Antradienio vidudienį (Romos laiku) kunigystės 65 metų sukakties proga Vatikane iškilmingu aktu pagerbtas popiežius emeritas Benediktas XVI. Dalyvaujant jubiliatui sveikinimo kalbas pasakė popiežius Pranciškus, Tikėjimo kongregacijos prefektas Gerhard Müller ir Kardinolų Kolegijos dekanas Angelo Sodano. Šventėje Apaštališkųjų rūmų popiežiaus Klemenso salėje dalyvavo apie pusantro šimto asmenų, Romos kurijos kardinolai, arkivyskupai, vyskupai, kunigai, vienuoliai ir pasauliečiai, taip pat svečiai iš Konstantinopolio patriarchato, Šventųjų Petro ir Pauliaus iškilmės proga į Vatikaną atvykusi patriarchato delegacija.

Sekmadienio priešpietį popiežius Pranciškus Ečmiadzine dalyvavo Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios Dieviškoje Liturgijoje, kuriai vadovavo Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios patriarchas katolikosas Karekinas II. Dieviškoji Liturgija buvo aukojama po atviru dangumi, ant Armėnijos pirmojo krikščionio valdovo, šv. karaliaus Tiridato III, altoriaus. Šv. Tiridato III altorius Ečmiadzine, Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios katolikoso soste, yra palyginant naujas, pastatytas 2001 metais, kai Armėnijos Bažnyčia šventė krikščionybės paskelbimo valstybine religija 1700 metų jubiliejų. Altorius paprastai naudojamas tik per didžiąsias šventes. Prie šio altoriaus Mišias aukojo Romos vyskupas popiežius šv. Jonas Paulius II 2001 metais, per pirmąją Romos vyskupo Apaštališkąją kelionę į Armėniją.

Spalio 16 d. bus paskelbti penki nauji šventieji. Penkių palaimintųjų kanonizacijos datą paskyrė popiežius Pranciškus eilinėje viešoje konsistorijoje, kuriai vadovavo pirmadienio rytą.

Birželio 22 dieną, kad apžvelgtų į savo atliekamos misijos patirtį ir perspektyvas, Kauno arkivyskupijos bendruomenės atstovai susirinks į antrą savo istorijoje sielovados simpoziumą. Pirmasis vyko 2001 metais, minint arkivyskupijos 75-metį, po kurio prasidėjo ir pasirengimas Kauno arkivyskupijos antrajam sinodui: jo darbas vainikuotas ganytojo patvirtintais diecezinio Sinodo nutarimais – gairėmis arkivyskupijos sielovadai.

Gianni Valente

Šventasis ir didysis ortodoksų Susirinkimas kiek šlubuodamas pradėjo savo darbą birželio 19-ąją Kretos saloje. Kad ir kokia būtų jo baigtis, jau dabar šis įvykis yra reikšmingas laikų ženklas. Vertinant Apaštalų tikėjimo šviesoje, tai ypač sudėtingomis sąlygomis vykstantis susitikimas, kuriam buvo ruoštasi ištisus dešimtmečius. Susitinka Bažnyčios, turinčios bendrą apaštalinį ir sakramentinį paveldą. Jų bendravimo istorija atskleidžia, kokiomis svaiginamomis viršūnėmis visada vystosi krikščioniškoji išganymo istorija, patikėta tų pačių apaštalų įpėdiniams, kaip moliniams indams.

Vienas iš didžiausių meno šedevrų, kuriuos Romoje gali išvysti maldininkai ir turistai yra Siksto koplyčia, Vatikano muziejų viduje, ištapyta Mikelandželo, Perudžino, Botičelio ir kitų didžiausių to laikmečio meistrų. Visame pasaulyje galima atrasti atvaizdų ir reprodukcijų iš Siksto koplyčios.

„Pažinojau šventąją“. Taip vadinasi šiomis dienomis pasirodžiusi knyga apie Kalkutos Motiną Teresę, kurią parašė kardinolas Angelo Comastri, Popiežiaus vikaras Vatikane. Vatikano radijui pasakodamas apie savo susitikimus su būsima šventąja, kardinolas dalijasi ką reiškė būti taip arti Gailestingumo meilės misionierių steigėjos.

Birželio mėnesio paskutiniojo sekmadienio Evangelijos skaitinys mums vaizdžiai primena žmogaus pašaukimo ir gyvenimo kelio pasirinkimo svarbą. Esame nuolat kviečiami save tirti, ar teisingu gyvenimo keliu einame. Manęs nesenai vienoje lietuvių susibūrimo vietoje paklausė: „Kunige, kas yra geras gyvenimas?“ Kiek susimąstęs atsakiau: „Gyvenimo kaip „gero“ per daug nevertinu, nes tai, kas šiandien gera, rytoj gali būti labai karti patirtis. Man labiau rūpi, ar gyvenu prasmingai – toks mano gyvenimo klausimas ir atsakymas“.

Sovietmečiu su žeme sulygintos Vilniaus Didžiosios sinagogos bei gretimų pastatų liekanas tyrinėjantys Jungtinių Valstijų (JAV) ir Izraelio archeologai sako, kad šio unikalaus žydų kultūrai ir religijai statinio reikšmę galima būtų lyginti su Vatikano reikšme katalikų pasauliui.

Šiuo posinodiniu apaštališkuoju paraginimu popiežius Pranciškus užbaigė du metus trukusius apmąstymus skirtus atsiliepti į šiandienos iššūkius, kuriuos patiria šeima. Dokumentas siekia perteikti popiežiaus Pranciškaus mokymą ir begalinį pastoracinį susirūpinimą siekiant suaktyvinti Gerosios Naujienos apie Šeimą skleidimą, pabrėžiant gailestingumo aspektą. Dokumente raginama žvelgti į konkrečią situaciją, kurioje atsidūrė šiandieninė šeima, jos problemas, pažeidžiamumą, tokiu būdu atveriant visiems galimybę pradėti atsivertimo kelionę ir augti meilėje.

Apaštalas Paulius į Kristų tikinčius ir pakrikštytus žmones vadina Dievo vaikais. Viename laiške jis rašo: „Jūs visi esate Dievo vaikai, tikėdami į Jėzų Kristų. Ir visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi“ (Gal 3,26).

Krikštas panaikina tarp žmonių esančius neesminius skirtumus ir visus suburia į vieną Dievo šeimą. „Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters; visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje“ (Gal 3,28).

„Noriu paraginti visus pasaulyje geros valios žmones, kad visuose miestuose, vyskupijose ir asociacijose vykdytų gailestingumo darbą“. Popiežius Pranciškus šiuo paraginimu parėmė tarptautinio labdaros fondo „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“ pradedamą pasaulinio masto rinkliavą. Pasaulinę labdaros akciją fondo atstovai pristatė spaudos konferencijoje penktadienį Vatikano radijo būstinėje, o popiežius paraginimą remti „Pagalbos kenčiančiai Bažnyčiai“ akciją parėmė video žinioje. Fondo akcija „Be God’s mercy“ (Būk Dievo gailestingumas) sieks įgyvendinti daugybę gailestingumo darbų visame pasaulyje. Akcija tęsis iki spalio 4 dienos.

Prakilnų 70-ąjį Kunigystės šventimų jubiliejų birželio 16 d. švenčia kunigas Antanas Dilys. Vyriausias Vilniaus arkivyskupijos kunigas, prisimindamas karo metu vykusį savo stojimą į kunigų seminariją, sako: „Buvome pasiryžę.“ Ryžtą tarnauti Dievui ir pasitikėjimą Juo kunigas Antanas liudijo visus 70 garbingos tarnystės metų.

Kardinolas Pietro Parolin, Popiežiaus valstybės sekretorius, tęsia delikatų vizitą Ukrainoje, kuri pastaraisiais metais gyvena sudėtingomis sąlygomis. Pirmiausia tai karo situacija, bet ne vien. Ją lydi konfliktai kolektyviniuose jausmuose, liečiančiuose tautinę tapatybę, labai sunkiai keliamasi iš klampaus korupcijos liūno. Visi šie reiškiniai atsispindi ir krikščionių bendruomenėje, kuri turi papildomų tarpusavio įtampos židinių. Šiuos įžiebė ne vien karas, pakanka prisiminti ilgalaikį nedraugiškumą tarp ortodoksų ir graikų apeigų katalikų. Bet taip pat ne paslaptis, kad svetimumo pasitaiko ir tarp graikų apeigų bei lotynų apeigų katalikų. Visos šios sudėtingos temos, kurioms būdinga tiek daug skirtingų nuomonių, atsispindi kardinolo Parolino, Vatikano diplomatijos šefo kalbose ir pamoksluose.

Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia kviečia kartu paminėti arkivyskupo Julijono Steponavičiaus 25-ąsias mirties metines.

Prieš 25-erius metus arkivyskupas J. Steponavičius pašventino Šv. Kazimiero bažnyčią, kuri iš ateizmo muziejaus buvo sugrąžinta jėzuitų vienuolijai.

Gailestingumo jubiliejų švenčia ir cirkų, lunaparkų, karuselių ir kitų tradicinių pramogų organizatoriai, paprastai neturintys vienos pastovios vietos, bet keliaujantys. Su jais ketvirtadienį susitiko popiežius Pranciškus.

Trečiadienį Romos Šv. Pauliaus bazilikoje diakonato šventimai buvo suteikti devyniems Šv. Bedos kolegijos studentams, tarp jų ir lietuviui broliui Elijui Černiauskui.

Šio sekmadienio Evangelijoje išgirstame Petro išpažinimą, Jėzaus pirmąją pranašystę apie kančią ir prisikėlimą ir Jėzaus sąlygas kiekvienam, kas nori būti jo mokinys.

XX a. pr. Antarktidos tyrinėtojas, britas seras Ernest Shackleton ieškojo savanorių pavojingai misijai į Pietų ašigalį. Londono laikraštyje patalpino tokį skelbimą: „Ieškomas Žmogus, kuris leistųsi į pavojingą kelionę. Atlyginimas menkas, geliantis šaltis, ilgas mėnuo tamsoje, pastovus pavojus, laimingas sugrįžimas abejotinas, tačiau, jei lydės sėkmė, garbė ir pripažinimas garantuotas.“ Niekas netikėjo, kad kas nors atsilieps į tokį skelbimą, tačiau visų nuostabai iš visos Anglijos tokių atsirado net 5000. Iš jų skelbimo autorius atsirinko tik 28 drąsuolius.

Jeruzalėje po dviejų šimtų metų pertraukos pradedama restauruoti Kristaus palaidojimo vieta, Šventojo Kapo bazilikos viduje. Numatyta, jog darbai truks apie metus, tačiau piligrimams bus leidžiama lankyti Šventąjį Kapą ir čia melstis.

Kas lankėsi Šventojoje Žemėje, žino, kokia sudėtinga koplyčios, kuri saugo Jėzaus kapą, situacija. Du šimtmečius nebuvo atlikta jokia restauracija, nes trys šią šventą vietą prižiūrinčios bendruomenės nesugebėjo susitarti, kas atliks darbus ir kaip pasidalinti išlaidas.

Šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmės dieną, birželio 29-ąją, sukaks 65 metai nuo tos dienos kai popiežiui emeritui Benediktui XVI buvo suteikti kunigystės šventimai. Sukaktis bus pažymėta iškilmingu aktu, Petrinių išvakarėse, birželio 28 d., vyksiančiu Vatikano Apaštališkųjų rūmų popiežiaus Klemenso salėje, dalyvaujant pačiam Jubiliatui ir popiežiui Pranciškui.

Kauno arkivyskupo metropolito Liongino Virbalo kalba Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti skirtame minėjime.

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Prezidente, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo vadovai ir nariai, šio minėjimo svečiai ir dalyviai,

Pateikiame pirmąją dalį popiežiaus Benedikto XVI interviu, kuriame jis atsako į kun. Jacques’o Servais SJ klausimus, iškeltus vieno koliokviumo aplinkoje 2015 m. spalį. Vokiečių kalba Benedikto XVI suformuluotus atsakymus konferencijoje perskaitė Popiežiškųjų namų prefektas, kurijos kardinolas Georgas Gänsweinas. Interviu su popiežiumi buvo paskelbtas dienraščio „Avvenire“ 2016 m. kovo 16 d. numeryje. Vertimu į lietuvių kalbą pasirūpino Bažnyčios žinios“ (Gediminas Žukas).

Jūsų Šventenybe, klausimas, keliamas šių metų studijų dienose, remiamose Švč. Jėzaus Vardo rektorato, yra dėl nuteisinimo tikėjimu. Paskutiniame savo rinktinių raštų tome tvirtai pabrėžiate: „Krikščioniškasis tikėjimas yra ne idėja, o gyvenimas.“ Komentuodamas garsiąją Pauliaus ištarą Rom 3, 28, šiuo atžvilgiu užsiminėte apie dvejopą transcendenciją: „Tikėjimas yra dovana per bendruomenę, kuri pati yra dovanota“ (gs, iv, 512). Ar galėtumėte paaiškinti, ką tai sakydamas turėjote galvoje atsižvelgiant į tai, kad minėtų studijų dienų tikslas yra padaryti pastoracinę teologiją aiškesnę ir pagyvinti dvasinę tikinčiųjų patirtį?