Bolbiakasis
„Ale tokės gražės deinas, – pagalvoje Audronė ir nusirožė išėjusi į lauką. – Ryts toks jau ne onkstus, rudenėjontis, bet poikus.Torbūt reks kaste bolbes, nors po koke ežė per dėina.“ Atsigėrusi kavos, pasijem krėži, mėntė ir nuen už šiltnome. Kase, kase , bet po vakarykštė pabaliavojema biška toke dūšė ne koke. Atsistoje, pasitaise šalikėli, kor bova persirėšusi galvą, i mėslej, koks če bolbiakasis be bolbinių kleckų. Mintys slenk visokės: „Rektom da mokas pasidaryte.“