Bažnyčios pamatus drebina seksualinio išnaudojimo skandalai: Vatikane apie seksualinę prievartą prakalbo vienuolės, o Pensilvanijoje apie 300 kunigų buvo apkaltinti vaikų seksualiniu išnaudojimu. Popiežius Pranciškus pasmerkė lytinį išnaudojimą ir jo dangstymą bei pareikalavo kaltininkų atsakomybės. Lietuvoje taip pat būta atvejų, kai buvo galima suabejoti Dievo tarnų morale ir pasišventimu – kelti klausimus, kaip Bažnyčia ir jos atstovai turi keistis, ar tikrai reikalingas celibatas, jei jo nesilaikoma, ir pan.

Popiežius Pranciškus pasižymi stebinančia įžvalga. Ar prisimenate, kaip jis rado ryšį tarp krikščionių ir ateistų? Arba kaip ką tik susituokusiems absolventams jis liepė nesijaudinti, „jei skraido indai“. Kartais jo patarimas skamba, lyg kalbėtum su mielu seneliu, o kitą kartą jis rėžia tiesiog iš peties. Daugiau nei dešimtmetį mes siūlėme patarimus studentams pirmakursiams knygoje „The Freshman Survival Guide“ (liet. Pirmakursių išlikimo vadovas), todėl mums buvo įdomu, ar naujiems studentams tiks nors vienas popiežiaus patarimas. Visiškai nekeista, kad atsakymas – tvirtas TAIP. Net jeigu popiežius juokaudamas sako esąs „iš akmens amžiaus“, jo patarimai jaunam žmogui stebėtinai aktualūs. Žemiau pateikiame septynis popiežiaus Pranciškaus patarimus pradedantiems kelionę koledže.

Šeštadienio audiencijoje popiežius priėmė grupę verslininkų, kuri dalyvauja Maldos už kūriniją dienos iniciatyvoje Romoje.

Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Naujoji Salantų bažnyčia tapo tikru pagrindiniu miestelio simboliu. Jos didžiuliai bokštai, iškylantys į 70 metrų aukštį, iš tolo pasitinka ir rodo kelią į Salantus. Bažnyčia neogotikinė, puošniai dekoruota, kryžiaus plano, trijų navų su transeptu ir apside. Virš bažnyčios priekyje į viršų stiebiasi du bokštai su špiliais, o virš transepto kyšo bokštelis. Jos skliautai kryžminiai, interjerą puošia neogotikinio stiliaus suolai, klausyklos ir mediniai altoriai, kuriuos darė vietinis meistras.

Vienas iš naujausių iššūkių katalikų parapijoms yra LGBT parapijiečių, taip pat ir šeimų, kurių gretose yra LGBT narių, priėmimas. Tačiau šis iššūkis taip pat yra gausus malonės, nes LGBT katalikai tiek ilgai jautėsi atskirti nuo Bažnyčios, kad bet kuri priėmimo patirtis dabar gali būti keičianti gyvenimą – gijimo akimirka, galinti paskatinti vėl lankytis Mišiose, sugrįžti į tikėjimą ar net padėti jiems vėl tikėti Dievą. 

Šv. Augustinas – vienas žymiausių šventųjų, vyskupas, teologas, Bažnyčios mokytojas, kurio kelias link Dievo buvo ne iš tiesiausių. Skaitykite 6 faktus, kuriuos svarbu žinoti apie šią asmenybę.

1. Jis gimė Šiaurės Afrikoje, Tagastės mieste (dabartinis Alžyras) 354 m.

Šeštadienio vakarą Dublino Croke Park stadione vyko vienas pagrindinių Pasaulinio šeimų susitikimo renginių – šeimų šventė – liudijimų ir maldos vakaras, kuriame dalyvavo ir popiežius Pranciškus.

Popiežius Pranciškus „Dievas yra jaunas“; iš italų kalbos vertė Lina Gaučytė, išleido „Baltos lankos“, 2018.

„O Sėdintysis soste tarė: „Štai aš visa darau nauja!“ Tad Dievas yra tas, kuris visada atnaujina, nes Jis visuomet naujas: Dievas yra jaunas!“

Prisimename kai kuriuos Jėzaus mokinius (ne apaštalus), kurie, girdėdami Jo kietus žodžius (žr. Jn 6, 51), nesistengė jų giliau suvokti, ir, užuot Jį prašę plačiau paaiškinti, leidosi užvaldomi negatyvių emocijų, pasipiktino Juo (žr. Jn 6, 61) ir pasišalino... Papiktinimai nelygu papiktinimams. Visais laikais pasitaiko tokių individų, kuriems Nukryžiuotasis yra jų hedonistinio gyvenimo būdo prieštaravimo ženklas, ir jie a priori atmeta Jį, net nesusipažinę su Jo mokymu, kuris kiekvienam žmogui yra tinkamiausias gyvenimo kelrodis... Yra asmenų, kurie seka Kristumi, bet vėliau dėl įvairių priežasčių tampa Jam neištikimi, ir jų elgesys piktina aplinkinius. 

Pasaulio Bažnyčių Tarybos generalinis sekretorius Dr. Olav Fykse Tveit, vadovavęs delegacijai į Kongo Demokratinę Respubliką, rugpjūčio 19 d. taikdariams skirtame ekumeniniame susitikime Kinšasoje, protestantų katedroje kalbėjo apie įpareigojančią užduotį – saugoti taiką, elgtis taip, kad taptume viena, nors ir esame skirtingi.

Visose apaštališkosiose kelionės popiežių lydi jo Valstybės sekretorius. Kardinolas Pietro Parolin, kuris šeštadienį ir sekmadienį bus su Pranciškumi Airijoje, prieš pat kelionę davė interviu Vatikano žinių tarnybai.

Vasara – vestuvių metas. Vis dažniau bažnyčiose besituokiančios poros atkreipia dėmesį į muzikinę liturgijos dalį. Tampa vis svarbiau, kas, ką ir kaip pamaldose gros ir giedos. Ir ne veltui. Juk giedoti – tai dvigubai melstis. Apie šlovinimo svarbą santuokos liturgijoje „Magnificat“ kalbasi su šlovintojų grupės „Betliejaus smėlis“ vokaliste Agne Stankevičiene. Ji dvejus metus su pianiste Lina Galvydyte patarnauja giesmėmis Utenos jaunavedžiams.

„Šiandien Dubline prasideda Pasaulinis šeimų susitikimas. Melskimės už visas pasaulio šeimas, ypač tas, kurias slegia sunkumai“ – paragino popiežius Pranciškus, antradienio rytą Twitterio tinkle paskelbta žinute.

Ruošdamiesi popiežiaus Pranciškaus apsilankymui Lietuvoje pažvelkime į keturis jo pirmtakų vizitus, kurie paliko ryškų pėdsaką pasaulio istorijoje.

Ar popiežiaus vizitas gali sutaikyti krikščionis?

1964 m. sausio 4 d. dieną New York Times rašė: „Šį rytą popiežius Paulius VI reaktyviniu lėktuvu išvyko reikšmingon piligrimystėn į Šventąją Žemę. Tarp precedento neturinčios kelionės tikslų yra numatyti apsilankymai vietose, kur Jėzus gyveno ir mokė, bei pokalbis su Ortodoksų Bažnyčios lyderiais.“ Vizito metu Šventojoje Žemėje tvyrojo politinė įtampa dėl  teritorinių nesutarimų tarp Palestinos ir Izraelio. Tiek prieš vizitą, tiek jo  metu buvo pabrėžiama, jog jis yra religinio pobūdžio ir atsisakoma išreikšti bet kokią politinę poziciją.

2018 m. liepos 22–31 dienomis Pasaulinė krikščioniškojo gyvenimo bendruomenė (angl. CLC – Christian Life Community) susitiko „pasaulio krašte“, Buenos Airėse, popiežiaus Pranciškaus gimtojoje Argentinoje, kur, vadovaudamasi bendruomeniniu įžvalgumu, stengėsi įžvelgti tolesnes Bendruomenės kelionės kryptis. Asamblėjos tema – „Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenė – dovana Bažnyčiai ir pasauliui“ kvietė mąstyti, kiek kepalėlių kiekvienas esame gavę ir galime pasidalinti su kitais.

Kauno arkivyskupo Liongino Virbalo homilija Kauno arkikatedroje bazilikoje teikiant šventimus vyskupui Algirdui Jurevičiui.

Brangūs broliai vyskupiškoje ir kunigiškoje tarnystėje, mieli tikintieji, gerbiami svečiai, brangus mons. Algirdai,

ši diena yra džiugi Bažnyčiai Lietuvoje, ypač Kaune, nes ji gauna ganytoją, pašauktą tęsti apaštalų tarnystės ir rūpintis tikinčiaisiais. Dėkojame Šventajam Tėvui Pranciškui už šį paskyrimą ir meldžiamės už jį, laukdami atvykstančio į Lietuvą.

Popiežius Pranciškus asmeniškai reagavo į tikinčiųjų skausmą ir pasimetimą, kurį sukėlė pastarosiomis dienomis ir savaitėmis iškelti faktai apie netolimoje praeityje katalikų dvasininkų įvykdytų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius mastą.

Jau tik kelios dienos iki popiežiaus Pranciškaus apaštališkosios kelionės į Airiją. Šventasis Tėvas šalies sotinėje Dubline ir Noko (Knock) Marijos šventėje lankysis ateinantį šeštadienį ir sekmadienį, rugpjūčio 25 ir 26 dienomis. Pagrindinis popiežiaus kelionės tikslas – dalyvauti jau antradienį prasidedančiame Pasauliniame šeimų susitikime. Sekmadienį Šventasis Tėvas aukos susitikimo uždarymo Mišias.

Tęsiame naujausio popiežiaus dokumento ištraukų publikacijas. Apaštališkasis paraginimas „Būkite linksmi ir džiūgaukite“ („Gaudete et exsultate“) aiškina, ką reiškia būti šventam šiuolaikiniame pasaulyje. 

Už vertimą dėkojame „Bažnyčios žinių“ redakcijai. Dokumentas lietuviškai publikuotas 2018 m. „Bažnyčios žinių“ Nr. 5 ir Nr. 6.

* * * * *

„Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą“

Šis palaiminimas susijęs su tais, kurie turi paprastą, tyrą, nesuteptą širdį, nes mylėti mokanti širdis neįsileidžia į savo gyvenimą nieko, kas meilei kelia grėsmę, ją silpnina ar stumia į pavojų.

Vos aštuonių eilučių Evangelijos ištraukoje Jėzus aštuonis sykius pakartoja pamatinę temą: kas valgo mano kūną, gyvens per amžius. Iš pirmo žvilgsnio dėl visų tų pasikartojimų šis paragrafas gali pasirodyti monotoniškas. Tačiau tai tarsi dieviškoji monotonija, raminama ir gyvybinga, atskleidžianti evangelisto Jono stilių: jis suformuluoja stiprų turinį, pasitelkdamas kondensuotus terminus, o tolesnėse eilutėse pakartoja jį, praplėsdamas koncentriniais ratais, tarsi įmetus akmenį į ramų vandenį.

Sekmadienį Kaune iškilmingai konsekruotas naujas vyskupas Algirdas Jurevičius. Jis tapo Kauno arkivyskupijos vyskupu augziliaru – dešiniąja Kauno arkivyskupo ranka.

Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas BNS anksčiau sakė, kad tai suteiks galimybę tiek arkivyskupui, tiek jo pagalbininkui praleisti daugiau laiko su tikinčiaisiais, todėl šis paskyrimas svarbus ir eiliniams parapijiečiams.

„Jėzus nori, kad mes gyventume bendrystėje su juo ir su broliais“, sakė popiežius Pranciškus, prieš sekmadienio „Viešpaties Angelo“ maldą komentuodamas Mišių Evangelijoje skambėjusius Kristaus žodžius: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius“. Popiežiaus žodžių klausėsi apie 20 tūkst. maldininkų, sekmadienio vidudienį susirinkusių į Šv. Petro aikštę.

Dvidešimtojo eilinių metų sekmadienio Evangelija primena, kad yra maistas, kuris suteikia jėgas mūsų kasdienybės darbams ir iššūkiams, ir yra maistas, kuris teikia amžinąjį gyvenimą, – tai Šventoji Komunija, kurią priimame kas kartą dalyvaudami šv. Mišių aukoje.

Dievas nori, kad mes sugebėtume kaip jis svajoti ir tuo pat metu aiškiai matytume pasaulio tikrovę. Svajokime kitokį pasaulį. Jei viena svajonė sudūžta, imkitės naujos svajonės, semdamiesi vilties iš pirmo susitikimo su Jėzumi atminimo.

Rugpjūtis – vartai į brandžią vasarą, kvepiančią žolynais ir ryto rūku; vartai  į mūsų pilnatvę: aplinkui viskas auga, noksta, o sieloje jauti jau švelniai besišypsančią artėjančio rudens ramybę. Šis mėnuo Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonui Vydui Juškėnui – visada reikšmingas. Švenčiamas ne tik gimtadienis, bet ir kunigystės metinės. Šiemet – jau dvidešimtosios.

Šiandien gerai žinomas pamaldumo Nekaltajai Mergelei Marijai propaguotojas, katalikiškos spaudos leidėjas ir misionierius gimė 1894 I 8 Zdunska Volioje (Centrinė Lenkija) ir tą pačią dieną buvo pakrikštytas parapijos bažnyčioje Raimundo vardu. Jis buvo antrasis iš penkių Juliaus ir Marijanos Kolbių sūnų (du paskutiniai sūnūs mirė mažamečiai). Tėvai vertėsi audėjų amatu, gyveno kukliai. Abu buvo labai pamaldūs, priklausė Pranciškonų pasauliečių ordinui. Sulaukęs 11 metų, Raimundas priėmė Pirmąją Komuniją (tuo metu šeima gyveno Pabianicėse). Mokslo pagrindus Raimundas gavo namuose, o mokyklą pradėjo lankyti tik pasitaikius palankiai progai – sužinojus, kad pranciškonai Lvove atidarė Mažąją seminariją, kur mokslas buvo nemokamas. 1907 m. Raimundas kartu su vyresniuoju broliu Pranciškumi pradėjo mokslo metus pranciškonų seminarijoje. Po metų tos pačios seminarijos auklėtiniu tapo ir jaunesnysis brolis Juozapas (ordine gavo Alfonso vardą).

„Viešpaties Angelo“ maldą popiežius Pranciškus kalbėjo su italų jaunimu, atvykusiu į šeštadienį ir sekmadienį Romoje vykusį savo susitikimą.

Po šeštadienio vakarą Romos „Circo Massimo“ arenoje vykusios maldos vigilijos ir po „baltos nakties“ – bendravimo, susitikimų, taip pat maldos Romos senamiesčio bažnyčiose – sekmadienio rytą jaunimas susirinko į Šv. Petro aikštę ir dalyvavo Mišiose. Mišias aukojo Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas kard. Gualtiero Bassetti. Prieš pabaigą į aikštę atvyko ir popiežius Pranciškus. Jis palaimino du garsiuosius italų katalikų pamaldumo simbolius – Loreto šventovės Švč. M. Marijos statulos ir Asyžiaus Šv. Damijono bažnyčios kryžiaus kopijas, kurias italų jaunimas nusiveš į ateinančių metų sausį Panamoje vyksiančias Pasaulio jaunimo dienas.

Jėzaus klausimas, ką apie Jį mano žmonės ir kuo Jį laiko mokiniai, nuskamba visose trijose sinoptinėse evangelijose (Mk 8, 27–50; Mt 16, 13–20; Lk 9, 18–21). Dvylikos vardu Petras atsako tikėjimo išpažinimu, kuris aiškiai skiriasi nuo kitų žmonių nuomonės. Po Petro išpažinimo Jėzus kalba apie savo kančią, mirtį bei prisikėlimą ir aiškina, ką reiškia būti Jo mokiniu. Galiausiai Jėzui atsimainius ant Taboro kalno, pats Dievas užtvirtina Jėzaus tapatybę. Į nustebusio Petro pastebėjimą: Viešpatie, gera mums čia būti (Mt 17, 4) atsiliepia pats Dievas Tėvas: Šitas yra mano mylimasis Sūnus, su juo man gera. Klausykite jo! (Mt 17, 5) Taigi, Petro išpažinimas, skelbimas apie kančią ir mokymas apie sekimą paskui Jėzų, šie trys elementai yra  glaudžiai susiję. Jie vienas kitą papildo ir paaiškina.

Devynioliktojo metų eilinio sekmadienio Evangelijoje Jėzus atveria dvasios paslapčių esmę, kuri Jo amžininkams buvo nesuprantama vien dėl širdies kietumo. Kad ir ką Jėzus daro, viskas atsimuša lyg į sieną. Jėzaus kartos žmonių išankstinis nusistatymas nepalieka nė menkiausio lauko Dievo veikimui jų širdyse ir protuose.

„Nuo pat vaikystės iš labai arti mačiau sunkiai sergančiųjų ir neįgaliųjų, – pasakoja Vilniaus Žvėryno bažnyčios klebonas Vytautas Rapalis. – Visi jie buvo man labai artimi žmones, kuriuos mylėjau ir kurių gailėjau visa širdimi. Prisimenu savo močiutę Liudviką, kuri pasilenkusi kruopščiai tepdavo tepalu reumato išsuktus kelio sąnarius, o po to, nepaisydama skausmų, tris kilometrus pėsčiomis sekmadieniais eidavo į bažnyčią. „Negaliu kitaip, – lyg atsiprašydama kartodavo ji. – Jėzus kentėjo ir aš kenčiu...“