buvo verta.

Atvyko su dovanomis

Šventėje dalyvavusi Savivaldybės mero pavaduotoja Sigutė Bernotienė renginio organizatorei K. Kinčienei padovanojo šakotį, linkėdama ištvermės ir stiprybės naujose pareigose: „Visos Savivaldybės darbuotojų vardu, mero vardu, noriu padėkoti už neblėstančią energiją, už idėjas, mintis ir didžiulį darbą. Jums linkiu ištvermės ir tikimės, kad renginių jūs sukursite dar daug.“

Šeštadienį Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vyko tituliniai atlaidai, vėliau Dagių kaimo bendruomenė šventė 350-ąsias kaimo metines.

Pašventino gėrybes

Sedos parapijos klebonas kun. Modestas Ramanauskas pasveikino į Žolinės atlaidus gausiai susirinkusius tikinčiuosius ir palinkėjo jiems ir jų šeimoms Dievo Motinos Švč. M. Marijos globos ir užtarimo. „Gyvenkime taip, kad sekdami Marijos pavyzdžiu ir mes būtume paimti į dangų“, – kalbėjo dvasininkas. Šv. Mišių pradžioje pašventintos tikinčiųjų atsineštos gėrybės: žolynai, gėlės, daržovės ir vaisiai, iš šiuometinio derliaus iškepta duona ir pyragas.

Sekmadienį Dautarų dvaro svirne vyko muzikos festivalio uždarymo koncertas „Šopeno valsai Dautarų dvare“. Šis festivalis, pasak renginio vedėjo Daliaus Stanciko, jau tampa tarptautiniu žiūrovų bei atlikėjų skaičiumi, o šį kartą į festivalį atvyko būrys Latvijos piliečių, todėl kūriniai buvo pristatomi lietuvių ir rusų kalbomis.

Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centre atidaryta tautodailininkės Birutės Steponavičienės aliejinės tapybos paroda „Dermės“, kuri veiks iki rugsėjo 17 d.

Kūryba ir darbas

Darbų autorė gimė 1959 m. Pakempinių kaime, Akmenės rajone. Nuo 1971 m. gyvena ir dirba Mažeikiuose. B. Steponavičienė nuo vaikystės buvo linkusi į literatūros žanrus, rašė poeziją ir prozą, kurią spausdino ir respublikiniai laikraščiai bei žurnalai. 2010 m. jos kūryba buvo spausdinta lietuvių/latvių bendro projekto knygoje „Kur gimsta viltis“, 2011 m. pluoštas specialiai sukurtų eilėraščių išspausdinti olandų kilmės Ispanijos dailininko Arie Torque albume „Tylos aidas“.

Italų šventasis, krikščionių kankinys šv. Laurynas minimas rugpjūčio 10 d.

Šv. Laurynas augo Hueskoje, vėliau su šeima atvyko į Romą, kur tapo vienu iš 7 diakonų, kuriuos sostinei paskyrė popiežius Šventasis Sikstas II. Imperatoriaus Valerijono persekiojimų metu 258 m. popiežius buvo nukankintas, tačiau prieš mirtį spėjo išpranašauti šv. Laurynui, kad po 3 dienų mirsiąs ir jis. Tai sužinojęs šv. Laurynas išdalino visą savo turtą vargšams ir nesuimtiems kunigams. Imperatorius šv. Lauryną pririšo prie virš laužo pakabintų grotelių, taip pasmerkdamas jį lėtai ir kankinančiai mirčiai.

      Penktadienį Viekšnių pirmosios vaistinės muziejuje atidaryta paroda „Viekšnių krašto audinių raštai“. Joje eksponuojami Viekšnių krašte gyvenusių ir kūrusių audėjų darbai, taip pat čia gyvenančių žmonių išsaugoti audiniai.

Sunkus amatas

      Vaistinės muziejaus vadovė Danutė Končienė, pristatydama parodą, sakė, jog audimas – tai viena seniausių ir sudėtingiausių liaudies meno šakų. Audimui augino linus, avis vilnai, vėliau atsirado medvilnė. „Audimas – nelengvas, daug laiko reikalaujantis amatas, tuo pačiu ir kūryba. Ypač daug laiko ir jėgų atima pasirengimas audimui, – pasakojo D. Končienė. – Sėsdavosi į stakles artėjant pavasariui, per gavėnią. Ausdavo daugiausia merginos, perėmusios šį amatą iš mamų, ir ausdavo iki vestuvių, kol susikraudavo kraitį. Ištekėjusios stakles prisimindavo tik reikalui esant. Ausdavo rankšluosčius, juostas, staltieses dovanoms. Vieni audiniai – patalynė, rankšluosčiai, rūbai – buvo kasdieniai, kita grupė – dekoratyvūs, puošiantys namus. Juos stengdavosi kuo labiau išmarginti. Pagal audinius buvo galima atskirti, kaip gyvena šeima. Kuo turtingesni namai, tuo puošnesni audiniai.“

      Šeštadienio pavakarę Šerkšnėnuose suskambo muzika, keliais ir takeliais į stadioną, kur vyko tradicinė vasaros šventė „Vasaros spalvų paletė“, traukė šerkšnėniškiai ir kiti seniūnijos gyventojai bei svečiai. Susirinkusieji klausėsi koncerto, sulaukė saldainių „lietaus“, sutiko ant motociklų atskriejusius baikerius. Linksminosi vasaros gegužinėje ir džiaugėsi fejerverkais.

Koncertavo saviveiklininkai

      Šventę pradėjo Šerkšnėnų kultūros centro darbuotojų ansamblis. Netrukus po jų scenoje pasirodė gitaristų ansamblis iš Žemalės, skambiomis melodijomis ir dainomis kūręs šventinę nuotaiką.

        Antradienį smagiais žaidimais ir įvairiomis atrakcijomis uždaryta Viekšnių Vinco Deniušio meno mokyklos Dailės skyriaus moksleivių darbų paroda, daugiau kaip mėnesį veikusi Viekšnių vaistinės muziejuje.

Sekmadienį Židikuose, Geidžiuose ir Laižuvoje vyko Šv. Onos, o Užlieknėje – Šv. Marijos Magdalenos atlaidai. Juos lydėjo ir surengtos šventės: Užlieknės pušyne – tą pačią dieną, o Laižuvoje bei Židikuose – tikrosios dienos išvakarėse, šeštadienį.

Atlaidai ir šventė Židikuose

Neišsigandę vėjo žmonės kaip ir kiekvienais metais gausiai susirinko į Šv. Onos atlaidus prie Židikų kapinėse esančios rašytojos Marijos Pečkauskaitės Šatrijos Raganos kapo-koplyčios bei aplankyti artimųjų kapų ir susitikti su giminėmis. Tradicinių atlaidų šv. Mišias čia dažniausiai aukoja prelatas Juozas Šiurys. Šie metai – ne išimtis. Daugeliui tikinčiųjų šie atlaidai itin svarbūs, nes, kaip teigia sena krikščionybės tradicija – šventieji Joakimas ir Ona yra Švč. Mergelės Marijos tėvai, Jėzaus seneliai. Po šv. Mišių žmonės buvo kviečiami Kultūros centre pasiklausyti Sauliaus Vasiliauskio su grupe koncerto.

Penktadienį Viekšnių seniūnijos bendruomenės bei seniūnaitijos jau šeštą kartą rinkosi į sueigą, kurią organizavo Užventės bendruomenė. Susibūrime ne tik vaidinta, juokauta, tačiau aptarti ir visiems aktualūs klausimai.

Sueigos – būdas pabendrauti

 Viekšnių seniūnijos bendruomenių bei seniūnaitijų sueigas jau galima vadinti tradiciniu renginiu. Prieš šešerius metus Viekšnių seniūnaitės Vilmos Beržinienės iniciatyva organizuotas pirmas susitikimas, kurio tikslas buvo geriau vieniems kitus pažinti, pasidalinti veiklos patirtimi, galimybė atsipūsti po sunkių kasdienių darbų. Tada ir nutarta tokius susiėjimus organizuoti kiekvieną vasarą vis kitoje seniūnaitijoje ar bendruomenėje. Kad būtų įdomiau, nuspręsta sueigoms sugalvoti temas. Sumanymas pasiteisino, tad iki šios dienos vis dar prisimenama kūrybinga Derliaus šventė Gyvoliuose, iš kurios išradingiausieji namo parsivežė „auksinius obuolius“. Kitais metais Palnosai organizavo „piršlybas“ ir pas laukiančią „nuotaką“ važiavo iš visų bendruomenių jaunikiai, kurie visaip kaip mergelei stengėsi patikti ir įtikti. Dar po metų Kapėnuose vyko „vestuvės“, kur išmoningumu tryško ir organizatoriai, ir svečiai. Penktosios sueigos Pakalupyje tema gimė tarsi savaime – „Krikštynos“. Ir vėl kūrybingai teiktos dovanos, rinkti vardai ir išmoningai kurta šventė „užgimusiems dvyniams“. Anąmet ir buvo nuspręsta, jog kitas susitikimas bus Užventėje.

  Šeštadienio popietę Leckavos Dainų slėnyje vyko tradicinis Jokūbinių jomarkas, tad čia netrūko prekybininkų, įvairių atrakcijų ir linksmų dainų bei šokių. Vakare liepsnojo Jokūbinių laužas.

Tęsia tradicijas

      Leckavoje Jokūbinių tradicija tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. Pasak renginio vedėjo Vaido Andrijaičio, į Leckavą suvažiuodavo minios prekybininkų, amatininkų, artistų, vykdavo ne tik prekyba, bet ir įvairūs pasirodymai, atrakcionai.