Palaimintoji Motina Teresė galėtų būti paskelbta šventąja per ypatinguosius Gailestingumo metus. Taip tvirtina italų internetinis leidinys, pasak kurio kanonizacija galėtų įvykti rugsėjo 4 dieną per palaimintosios liturginę šventę 2016 m. Palaimintųjų kanonizacijai paprastai reikia stebuklingo įvykio, kurio nepaaiškinamumą turi patikrinti mokslininkai, o teologinį pagrįstumą teologai. Procedūras paprastai užbaigia Šventųjų skelbimo kongregacijos nariai kardinolai ir vyskupai, patvirtinantys mokslininkų ir teologų išvadas.

2015 m. Lapkričio 18–19 d. Birštone, Kaišiadorių vyskupijos svečių namuose, vyko jau antras šiais metais „Bažnyčios kronikos“ fondo organizuotas katalikų žiniasklaidos priemonių atstovų susitikimas, kuriame buvo žengti tolesni žingsniai kuriant bendro veikimo asociaciją. Principinis siekis kurti tokią asociaciją buvo išreikštas jau ankstesniame, gegužės pradžioje vykusiame panašiame susitikime.

Jėzus verkia Jeruzalės. Apie tai kalba ketvirtadienio Mišių Evangelija, kurią popiežius Pranciškus komentavo aukodamas ryto Mišias Šv. Mortos namų koplyčioje. Jėzus žiūrėdamas į Šventąjį miestą, žinodamas jo laukiančias negandas, su ašaromis sako: „O kad tu šiandien suprastum, kas tau atneša ramybę! Deja, tai paslėpta nuo tavo akių”.

Prasidėjo pasirengimai Vatikano bazilikos Šventųjų Durų atidarymui. Jas atidarys popiežius Pranciškus gruodžio 8-ąją. Durų atidarymo ceremonija ir ypatingųjų Šventųjų Gailestingumo Metų pradžios Mišios įvyks gruodžio 8-sios rytą. Mišių pradžia 9.30 val. Romos laiku.

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis ir Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonas mons. Vytautas Kadys kviečia į šios parapijos bažnyčioje (Šiauliai, Gegužių 57) jau devynioliktą kartą rengiamą Švenčiausiojo Sakramento adoraciją, kuri vyks visą naktį iš penktadienio, lapkričio 21-osios, į šeštadienį, lapkričio 22-ąją. Šiai tradicijai sukanka jau treji metai.

Šių metų paskutinio eilinio sekmadienio prieš advento pradžią Evangelijos pagal Joną (Jn 18, 33–37) skaitinys mums primena Jėzaus kančios istoriją. Taip, šis sekmadienis yra vadinamas Kristaus Karaliaus sekmadieniu, bet Evangelija iškiliai primena didį Jėzaus fizinį ir dvasinį suspaudimą, paskutinėse valandose prieš kančią ir lyg gryno oro gurkšnį – pokalbį su Poncijumi Pilotu, romėnų vietininku Judėjos provincijoje.

Lapkričio 13-15 dienomis Vilniuje vyko Lietuvos ir Lenkijos Vyskupų Konferencijų tarpusavio ryšių grupės susitikimas. Jame dalyvavo taip pat ir Latvijos bei Baltarusijos Vyskupų Konferencijų atstovai. Kadangi artėja ypatingojo Gailestingumo jubiliejaus pradžia, šis susitikimas daugiau dėmesio skyrė gailestingumo temai, kulminaciją pasiekdamas dalyvavimu Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, atlaidų pagrindinėse iškilmėse.

„Tai puiki proga Tau pirmą bei trečią mėnesio pirmadienio vakarą praleisti jaunimo bendruomenėje, kuri trokšta giliau pažinti Jėzų, nori įsileisti Jį į savo gyvenimą, bei dalintis atrastu džiaugsmu su kitais“, – sako organizatorės, kviesdamos prisijungti visus susidomėjusius.

Per susitikimus skaitomas Dievo Žodis, kartu meldžiamasi, dalinamasi maldos patirtimi, kuriamas draugiškas ryšys, ieškant būdų, kaip su meile tarnauti kitiems. „Neužsiimsime teologinėmis studijomis, veikiau būsime paprasti emausiečiai, trokštantys pakeliui susitikti Jėzų“, – sako seserys.

Brazilijoje sekmadienį, pietrytinėje Minas Žeraiso valstijoje buvo paskelbtas naujas Bažnyčios palaimintasis, kun. Pranciškus de Paula Viktoras (1827-1905), parapijiečių vadintas paprastai, kun. Viktoras. Popiežius Pranciškus, kurio dekretu kunigas Viktoras buvo iškeltas į Altorių garbę, sekmadienio vidudienio susitikime su tikinčiaisiais Romoje prisiminė, kad afrikiečių kilmės kunigas buvo vergės sūnus.

Kiekvieną sekmadienio rytą, eidamas į arkikatedrą aukoti Mišias, matau vaizdą: katedros pašonėje, prie naktinio klubo išsirikiavę taksistai laukia klientų. Visą naktį naktiniame klube linksminęsi vyrai ir merginos, apgirtę sėda į taksi, kuris parveš juos į namus, ir miegodami jie „švęs“ sekmadienį. Deja, žmonės ir šitaip sugeba leisti jiems Dievo padovanotą laiką.

Liturginiai metai eina į pabaigą; juos užbaigsime sekantį sekmadienį, švęsdami Kristaus Karaliaus šventę. Šį prieš paskutinįjį liturginių metų sekmadienį Bažnyčia kviečia pamąstyti apie žemiškojo laiko trapumą ir vertę.

Popiežius Pranciškus apie savo liūdesį ir skausmą po Paryžiuje įvykusių teroristinių pasikėsinimų kalbėjo italų katalikų televizijos kanalo TV2000 žinių laidoje. Trumpame telefoniniame pokalbyje žinių laidos metu, popiežius Pranciškus sakė, kad jam nesuvokiama kaip žmogus gali taip elgtis. „Esu sukrėstas, jaučiu didį skausmą ir meldžiuosi“, - sakė Pranciškus. „Reiškiu savo artumą mylimai prancūzų tautai, nužudytųjų šeimoms, meldžiuosi už visus“.

Šiandienos Šventojo Rašto skaitiniai mus kviečia sugrįžti prie santykio. Galime prisiminti savo motinos meilę, kurią patyrėme, kai buvome maži, ir tą saugumo jausmą, kurį mums užtikrino tėvo meilė. Ši mūsų tėvų meilė yra tik mažas atspindys to meilės santykio, kuriuo džiaugiamės Dievo glėbyje.

jūsų senas draugas (čia aš taip nekukliai vadinu save) laukia susitikimo su jumis Aušros Vartų atlaidų jaunimo vakare. Labiausiai – šv. Mišiose, nes čia susitinkame su Jėzumi, kuris vadina mus savo draugais. Ir kitos vakaro programos dalys tikrai vertos jūsų dėmesio. Žinote kodėl? Atsakymas paprastas: nes jas organizuoja VAJC. O jie yra patikimi:-)Tikiuosi pasitikti jus jau 16 val. kino teatre „Pasaka“, kur VAJC siūlo jums ką tik su lietuviškais subtitrais pasirodžiusį filmą „Tierra de Maria“ („Marijos žemė“).

Apie velionio Slovakijos kardinolo J. Koreco SJ komunistinių persekiojimų patirtį

Mindaugas Buika

Mirusiųjų minėjimo oktavoje yra pamaldžiai prisimenami į amžinybę išėję žymūs ganytojai. Štai per pastaruosius vienerius metus (nuo 2014 iki 2015 metų Vėlinių) mirė 12 kardinolų, už kuriuos lapkričio 3 dieną Šv. Petro bazilikoje popiežius Pranciškus aukojo gedulingas šv. Mišias. Ta proga norisi išsamiau apžvelgti paskutiniojo šiemet mirusio Kardinolų kolegijos nario, Nitros (Slovakija) vyskupo emerito, jėzuito, kardinolo Jano Chrizostomo Koreco SJ (1924–2015) herojiškos tarnystės liudijimą komunistinių persekiojimų laikotarpiu. Šis tikėjimo išpažinėjas, daug metų praleidęs anuometinio Čekoslovakijos režimo lageriuose, ir rekordiškai ilgą laiką, beveik keturis dešimtmečius (!), buvo priverstas kaip kunigas ir vyskupas veikti pogrindyje ir tomis labai pavojingomis sąlygomis išugdė ir suteikė kunigystės šventimus daugiau kaip šimtui dvasininkų.

Bažnytinių metų pabaigoje Evangelija pagal Morkų kviečia apmąstyti žmogiškos mirties, paskutinio teismo, dangaus ir pragaro sąvokas bei jų reikšmę kiekvieno tikinčio žmogaus gyvenime. Evangelija pagal Morkų parašyta imperatoriaus Nerono persekiojimo laikais, kai visi krikščionys ieškojo atsakymų į gyvenimo prasmės ir kančios klausimus, tikėjimo, paliudyto krauju, prasmę. Evangelistas Morkus primena, kad teisumas Dievo akyse yra nepalyginti didesnė malonė nei visi pasaulio turtai ir netgi žmogaus gyvybė. Visi evangelistai vienaip ar kitaip užsimena apie įvairius žemės ir dangaus kūnų sukrėtimus, tautų kraustymąsi bei visokį sąmyšį prieš pasaulio pabaigą.

Karšai viliuosi, kad Gailestingumo metų piligrimai kaip Emauso mokiniai galėtų patirti Viešpatį einantį kartu su jais kaip kelionės draugą, tiek tie, kurie per Šventuosius metus atvyks į Romą, tiek tie, kurie keliaus į paskirtas vietas vietinėse Bažnyčiose. To palinkėjo popiežius Pranciškus laiške sveikinamas bendro iškilmingo Popiežiškųjų akademijų posėdžio dalyvius, antradienį susirinkusius Romoje išklausyti mokslinių pranešimų apie piligrimystę pirmajame amžiuje. Visi Šventųjų Metų piligrimai tepatiria susitikimo su Jėzumi džiaugsmą, kaip ir su visais broliais ir seserimis, kuriuose Viešpats pastoviai yra ir per kuriuos jis kreipiasi į mus primindamas: „Buvau keleivis ir mane priglaudėte ... kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“.

Tęsdamas katechezę apie šeimą, šio trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams popiežius Pranciškus kalbėjo apie labai svarbią vertybę, kurios žmogus mokosi nuo pat pirmųjų savo gyvenimo dienų – apie šeimyniškumą, tai yra sugebėjimą dalintis įvairiomis gyvenimo gėrybėmis ir džiaugtis tai darant.

Sekmadienį, lapkričio 15 d., Vilniuje prasideda tradiciniai Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidai. Į atlaidus, kurie truks iki lapkričio 22 d., kviečiami piligrimai, bendruomenės iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Baigiantis Pašvęstojo gyvenimo metams ir pasitinkant jubiliejinius popiežiaus Pranciškaus paskelbtus Gailestingumo metus, atlaidų tema pasirinkta „Pašvęsti Gailestingumui“.

Baigti XIX a. Vilniaus Bernardinų kapinių koplyčios eksterjero tvarkybos ─ remonto ir restauravimo darbai.

Bernardinų kapinių koplyčios Vilniuje baigiamiesiems tvarkybos (eksterjero remonto ir restauravimo) darbams Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos šiemet skyrė virš 5000 eurų, panašia suma prisidėjo Vilniaus miesto savivaldybė. Praėjusiais metais Bernardinų kapinių koplyčios tvarkybą tiek KPD, tiek ir savivaldybė finansavo kiek daugiau nei po 43 400 eurų.

Vyskupystė yra tarnystės, ne garbės vardas, nes vyskupui priklauso labiau tarnauti, kaip vadovauti, pagal Mokytojo įsakymą: „Kas vyriausias tarp jūsų, tebūnie tarsi mažiausias, o viršininkas tebūnie lyg tarnas“. Tai pasakė popiežius Pranciškus kreipdamasis į savo naująjį vyskupą auzilijarą jo konsekravimo Mišių homilijoje pirmadienį. Popiežius aukojo Laterano bazilikos pašventinimo liturginės šventės Mišias savo katedroje, t.y. Laterano bazilikoje, kuri yra popiežiaus, kaip Romos vyskupo katedra nuo IV amžiaus.

Lapkričio 15-ąją Šveicarijos Sankt Morico parapijos vikaras, lietuvių kunigas Audrius MICKA švenčia pirmąsias kunigystės metines.

„Pirmiausia aš išmokau svajoti. Kai pamačiau verkiantį vaiką, pradėjau galvoti. Kai pamačiau suklupusį žmogų, pradėjau mąstyti. O kai suvokiau kilniausios pasaulyje Aukos prasmę, tada išdrįsau būti tuo, kuo ruošiuosi tapti – kunigu“. Taip apie savo kelią į kunigystę rašė Kauno kunigų seminarijos klierikas pirmakursis Audrius. Tai – brandus jauno žmogaus mąstymas.

Tinklalapis churchpop.com paskelbė kvapą gniaužiančio grožio bažnyčių sąrašą, kurio pirmoje vietoje – Lietuvos šventovė.

Tai – Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, esanti Vilniaus Antakalnio rajone. Gražiausių bažnyčių sąraše – Šv. Marko bazilika Venecijoje, Krokuvos Mergelės Marijos bazilika, Niujorko serbų stačiatikių katedra, Pranciškaus Didžiojo karališkoji bazilika Madride, kitos gražiausiomis išrinktos bažnyčios. „Visi į Vilnių atvykstantys kultūros reikalais, norintys susipažinti su miestu užsuka ir pas mus. Tai vienas lankomiausių objektų“, – DELFI sakė Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią bažnyčios klebonas, monsinjoras Edvardas Rydzikas.

Žmogus gali būti ramus tik kai žino, kad jo darbas užtikrintas, o senatvėje žmogus gali būti ramus kai yra tikras, kad jam užtikrinta pensija. Taip kalbėjo popiežius Pranciškus gausiam būriui Italijos pensijų fondo INPS darbuotojų, kurie su fondo vadovais šeštadienio rytą dalyvavo popiežiaus audiencijoje šv. Petro aikštėje. Ši audiencija buvo panaši į  trečiadienio bendrąsias audiencijas: popiežius papamobiliu apvažiavo aikštę sveikindamas fondo darbuotojus ir jų šeimų narius, iš viso per 20 tūkstančių žmonių.

Kunigas, pranciškonų vienuolis Sigitas Benediktas Jurčys, žmonių paprastai vadinamas broliu Benediktu, savo utopines idėjas paverčia tikrove ne burtų lazdele mojuodamas. Tikėjimo galia, empatiškos asmenybės gilumas, šiluma, menas bendrauti, troškimas padėti onkologine liga sergantiems žmonėms... 

Šio dvasininko iniciatyva Klaipėdoje pastatytas Šv. Pranciškaus onkologijos centras, įsteigtas Brolių pranciškonų vienuolynas prie Kryžių kalno, uostamiestyje organizuojama „Vilties bėgimo“ akcija... Su broliu Benediktu, deja, nesusitikome. Vasarą buvo gausu kelionių, laikas slydo, net elektroniniai laiškai pasiklysdavo. Per trumpą mūsų virtualaus bendravimo mėnesį supratau, koks nepaprastai užsiėmęs yra šis žodžio ir pareigos žmogus. Darėsi nejauku, kad trukdau jį savo klausimais, ir džiaugiausi gavusi atsakymą: „Miela Virginija, į tavo (…) klausimus atsakinėjau skrisdamas į Romą ir atgal... Ačiū! Brolis Benediktas.“ Taigi interviu – iš dangaus aukštybių.

2014 m. balandžio 14 d. Vilniaus oro uoste Lietuvos vyskupai pasitiko naująjį popiežiaus Pranciškaus atstovą mūsų šaliai – arkivyskupą Pedro Lopez Quintaną (g. 1953). Ispanų kilmės nuncijus sutiko plačiau papasakoti apie save, kunigystės bei Vatikano diplomatinės tarnystės patirtį, taip pat ir apie pirmuosius metus, praleistus mūsų krašte.

Prašau papasakoti apie savo šeimą, pirmuosius gyvenimo metus bei pašaukimą. Kas lėmė Jūsų apsisprendimą kunigystei?

Kiekvieno pašaukimo istorija yra santykio su Viešpačiu istorija. Kai vėliau žmogus peržvelgia savo gyvenimą, pastebi daugybę konkrečių būsimo kelio ženklų. Mano mama vis pasakodavo, kad, būdamas dar visai mažas, žaisdavau mišias, rengdavau procesijas aplink stalą, giedodavau sudėjęs rankutes… Prisirišimas prie liturgijos buvo labai natūralus ir labai gyvas. Su mama ir tėčiu mielai eidavau į bažnyčią, priešingai nei kiti mano broliai. Gal šitaip Dievas pamažu dėjo pamatus mano pašaukimui. Juk mes tikime, kad tiek bendrai gyvenime, o ypač kunigystėje, ne mes renkamės Dievą, o Jis mus; Jis kviečia ir ruošia visomis gyvenimo aplinkybėmis.

Popiežius Pranciškus ketvirtadienį audiencijoje priėmė Italijos Pagalbos gyvybei centrų 35-ojo nacionalinio suvažiavimo dalyvius, padėkojo už visus gerus darbus, atliktus ir atliekamus su didele meile ir padrąsino tęsti tuo keliu, kurį nurodė Jėzus Gerojo Samariečio palyginime.

Prieš 40 metų, 1975-ųjų lapkričio 1-ąją, tuzinas žmonių susirinko šventųjų Gervazo ir Protazo bažnyčioje, Paryžiaus centre, kartu giedojo, skaitė Šventraštį ir meldėsi. Šis įvykis buvo tarsi simbolinė pradžia naujos vienuolinės bendruomenės – Jeruzalės brolijų – kuri šį susitikimą prieš keturiasdešimt metų mini tarsi savo gimtadienį, nors juridinis pripažinimas buvo suteiktas gerokai vėliau.

Prasideda metus truksiantis dominikonų ordino 800 metų jubiliejaus minėjimas, prisimenant popiežiaus Honorijaus III 1216 ir 1217 m. paskelbtas bules, kuriomis patvirtintas brolių pamokslininkų ordino įsteigimas. Ordino magistras br. Bruno Cadoré, 86-asis steigėjo įpėdinis, iškilmės proga sakė, jog jubiliejus kviečia atsigręžti į ordino šaknis, prisiminti kaip šv. Dominykas išsiuntė pirmuosius brolius iš jų namų, šeimų, šalių atrasti keliavimo džiaugsmą ir laisvę.

Jėzus ne kartą savo mokiniams kaip pavyzdį rodė vienišas moteris, našles, kurios Izraelio gyvenime priklausė pačiam menkiausiam socialiniam sluoksniui. Jos visiškai priklausė nuo kitų žmonių gailestingumo ir malonės.

Tokią pat moterį regime ir šio sekmadienio Mišių Evangelijoje. Pradžioje atrodo, kad ji tarsi slėptųsi tarp didingų šventyklos kolonų, nes Jėzus atkreipia savo dėmesį į žmones, trokštančius pasipuikuoti savo padėtimi ir gražiais iškilmingais apdarais. Jie mėgsta pirmąsias vietas ir džiaugiasi, kai yra pastebimi gatvėse… Tokių atvejų, kuomet gyvenimas paverčiamas tik žiopliams skirtu spektakliu, žinome ir mes. Tai tikrovė, kuria vieni žavisi ir seka, o kiti niekina. Jėzus jų atžvilgiu apsiriboja vienu sakiniu: „Jų laukia itin griežtas teismas“.

XXII eilinio sekmadienio Mišių skaitiniuose girdėjome du vienas į kitą panašius pasakojimus. Pirmasis pasakoja apie dideliame skurde gyvenančią našlę, kuri renka žabus, kad sau ir savo sūneliui iš paskutinių miltų iškeptų paplotėlį, o paskui ruošiasi badauti. Pranašo Elijo paprašyta ji tą paskutinį paplotėlį iškepa ir atiduoda pranašui. Už šį didžiadvasiškumą Dievas gausiai atlygina: daugelį dienų ji, jos sūnus ir pranašas Elijas turėjo ko valgyti, nes miltų puodynė neištuštėjo ir aliejaus ąsotis neišseko (1 Kar 17).