Trečiadienio rytą Šv. Petro aikštėje vyko tradicinė popiežiaus bendroji audiencija, kurioje šį kartą dalyvavo apie 30 tūkst. maldininkų. Popiežius Pranciškus italų kalba perskaitė jiems skirtą katechezę. Vėliau, kaip įprasta, jos santraukos buvo perskaitytos anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų, portugalų, arabų ir lenkų kalbomis.
Pirmadienio, mirusių tikinčiųjų minėjimo dienos – Vėlinių, vakarą popiežius Pranciškus aplankė Vatikano Šv. Petro bazilikos kriptoje palaidotų popiežių kapus ir valandėlę privačiai meldėsi už savo pirmtakus.
Antradienio rytą Šv. Petro bazilikoje popiežius aukojo Mišias už kardinolus ir vyskupus mirusius per pastaruosius metus. Nuo praėjusių metų Vėlinių visame pasaulyje mirė vienas patriarchas, 12 kardinolų ir 99 arkivyskupai ir vyskupai.
Popiežius aukos vyskupo konsekravimo Mišias savo katedroje pirmadienį, lapkričio 9 dieną. Romos vyskupas Pranciškus konsekruos mons. Angelo De Donatis naujuoju Romos vyskupu augziliaru. 61 metų De Donatis vadovavo popiežiaus Gavėnios rekolekcijoms 2014 metais. Mišios Laterano bazilikoje prasidės 17 val. Romos laiku.
Rusijos katalikai ruošiasi paminėti vieną savo ganytojų arkivyskupą Janą Cieplaką, kuris sunkiaisiais Didžiojo karo, bolševikinės revoliucijos ir pirmaisiais komunistų valdymo metais buvo visą Rusijos teritoriją apimančios Mogiliavo metropolijos apaštališkasis administratorius. Jam skirta konferencija vyks Sankt Peterburge lapkričio 13-15 dienomis. Konferencijoje kalbės istorikai iš Rusijos ir Lenkijos, bus pristatytas filmas apie arkivyskupą, bus lankomos su jo gyvenimu susijos vietos mieste.
Popiežiaus Pranciškaus knyga „Dievo vardas – gailestingumas“ sausio 12 dieną bus išleista keturiolikoje pasaulio kraštų, įskaitant Lietuvą. Apie pasaulinę leidybinę naujovę pranešė italų leidykla „Piemme“, išleisiantį knygą Italijoje. Leidėjas Lietuvoje - „Baltos lankos“. Pirmoji Pranciškaus knyga yra jo pokalbis su italu žurnalistu Andrea Tornielli, bažnytinių klausimų apžvalgininku, pagrindinį dėmesį skiriančiu Vatikano įvykiams.
Šiandienos psalmėje giedojome: „Mano siela ištroškusi gyvojo Dievo… Aš vis tai menu, ir širdis mano alpsta, kaip su minia tekdavo eiti, žygiuoti į Dievo buveinę“ (Ps 41). Psalmininkas prisimena bendrą Dievo tautos piligrimystę į Dievo šventyklą Jeruzalėje. Šioje piligrimystėje dalyvavo pats Jėzus, ir ji atspindi kiekvieno žmogaus gyvenimo kelionę į dangiškąją tėvynę.
Sekmadienio pavakare popiežius Pranciškus nuvyko į istorines „Campo Verano“ kapines, kurios siekia Romos imperijos laikus. „Campo Verano“ komplekso dalimi yra šv. Lauryno už Mūrų bazilika, skirta III amžiaus vidurio kankiniui ir šventajam.
Jeigu TV laidoje pradėtum kalbėti apie šventumą, tikriausiai daugelis perjungtų kitą kanalą, kur būtų kalbama apie sportą, kriminalus ar madas. Dauguma tikinčiųjų beveik nemąsto būti šventais, nes jiems atrodo, kad šventumas skirtas tik išrinktiesiems, kaip šv. Pranciškus, šv. Teresė ir kiti šventieji.
Vakar Rusijoje paskelbtas visuotinis gedulas – lėktuvo katastrofoje žuvo 225 peterburgiečiai, po atostogų skubėję į savo gimtuosius namus. Sėsdami į lėktuvą, jie tikėjosi greitai išvysti artimųjų veidus... Koks trapus yra žmogaus gyvenimas ir labai tragiška, jei žmogus visas savo viltis sudeda tik į šią žemiškąją tikrovę.
Spalio 26-28 dienomis Lietuvos kariuomenės ordinariato apaštališkasis administratorius arkivysk. Gintaras Grušas dalyvavo Romoje vykusiuose tarptautinės humanitarinės teisės kursuose, konferencijoje „Ginkluoti netarptautiniai ir naujieji konfliktai. Žmogaus orumo apsauga tarptautinės teisės šviesoje.“ Juos surengė Vyskupų kongregacija ir Popiežiškosios Tarpreliginio dialogo bei Teisingumo ir taikos tarybos.
Dievas yra gailestingas, moka atjausti; jis gailestingas kiekvienam iš mūsų, visai žmonijai, dėl to jis siuntė savo Sūnų, kad ją pagydytų ir atgaivintų, - kalbėjo popiežius Pranciškus penktadienio rytą aukodamas Mišias šv. Mortos namų koplyčioje.
Įdomu, - sakė Pranciškus, - kad visiems mums žinomame palyginime apie sūnų palaidūną sakoma, kad tėvas – kuris šiuo atveju yra Dievo įvaizdis – pamatęs grįžtantį sūnų „susigraudino“. Dievo atjauta tai kur kas daugiau negu paprastas gailestis. Man, - pridūrė popiežius, - gali būti gaila leisgyvio šuns, tačiau Dievo atjauta, jo gailestingumas yra visai kas kita. Jis mus atjaučia tėvo širdimi. Ir dėl to jis siuntė į pasaulį savo Sūnų.
Vyskupų Sinodas neskelbia nei Bažnyčios mokymo, nei sielovados normų; jo funkcija – vien konsultacinė. Į asamblėją susirinkę visai Bažnyčiai atstovaujantys ganytojai pasisako Sinodo temoje iškeltu klausimu ir įsiklausęs į Sinodo tėvų pareikštas nuomones vėliau popiežius paskelbia oficialų dokumentą, vadinamą Posinodiniu apaštališkuoju paraginimu.
Šią vasarą Kauno arkivyskupo pareigas palikęs vyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius sako jaučiąs palengvėjimą, kai nebeslegia atsakomybė ir įpareigojimai, tenkantys arkivyskupui, tačiau veiklos pripažįsta turintis ne mažiau nei anksčiau.
„Visi įsitikinę, kad esu be darbo ir turiu labai daug laiko, todėl iš visų pusių prašo, kad padėčiau“, – interviu BNS sakė arkivyskupas emeritas.
Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. Atvėręs lūpas jis mokė: "Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus karalystė. Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti. Palaiminti romieji: jie paveldės žemę. Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo: jie bus pasotinti. Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo. Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą. Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais. Palaiminti persekiojami dėl teisumo: jų yra dangaus karalystė. Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje". (Mt 5,1-12a)
Visuomet prisiminkite: jūs dovanojate kitiems kažką didingo ir nepakartojamo: krikščioniškąją viltį, kuri nėra tiktai paprasta dvasinė paguoda, nes remiasi Priskėlimo galia, paliudytą tikėjimu ir darbais. Šiais žodžiais popiežius Pranciškus kreipėsi į pasaulinę Marijos radijo šeimą, kurios vadovus ir atstovus iš septyniasdešimties kraštų priėmė ketvirtadienio ryto audiencijoje, netrukus po susitikimo su Lietuvos Respublikos prezidente.
Vatikane įsteigta nauja mokslinė kultūrinė fundacija „Gravissimum educationis“. Popiežius Pranciškus pasirašė steigimo chirografą trečiadienį, spalio 28 dieną, minint to paties vardo Vatikano II susirinkimo deklaracijos paskelbimo penkiasdešimtąsias metines. Fundacijos tikslas – skatinti katalikišką ugdymą pasaulyje.
„Kas nori man tarnauti, tegul seka paskui mane: kur aš esu, ten bus ir mano tarnas. Kas man tarnaus, tą pagerbs mano Tėvas“ (Jn 12,26). Atsisveikiname su Kun. Petru, kuris sekė paskui Jėzų ir visą gyvenimą ištikimai tarnavo Dievo tautai.
Kai kunigas perkopia per 80 metų gyvenimo kalną ir kai už pečių penkiasdešimties metų ištikima tarnystė Dievui, Bažnyčiai ir žmonėms, norisi ne liūdėti, bet džiaugtis ir dėkoti Dievui, kad turėjome kunigą, kuris savo gyvenimo kertiniu akmeniu pasirinko Jėzų Kristų ir labai tiesiai ėjo kunigystės keliu, kuriuo susižavėjo dar ankstyvoje jaunystėje.
Šio trečiadienio bendroji popiežiaus audiencija šv. Petro aikštėje skyrėsi nuo kitų tuo, kad ji buvo „tarpreliginė“, paminint Vatikano II Susirinkimo dokumento „Nostra Aetate“ priėmimo sukaktį.
Už šią deklaraciją Susirinkimo tėvai didžiule dauguma nubalsavo lygiai prieš penkiasdešimt metų, 1965-ųjų spalio 28-ąją dieną. Joje buvo išdėstyti katalikų Bažnyčios požiūrio į kitas religijas principai, priešiškumo logiką keičiant pagarbos ir dialogo logika. Gerai žinoma, kad ši tema rūpėjo palaimintajam Pauliui VI, kuris dar prieš Susirinkimo pabaigą įsteigė „Sekretoriatą nekrikščionims“, šiandien virtusį Popiežiškąja tarpreliginio dialogo taryba.
Popiežius Pranciškus suteikė jubiliejinius visuotinius atlaidus Kristaus legionieriams ir sąjūdžio „Regnum Christi“ nariams. Jie galės pelnyti visuotinius atlaidus Apaštališkosios penitenciarijos nurodytomis sąlygomis per Legionierių jubiliejinius metus, minint įsteigimo 75 metines. Legionierių jubiliejiniai metai pasibaigs 2016 metų birželio 12-ąją, Švč. Jėzaus Širdies liturginės šventės dieną. Dekretą dėl jubiliejinių visuotinių atlaidų Legionieriams pasirašė Apaštališkosios penitenciarijos Didysis penitenciarius.
Lenkijos ir Vokietijos katalikų vyskupai pirmadienį, spalio 26 d., Romoje aukojo Susitaikymo Mišias ir dalyvavo „Susitaikymo laiško“ penkiasdešimtųjų metų minėjime. Abiejų šalių ganytojai Mišias aukotojo Kryžiuočių kapinių Sopulingosios Marijos bažnyčioje. Konferencijoje apie susitaikymą europietiškame kontekste kalbėjo vokiečių, lenkų ir čekų vyskupai, diplomatai, ortodoksų ir musulmonų atstovai. Istorinės reikšmės laiškas, paskelbtas 1965 metų lapkričio 18 dieną, kuriame lenkų vyskupai pareiškė vokiečiams vyskupams , kad „atleidžia ir prašo atleidimo“, paskatino dviejų šalių katalikų episkopatų santykių atšilimą.
Spalio 25 d., Vilkaviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo katedroje, vyko neįprasta, bet labai džiugi šventė. Šioje šventovėje Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila penkiems vyrams suteikė kandidatų į diakonystę skyrimus.
Tragiškos netektys Afganistane ir Pakistane dėl žemės drebėjimo regione giliai nuliūdino popiežių. Kardinolas Parolin, Popiežiaus Valstybės sekretorius, pranešdamas nuncijui Pakistane apie Šventojo Tėvo užuojautą, artumą ir maldas patikino, jog popiežius Pranciškus meldžia guodžiančios ir stiprinančios dangaus palaimos visiems, kurie liūdi netekę artimųjų, kaip ir gelbėjimo operacijų darbuotojams. Popiežius meldžiasi už visus, kurie žuvo, buvo sužeisti ir dingo per žemės drebėjimą.
Pagarbiai,„Malonė, gailestingumas ir ramybė“ – tai žodžiai, įrašyti arkivyskupo Gintaro GRUŠO ganytojiškame herbe. Lietuvos kariuomenės ordinariato apaštališkąjį administratorių, LVK pirmininką bei Vilniaus arkivyskupą metropolitą apie karus ir taiką, priešus ir artimus, mus ir pabėgėlius, klausinėjome Šilinėse, tądien, kai meldėme malonių taikdariams bei tėvynės kariams, taip pat ir persekiojamiems, kalinamiems, kenčiantiems, žūstantiems dėl Kristaus ir tikėjimo...
Tikintys ar ne, šiandien mes sutariame, jog žemė yra bendras paveldas, kurio vaisiai turi būti skiriami visiems. Tikintiesiems tai tampa ištikimybės Kūrėjui klausimu, nes Dievas sukūrė pasaulį kiekvienam. Todėl kiekvienai ekologinei perspektyvai reikia socialinės perspektyvos, kuri atsižvelgia į pamatines vargšų ir pažemintųjų teises, - rašoma deklaracijoje, adresuotoje taip vadinamajai „Paryžiaus konferencijai“: pasaulio lyderių suvažiavimui gruodžio pradžioje, skirtam klimato kaitos problemai ir teisiniam susitarimui, JTO konvencijos forma, dėl priemonių, kurios gali šią problemą sušvelninti, kiek tai liečia žmonijos įtaką.
Šventojo Sosto Spaudos salėje antradienio rytą buvo pristatytas 51-asis Tarptautinis eucharistinis kongresas, kuris ateinančių metų sausio 24-31 dienomis vyks Cebu mieste, Filipinuose. Spaudos konferencijoje kalbėjo Tarptautinių eucharistinių kongresų komiteto pirmininkas arkivysk. Piero Marini ir jo padėjėjas kun. Vittore Boccardi bei iš Filipinų šia proga atvykęs Cebu arkivyskupas Jose Palma.
Dviejose arkivyskupijose – Palerme ir Bolonijoje – popiežius paskyrė naujus ganytojus. Abu sostus ligi šiol valdę kardinolai dėl amžiaus pasitraukė iš pastoracinių pareigų užleisdami vietą jaunesnės kartos sielovadininkams.
Pirmadienio rytą popiežius Pranciškus priėmė grupę kariuomenės ordinarų ir kapelionų, dalyvaujančių tarptautinės humanitarinės teisės kursuose, kuriuos surengė Vyskupų kongregacija ir Popiežiškosios Tarpreliginio dialogo bei Teisingumo ir taikos tarybos. Kursuose dalyvauja ir Lietuvos kariuomenės ordinariato apaštališkasis administratorius arkivysk. Gintaras Grušas.
Tai katalikiška moterų vienuoliją įkurta pal. kun. Mykolo Sopočkos. Įkvėpimo įkurti kongregaciją suteikė ses. Faustinos Kovalskos patirti apsireiškimai. 1935m.Jėzus apreiškė šv. S. Faustinai, kad Dievas trokšta, jog būtų tokia vienuolija, kuri skelbtų Dievo gailestingumą pasauliui ir išprašytų jo pasauliui. Jėzus pasakė šv.S. Faustinai: ,,Trokštu, kad tokia vienuolija būtų“.
(1932–1963–2015)
2015 metų spalio 26 dieną, eidamas 84-uosius metus, Marijampolėje mirė monsinjoras Petras Meilus.
Petras Meilus gimė 1932 metų sausio 1 dieną Rokiškio apskrityje, Skapiškio valsčiuje, Šeriškių vienkiemyje, mažažemių valstiečių Kazimiero ir Albinos Meilų šeimoje. Jis buvo jauniausias iš penkių šeimoje augusių vaikų. 1939 metais Petras pradėjo lankyti Šiurpiškių pradžios mokyklą, kurioje 1944 metais baigė penkis skyrius. Po karo, kadangi arti nebuvo jokios mokyklos, metus Petras niekur nesimokė, o 1945 metais įstojo į Skapiškio progimnaziją. 1949 metais pradėjo mokytis Kupiškio vidurinėje mokykloje, tačiau susirgo tuberkulioze ir teko moksluose vėl daryti pertrauką. 1950 metais Vilniuje pakėlė skaudžią plaučių operaciją, o po metų sustiprėjęs toliau tęsė mokslus Pandėlio vidurinėje mokykloje, nes joje, kaip užsienio kalbos, buvo mokoma vokiečių, kurios anksčiau Petras buvo mokęsis Kupiškyje.
Powered by BaltiCode
