2016 metų gegužės 20 dieną Šventasis Tėvas Pranciškus naujuoju Panevėžio vyskupu paskyrė dabartinį Telšių vyskupijos augziliarą Genadijų Liną VODOPJANOVĄ OFM. Kol paskirtasis vyskupas perims vyskupijos valdymą, vyskupijai toliau vadovaus arkivyskupas Lionginas VIRBALAS SJ apaštalinio administratoriaus teisėmis.

Kauno arkivyskupo Liongino Virbalo SJ (g. 1961) herbe regime šventoriaus vartus. „Jie kviečia vidun. Peržengi juos ir pasijunti kitaip, esi kitokioje – šventovės erdvėje. Jie yra atviri, kviečia užeiti ir yra pasirengę priimti kiekvieną. Bet yra ir kita kryptis. Žmogus nepasilieka šventoriuje, pro vartus jis išeina į pasaulį, į gyvenimą“, – teigia vyskupas. Su ganytoju kalbėjomės apie tai, kas jį patį paskatino peržengti šiuos šventoriaus vartus ir sekti kunigo pašaukimu, eiti į pasaulį ir žmones siekiant skelbti Gerąją Kristaus Naujieną. Pokalbis byko 2014 metais ganytojui dar einant Panevėžio vyskupo ordinaro pareigas.

Nuo amžių pradžios žmogui kyla daug egzistencinių klausimų, į kuriuos jis ieško atsakymų savo būties ir gyvenimo prasmės suvokimui. Šiandien jau daug klausimų atsakyta medicinos, technikos ir kosmoso pažinimo erdvėse, bet čia tik kelio pradžia. Ten, kur tik sutinkama paslaptis, žmogus nori kuo greičiau suprasti ir išsiaiškinti paslapties esmę, tačiau yra paslapčių, kurios išliks tol, kol bus žemėje bent vienas žmogus.

Gegužės 20-22 dienomis, Lurde susitiks kariai iš keturiasdešimties šalių ir melsis už taiką. Šiemetinės karių tarptautinės piligrimystės į Lurdą tema: „Jo durys visada atidarytos“. Tai nuoroda į Kristaus palygimą apie sūnaus laukiantį Gailestingąjį Tėvą.

Kaip kasmet, tarptautinėje piligrimystėje dalyvauja ir Lietuvos kariai. Apie tai prie Vatikano radijo mikrofono kalba Lietuvos kariuomenės ordinariato apaštališkasis administratorius arkivysk. Gintaras Grušas.

Turtas pats savaime nėra blogas dalykas; tačiau jis yra reliatyvi, ne absoliuti vertybė. Turto vertingumas priklauso nuo to kaip jį naudojame, sakė popiežius ketvirtadienio ryto Mišių homilijoje komentuodamas šv. Jokūbo laiške skambantį įspėjimą turtuoliams: „Štai šaukia jūsų laukus nuvaliusių darbininkų užmokestis, kurį jūs nusukote... Jūs prabangiai gyvenote žemėje, smaguriavote ir nupenėjote savo širdis skerdimo dienai“. Neįmanoma tarnauti Dievui ir turtams. Jei turtai yra gyvenimo tikslas, jie pavergia žmogų, neleidžia laisva širdimi eiti Jėzaus keliu.

Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas praėjusį šeštadienį apsilankė Vepriuose, kur tradiciškai buvo švenčiamos Sekminės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymu, pogrindžio spaudos leidėjas ir bendradarbis (Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos redaktorius), pogrindinės organizacijos narys, pasipriešinimo akcijų dalyvis Jonas Boruta yra pripažintas neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviu ir jam išduotas Laisvės kovų dalyvio teisinio statuso pažymėjimas.

Gegužės 8-ąją Nacionalinio Gailestingumo kongreso procesija nusidriekė nuo Seimo rūmų iki Katedros aikštės. Eisenos metu buvo apmąstomi aštuoni evangeliniai palaiminimai. Jūsų dėmesiu tądien skambėję mąstymai ir maldos, kuriuos parengė kun. Kęstutis Dvareckas.

I PALAIMINIMAS: Palaiminti turintys vargdienio dvasią, nes jų yra Dangaus karalystė

„Marijos radijas“ informuoja, kad jau netrukus kunigas Povilas Narijauskas pakeis „Marijos radijo“ programų direktorių Gintarą Blužą OFS, išvykstantį studijuoti komunikacijos mokslų į Romą. „Su dėkingumu prašau klausytojų ir toliau taip pat palaikyti „Marijos radiją“, kaip iki šiol, ir ypač kun. Povilą. Ir ypač dėkoju „Marijos radijo“ bendradarbiams ir klausytojams už nuostabų laiką Dievo tarnyboje šiuos tris su puse metų“, – sakė klausytojams kun. Gintaras Blužas OFS. Jis taip pat pakvietė dalyvauti „Marijatone“ gegužės 20-21 dienomis, kur dalyvaus ir kun. Povilas Narijauskas.

Kun. Povilas Narijauskas iki šiol buvo Vilniaus akademinės sielovados centro vadovas.

Teresės apsisprendimas praktikuoti vidinę maldą buvo tvirtas. Ji ėmė ieškoti nuošalumo, dažnai eidavo išpažinties ir visomis jėgomis stengėsi žengti keliu, kurį jai nurodė pranciškono Pranciškaus de Osuna knyga „Trečioji ABC“. Tačiau šis kelias nebuvo jau toks lengvas.

Šventojo Rašto Pradžios knygoje yra pasakojimas, kaip žmonės Šinaro krašte nutarė pasistatyti miestą ir dangų siekiantį bokštą (Pr 11,1-9); jie siekė išgarsėti visame pasaulyje. Toks yra vien puikybe besivadovaujantis žmogus; jam Dievo nereikia, nes jis pats save laiko visa žinančiu ir visa galinčiu dievu. Kaip pasakojama Pradžios knygoje, šio miesto ir bokšto statytojai greitai pradėjo nesusikalbėti ir nepastatę dangų siekiančio bokšto išsisklaidė po pasaulį. Ką Dievo žodis šiuo pasakojimu nori mums pasakyti?

 Gegužės 15 d. įvyks 9-asis, kasmet pranciškonų vienuolių organizuojamas „Vilties bėgimas“. Tikimasi, kad jame dalyvaus apie 8000 dalyvių iš visos Lietuvos, taip pat bėgs Rio de Žaneiro olimpiečiai Remigijus Kančys ir Diana Lobačevskė bei kiti gerai žinomi sportininkai: Justinas Beržanskis, Renalda Kergytė, Živilė Balčiūnaitė, ir Vaida Žūsinaitė.

Plačiai per pasaulį nuvilnijo žinia, jog 2014 m. jauna italė vienuolė laimėjo „Voice of Italy“ konkursą – jos įrašas you-tube dėl peržiūrų skaičiaus užėmė ketvirtą vietą pasauliniu mastu. 27-erių uršulietė Cristina Scuccia, netrukus išleido pirmąjį savo albumą paprastu pavadinimu „Sister Cristina“, kurį bendrosios audiencijos metu padovanojo popiežiui Pranciškui. Pernai gruodį Romoje debiutavo miuzikle „Sister Act“, kur vaidina savo talentą atrandančią droviąją vienuolę Mary Robert. Savo gabumus patobulinusi Romos „Star Rose Academy“, sesuo Cristina dalyvauja ir Italijos televizijos projektuose. Kaip nutiko, kad talentinga ir prodiuserių anksti pastebėta mergina 2009-aisiais pasuka kita kryptimi – prisijungia prie Šv. Rožės įkurtos kongregacijos seserų, o visai netrukus – vėl grįžta į didžiąją sceną, tik šįkart su abitu?

Sekminės – tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę šventė. Šis įvykis paliudytas Apaštalų darbų knygos antrajame skyriuje. Tai buvo 50-ta diena po Velykų.

Gali kilti klausimas, kas yra Sekminės, koks Jos vaidmuo Bažnyčioje ir eilinio tikinčiojo gyvenime.

Gegužės 30 d. Trakų dekanato dekanas Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos klebonas Jonas Varaneckas švęs kunigystės šventimų 25 metų jubiliejų. Ta proga popiežiaus Pranciškaus legatas Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolin įteikė klebonui Jonui Varaneckui popiežiaus Pranciškaus apaštalinį palaiminimą, kuriame rašoma:

Gegužės 9 d. Šventojo Sosto Valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolin Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčioje skaitė paskaitą „Šventojo Sosto diplomatija taikos tarnyboje“. Dalijamės paskaitos rašytiniu tekstu. Paskaita vyko anglų kalba (originalus tekstas angliškai).

 7 val. ryto baigėsi Švč. Sakramento adoracija Katedroje prie Dievo Gailestingumo paveikslo. 9 val. Arkikatedroje prasidėjo Ryto malda – Dievo tautos liturginės valandos. Susirinkusieji buvo pasveikinti su sekmadieniu tradiciniu krikščionių Velykų laiko pasveikinimu „Kristus prisikėlė!“. Maldai vadovavo Vilniaus arkikatedros klebonas Virginijus Česnulevičius. Po pamaldų vyko šlovinimas, kuriam vadovavo diakonas Povilas Slaminis ir klierikas Irmantas Ramanauskas.

Nacionalinio gailestingumo kongreso kulminacija – eisena su originaliu Dievo Gailestingumo paveikslu nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aikštės ir šv. Mišių auka su Vatikano valstybės sekretoriumi kard. Pietro Parolin.

  „Religijos laisvė, žmogaus teisės ir globalizacija“ - taip vadinosi gegužės 5 dieną Italijos senato rūmuose surengta diskusija. Senato pirmininkas Pietro Grasso išryškino šios temos sudėtingumą: ji apima tiek asmens intymų ir dvasinį, tiek kolektyvinį ir socialinį, tiek juridinį ir konstitucinį, tiek politinį ir geopolitinį matmenis. Ir, žinoma, aktualumą, žinant kiek pasaulyje yra religijos laisvės pažeidimų.

 Praėjusią savaitę Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila lankėsi Toronte, Kanadoje.

Viešnagės metu Toronto lietuvių Prisikėlimo parapijoje, kuriai vadovauja broliai pranciškonai, vyskupas Rimantas dviems pasiruošusių jaunuolių grupėms lietuvių ir anglų kalbomis suteikė Sutvirtinimo sakramentą.

  Šeštadienį Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas lankėsi Kryžiaus kalno vienuolyne, kur susitiko su Lietuvos broliais pranciškonais. Kardinolas pasidžiaugė Lietuvos pranciškonų Šv. Pranciškaus provincijos bendryste su Italijos Toskanos Šv. Pranciškaus Stigmatizuotojo vienuolynu. Kard. P. Parolinas Kryžių kalne aukojo Šv. Mišias. Jis užsiminė į Lietuvą atvykęs kaip popiežiaus Pranciškaus pirmtakas, o tai leidžia svarstyti apie tai, kad Lietuvoje apsilankys ir pats popiežius. Po Šv. Mišių Vatikano valstybės sekretorius bendravo su broliais pranciškonais, juos laimino ir linkėjo Dievo malonės vykdant ganytojišką veiklą.

Pateikiame pamokslą, kurį kard. P. Parolinas sakė Kryžiaus kalno vienuolyne.

 Jūsų Eminencija! Broliai Vyskupai ir Kunigai! Gerbiami valdžios Atstovai! Broliai ir Seserys Kristuje!

Man labai malonu šiandien drauge su jumis švęsti Kristaus Žengimo į dangų iškilmę. Po procesijos nuo Seimo pastato jūsų gražios sostinės gatvėmis meldžiant Dievo gailestingumo pasauliui šiuo Eucharistijos šventimu užbaigiamas Nacionalinis gailestingumo kongresas. Perduodu jums šiltus popiežiaus Pranciškaus sveikinimus. Jis tikrai už jus meldžiasi, yra arti jūsų dvasioje ir meldžia jums gausių Dievo palaiminimų. Dėkoju arkivyskupui Gintarui Grušui už malonų priėmimą ir šiltą svetingumą. Ypač sveikinu Jo Eminenciją kardinolą Audrį Juozą Bačkį, kuris po daugybės Šventojo Sosto diplomatinėje tarnyboje praleistų metų prieš beveik dvidešimt penkis metus grįžo į savo gimtąjį kraštą imtis sunkios užduoties – vadovauti šiai vietinei Bažnyčiai pokomunistinio laikotarpio sunkumų sūkuryje. Taip pat sveikinu apaštališkąjį nuncijų Lietuvai, Jo Ekscelenciją arkivyskupą Pedro López Quintaną, Lietuvos vyskupus, kitus dalyvaujančius vyskupus, taip pat čia dalyvaujančius kunigus, vienuolius ir vienuoles bei tikinčius pasauliečius. Už dalyvavimą šiame šventime dėkoju civilinės valdžios ir kitų krikščioniškųjų Bažnyčių atstovams.

Brangūs Broliai ir seserys Kristuje,

Gailestingumo metų padrąsinti, su gyvu tikėjimu ir pasitikėjimu aukojame šventąsias Mišias dalyvaudami Kristaus aukoje. Kristaus, kuris savo kančia, mirtimi ir prisikėlimu atskleidė Tėvo gailestingumą, sutaikė žmoniją su Dievu.

Brangieji,

pradedame Nacionalinį gailestingumo kongresą, mūsų visų bendrą Gailestingumo metų šventę. Jau nemažai kelio nuėjome per šiuos metus, minėjome juos asmeniniame gyvenime, šeimos gyvenime, parapijose ir vyskupijos renginiuose. Ši proga yra mums visiems, iš visos Lietuvos susirinkti kartu ir švęsti gailestingumą.

 Komunikavimas ir gailestingumas – vaisingas susitikimas

[2016 m. gegužės 8-oji]

2016 m. sausio 24 d.

Brangūs broliai ir seserys! 

Gailestingumo šventieji metai kviečia mus apmąstyti komunikavimo ir gailestingumo santykį. Bažnyčia, susivienijusi su Kristumi, Gailestingojo Dievo gyvuoju įsikūnijimu, pašaukta gyventi taip, kad gailestingumas būtų visos jos būties bei veiklos skiriamasis bruožas. Tuo, ką sakome ir kaip sakome, kiekvienu žodžiu ir kiekvienu gestu turi būti išreiškiami Dievo atjauta, švelnumas ir atleidimas visiems. Meilė savo prigimtimi yra komunikavimas bei akina atsiverti ir neužsisklęsti. O kai mūsų širdys ir veiksmai bus įkvėpti meilės, dieviškosios meilės, tada mūsų komunikavimas perteiks Dievo galią.

Susirinkome atsisveikinti su Mons. Vincentu Pranckiečiu ir padėkoti Dievui už jo ilgametę ir ištikimą tarnystę.

Kauno kunigų seminarijoje ruošėsi kunigystei neramiais karo ir pokario metais, kai sovietinė valdžia Kunigų Seminariją visais įmanomais būdais draskė: atėmė pastatus ir areštuodavo klierikus. Kunigo tarnystė anuomet žadėjo uždėti ypač sunkų kryžių, bet Dievas sunkumuose duoda jėgų, jei tik mes juo pasitikime. Ano meto klierikams tikrai netrūko idealizmo, nes žinojo, ką renkasi ir kokiose sąlygose teks jiems tarnauti.

Penktadienis, gegužės 6 d. (Vatikanas). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo iškilmingoje Tarptautinio Karolio Didžiojo apdovanojimo įteikimo Popiežiui Pranciškui ceremonijoje.
Vienas garbingiausių pasaulyje apdovanojimų Šventajam Tėvui įteiktas už vilties ir padrąsinimo žinią Europai, jo indėlį siekiant globalios taikos, skleidžiamas gailestingumo, tolerancijos ir solidarumo vertybes.