Mūsų dienų pasaulyje sekmadienis įgavo daugiareikšmę prasmę ne tik religijos plotmėje, bet ir kultūrinėje, politinėje, ekonominėje. Šių laikų ekonominio efekto visuomenės žmogus dažnai išgyvena sekmadienį kaip dieną, laisvą nuo darbų, ir sekmadieninio poilsio samprata susiveda daugiausia į jausmą, kad tai diena, skirta atsikvėpti nuo savaitės rūpesčių, nuo darbo įtampos, nuo kasdienybės krūvio, žodžiu – tai mažos atostogos. Kyla noras tą poilsį išreikšti naujais būdais: diena, skirta sportui, turizmui, diskotekai ar panašiai! Sekmadienis tapo savaitgaliu.
Velykų VI sekmadienis sutampa su Motinos diena. Šio sekmadienio Evangelijoje gražiausiu būdu suskamba Jėzaus žodžiai apie meilę, kuri yra kiekvieno žmogaus gyvenimo laimės ir prasmės pagrindas. Tikros meilės ženklas yra troškimas gyventi Dievu, vadovaujantis Jo įsakymais. Dievo ir Motinos meilė lengvai atskiriama nuo kitų meilės pasireiškimo požymių ir rūšių. Tai besąlygiška, viską atleidžianti, nesavanaudiška, besiaukojanti artimui meilė. Ji yra tikriausias Dievo artumo ženklas mumyse.
„Kanonų teisės studijos santuokos galiojimo bylų reformos šviesoje“ – taip pavadinta ketvirtadienį Vatikane paskelbta Katalikiškojo ugdymo kongregacijos instrukcija, prie kurios normų katalikiškos akademinės institucijos turės prisiderinti iki 2019-2020 mokslo metų.
Atsiranda vis naujų ženklų, leidžiančių manyti, kad Kinijos ir Šventojo Sosto santykiuose netolimoje ateityje turėtų įvykti rimtų pasikeitimų, nors – kaip pažymėta kovo 29 d. paskelbtame Spaudos salės komunikate – apie dvišalio susitarimo pasirašymą dar per anksti kalbėti.
Lietuvos vyskupai paskelbė, kad sužadėtiniams leidimą priimti Sutvirtinimo sakramentą po santuokos klebono teikimu gali duoti tik vietos ordinaras. Apie pasikeitimus, sakramentų prasmę ir praktinius šio sprendimo padarinius kalbamės su Vilniaus arkivyskupu GINTARU GRUŠU.
Katalikų pamaldumo tradicijoje Mergelei Marijai skirtą gegužės mėnesį popiežius Pranciškus pradėjo vizitu Dieviškosios Meilės Motinos šventovėje, šalia Romos, ir malda už taiką. Paprastai per tradicines gegužines pamaldas giedama Švč. M. Marijos litanija (vadinamoji Loreto litanija – pagal kitos garsios Marijai dedikuotos šventovės vardą), tačiau antradienio pavakare popiežiaus Pranciškaus vadovautose gegužinėse pamaldose buvo kalbami ir Rožinio skausmo slėpiniai. Šventasis Tėvas kartu su romiečiais prašė Dievo Motinos užtarimo visam nesantaikos kamuojamam pasauliui, o ypač Sirijai.
Gegužės 1 dienos ryte kardinolas Angelo Amato, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas, istoriniame Sombathėjaus mieste, vakarų Vengrijoje, beje, šv. Martyno Tūriečio gimtinėje, vadovavo beatifikacijos šventosioms Mišioms, kurių metu palaimintuoju paskelbtas kunigas Janos Brenner, kankiniu tapęs vos 25 metų amžiaus.
Penktasis Velykų, paskutinis, balandžio mėnesio sekmadienis primena mūsų pašaukimą – gyventi Kristumi, Jo Evangelija ir Jo žinia. Evangelijoje pagal Joną Jėzus vaizdingai palygina Dievo ir žmogaus santykį kaip vynmedžio ir šakelės. Žmogaus gyvenimo laimės formulė yra gyvenimas, sutelktas į artimą, o ne save. Esame laimingi, kai nešame dvasinį vaisių gerumu, paprastumu, gailestingumu, dosnumu ir šventumu.
Popiežius Pranciškus ketvirtadienio ryto Mišių homilijoje Šv. Mortos namų koplyčioje priminė, kad Jėzus per paskutiniąją Vakarienę su Eucharistija mus moko meilės, o su kojų plovimu – tarnavimo. Be to Jėzus sako, kad tarnas niekuomet nėra viršesnis už jį siunčiantį šeimininką. Kaip mokiniai tą vakarą, taip „ir mes leiskime Viešpačiui pažvelgti į mus“ .
Tęsdamas katechezę apie Krikšto sakramentą, šio trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams popiežius Pranciškus kalbėjo apie krikštu prasidedantį naują tikėjimo gyvenimą, apie krikštą kaip užgrūdinimą kovai su piktojo pagundomis, kurios tyko per visą gyvenimą.
Balandžio 23-ąją kartu šv. Jurgiu Bažnyčios liturginis kalendorius minėjo ir kankinį šv. Vaitiekų – Adalbertą, nužudytą per Jurgines 997 m. Kadangi šv. Jurgis yra vienas Lietuvos globėjų, Lietuvoje jo šventei skirtas pirmumas, o Adalberto – Vaitiekaus minėjimas nukeliamas į balandžio 24-ąją.
Antradienio Mišių skaitiniai kalba apie dvi skirtingas laikysenas, du skirtingus atsakus į Šventosios Dvasios veikimą. Pirmasis skaitinys iš Apaštalų darbų pasakoja kaip entuziastingai Kristaus žinia skelbiama Antiochijoje, kuri įtikėjusius imta vadinti „krikščionimis“. Evangelistas Jonas kalba apie kitokią laikyseną – Jeruzalės šventyklos lankytojai nenori priimti Dievo naujienų, priešinasi, yra užsidarę. „Aš jums pasakiau, tik jūs netikite” – priekaištauja jiems Jėzus.
1941 metų liepos 29 dienos rikiuotės metu stovyklos komendanto pavaduotojas Karlas Fritzschas atrinko dešimt kalinių, turėjusių mirti badu. 
Balandžio 21 dieną Vokietijoje baigiasi 24 kartą minėta savaitė už gyvybę. Savaitės tema – „Kūdikio troškimas. Trokštamas vaikas. Mūsų vaikas“, ją surengė Katalikų Bažnyčia ir Evangelikų Bažnyčia. Ši ekumeninė idėja gimė 1991 m. Vokietijos vyskupų konferencijos ir katalikų centrinio komiteto iniciatyva siekiant atsiliepti į tuo metu abortų įstatymo keliamus iššūkius. Vėliau temos keitėsi, jų spektras buvo labai įvairus - laikraštis „L’Osservatore Romano“ cituoja renginio pranešimą spaudai – nuo senatvės problemų iki negalios, bioetikos, šeimos klausimų. Šie metai – antrieji iš trejus metus truksiančio ciklo skirto kūdikio laukimui – 2017 m. kalbėta apie mediciną ir reprodukcines technikas, šiemet – nėštumo diagnostiką. Taip siekiama padrąsinti tėvus priimti savo vaiką be išlygų.
„Gaudete et exsultate“ („Būkite linksmi ir džiūgaukite“) – balandžio pradžioje popiežiaus Pranciškaus paskelbtas apaštališkasis paraginimas. Tai laiškas kiekvienam žmogui apie jo kasdienybę, kurioje galima būti šventu ir džiaugtis. Apaštališkieji paraginimai drauge su enciklikomis yra pagrindiniai popiežių mokymo dokumentai. Kol kas į lietuvių kalbą naujasis Šventojo Tėvo paraginimas dar neišverstas. Kviečiame susipažinti su 10 svarbių jo citatų. 
Balandžio 23 d. Bažnyčia liturgijoje mini šv. Jurgį. Tai ir popiežiaus Pranciškaus – Jorge Mario (Jurgio Marijaus) Bergoglio – vardo diena. Nors popiežiaus vardadienis Vatikane yra oficiali šventė, nedarbo diena, jokių šventinių renginių šią dieną nebuvo. Savo dangiškojo globėjo dieną popiežius paminėjo tik vienu gestu – padovanojo ledų Romos gatvėse gyvenantiems benamiams. Popiežiaus išmaldininkas ir Romos Caritas išdalino 3 tūkst. porcijų.
Ketvirtąjį Velykų, Gerojo Ganytojo, sekmadienį išgyvename Prisikėlimo paslapties džiaugsmą. Kartu tai pasaulinė maldos už dvasinius pašaukimus diena ir Gerojo Ganytojo, kuris už savo avis guldo gyvybę, diena.
Kristaus skelbimas, evangelizavimo misija, tai ne tik tam tikrų asmenų, bet visų Bažnyčios narių pareiga, sakė popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytą Šv. Mortos koplyčioje aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos skaitinį, pasakojantį kaip Šventoji Dvasia paskatino apaštalą Pilypą eiti prie kelio ir pakrikštyti sutiktą svetimšalį.
Prieš 125 metus buvo įkurta Benediktinų konfederacija, burianti savarankiškai pagal savo regulą besitvarkančias benediktinų abatijas ir vienuolynus. Įkurdamas Benediktinų konfederaciją, popiežius Leonas XIII 1893 m. Romoje taip pat įsteigė visiems benediktinams bendrus studijų ir maldos namus.
Trečiadienio bendrojoje audiencijoje šv. Petro aikštėje popiežius Pranciškus sveikino piligrimus ir Romos miesto svečius iš viso pasaulio, tarp kurių buvo ir šv. Onos bažnyčioje Vilniuje susitinkantys maldininkai. Katechezėje Šventasis Tėvas kalbėjo apie krikštą.
„Iš naujo noriu atkreipti dėmesį į Vincentą Lambertą ir mažąjį Alfie Evansą, norėčiau pakartoti ir stipriai pabrėžti, jog vienintelis gyvybės šeimininkas, nuo pradžios iki natūralios baigties, yra Dievas! Mūsų pareiga yra padaryti viską dėl gyvybės apsaugos. Tyloje mąstykime ir melskimės, kad būtų gerbiama visų žmonių gyvybė, ypač šių dviejų mūsų brolių. Melskimės tyloje“, pakvietė kitame kreipimesi popiežius Pranciškus. Abu šiuos ligonius, jų sudėtingas ir skausmingas situacijas, jis jau buvo paminėjęs ir sekmadienio vidudienio susitikime.
Italijoje – tarptautinio tinklo „Tikėjimo moterys už taiką“ turas. Grupė žydų, krikščionių ir musulmonų tikėjimo moterų grįžta į Italiją rengdama eilę susitikimų apie tarpreliginį dialogą konflikto kontekste. 
„Jūs kietasprandžiai, pagonių širdimis ir ausimis! Jūs, kaip ir jūsų protėviai, visuomet priešinatės Šventajai Dvasiai. Argi buvo pranašas, kurio nebūtų persekioję jūsų tėvai?“ – šiais žodžiais pirmasis kankinys Steponas kaltina tautos vadovus. Šiuo žodžius, skambėjusius antradienio Mišių pirmajame skaitinyje, komentavo popiežius Pranciškus Vatikano Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių metu.
Popiežius Pranciškus kviečia kuo didesniu pasišventimu paskutiniesiems ir labiausiai vargstantiems pasiekti visus žmogiškus ir egzistencinius paribius, kad būtume autentiški meilės apaštalai. Popiežius kreipėsi į Italijos Bažnyčios vyskupijų keturiasdešimtojo nacionalinio „Caritas“ suvažiavimo, susirinkusio pirmadienį Abano Terme, Paduvoje, dalyvius. Suvažiavime tema „Jaunatviška bendruomenė ta, kuri dalijasi“ dalyvauja 220 Italijos „Caritas„ padalinių, kuriems atstovauja per 600 vadovų ir darbuotojų.
Popiežius Pranciškus sekmadienio popietę aplankė parapijinę Šv. Kryžiaus Pauliaus bendruomenę vakariniame Romos rajone Corviale.
Ką Jėzus nuveikė mano gyvenime? Kaip aš atsaku į jo meilę. Kodėl aš juo seku: dėl tikėjimo, ar dėl to, kad man tai naudinga? Kiekvienas sau širdyje atsakykime į šiuos klausimus ir suprasime koks iš tiesų yra mūsų tikėjimas, - kalbėjo popiežius Pranciškus pirmadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje.
Sekmadienio vidudienį, po kartu su piligrimais, susirinkusiais į Šv. Petro aikštę, kalbėtos velykinės antifonos „Regina Caeli“, popiežius viso pasaulio tikinčiuosius ir geros valios žmones prašė melstis už taiką Sirijoje, o politinius lyderius ragino aukščiau visko kelti teisingumą ir taiką.
Kaip tapote astronomu ir broliu jėzuitu?
Balandžio mėnesio vidurio sekmadienio Evangelija primena, koks bauginantis buvo Jėzaus pasirodymas apaštalams po kančios ir mirties ant kryžiaus. Jėzaus auka, kančia ir mirtis ant kryžiaus buvo tokia akivaizdi, kad mokiniai, išvydę prisikėlusį Kristų, tarėsi matą dvasią.
„Penkiasdešimt dienų trunkantis Velykų liturginis laikotarpis yra labai tinkamas metas pamąstyti apie mūsų krikščioniškąjį gyvenimą, apie tai kas jis yra“, - kreipėsi popiežius Pranciškus į trečiadienio bendrosios audiencijos dalyvius, pradėdamas katechezę apie krikštą. „Krikščioniškąjį gyvenimą mes gauname iš paties Kristaus. Tiek mes esame krikščionys, kiek leidžiame Kristui gyventi mumyse. Tad jei norime tai gerai suprasti, turime grįžti į pradžią, prie sakramento, kuris mumyse įžiebė krikščioniškąjį gyvenimą. Tas sakramentas – tai krikštas. Kristaus Prisikėlimas, visas jame glūdintis naujumas, mus pasiekia ir perkeičia Krikšto metu. Pakrikštytieji priklauso Kristui; jis yra jų gyvenimo Viešpats. Krikštas yra viso krikščioniškojo gyvenimo pamatas (KKK 1213). Jis yra pirmasis sakramentas, yra tarsi durys, pro kuria Viešpats gali ateiti ir apsigyventi mumyse, o mes - įeiti į Jo slėpinį“.
