Greta šiemet baigė teisės studijas. Kaip ir visiems aukštųjų mokyklų absolventams, mokslų baigimas buvo įtemptas procesas. Tik gavusi diplomą, ji susikrovė kuprinę ir iškeliavo garsiuoju Šv. Jokūbo keliu (Camino Santiago De Compostela). Su mergina kalbėjomės apie didžiausius atradimus kelyje.

Ištrauka iš „Amoris Laetitia“ – popiežiaus Pranciškaus dokumento apie meilę šeimoje. Už vertimą dėkojame „Bažnyčios žinių“ redakcijai.

Rugpjūčio 27 dieną Bogotoje, Kolumbijoje, prasidėjo iki antradienio, rugpjūčio 30-osios, truksiantis susitikimas, skirtas „Gailestingumo jubiliejaus Amerikos kontinente“ šventimui. Jame dalyvauja visų 22 pietų ir šiaurės Amerikos kraštų delegacijos, sudarytos iš dvasininkų ir pasauliečių, iš ganytojų ir įvairiausių asociacijų  ar organizacijų atstovų.

Nuo rugpjūčio 30 dienos Italijos knygynuose platinama knyga apie popiežiaus emerito gyvenimą: „Dievo ir žmonijos tarnas. Benedikto XVI biografija“. Ją parengė žinomas italų katalikų žurnalistas, redaktorius, leidėjas Elio Guerriero, gerai pažįstantis ir popiežių emeritą, mat yra dirbęs ir prie kitų jo knygų leidybos. Pusšešto šimto puslapių knyga yra padalinta į devyniolika skyrių, kurie apima visą Josepho Ratzingerio gyvenimą, nuo pat gimimo iki pat pastarųjų metų. Biografas sau iškėlė uždavinį parašyti ne vien popiežiaus emerito gyvenimo įvykių, bet ir minties eigą: nuo ko ji prasidėjo, kas ją kreipė, prie kokių išvadų ji atėjo.

2016 m. rugpjūčio 26 dieną Telšių vyskupijos diecezinėje, seniausioje Vakarų Lietuvoje Šv. Kazimiero šventovėje Vėžaičiuose vyko tradiciniai Šv. Kazimiero, Lietuvos ir lietuvių jaunimo globėjo, relikvijų perkėlimo atlaidai. Šis minėjimas lietuvių jaunimui buvo įvestas pop. Pijaus XII 1948 metais.

Į Vilnių atvykstantys piligrimai gali pasinaudoti nauju įrankiu, padedančiu suplanuoti keliones, o vilniečiai – piligrimo akimis pažvelgti į savo miestą. Tai programėlė išmaniesiems telefonams ir plančetiniams kompiuteriams „Vilniaus piligrimas“ (arba „Vilnius Pilgrim“). Apie programėlės sukūrimo idėją ir jos funkcionalumą pasakoja Vilniaus piligrimų centro vadovė Inesa Čaikauskienė.

Pasauliečių pranciškonų ir Pranciškoniškojo jaunimo rekolekcijos Asyžiuje, 2015 m. Fotografijos autorė Rita Budvytytė.

2016 m. rugpjūčio 22 d. Vilkaviškio ligoninėje mirė Vilkaviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo parapijos rezidentas kun. Algirdas – Juozas Pasilauskas.

Ketvirtadienio popietę Italijos institucijos pranešė, kad naktį iš antradienio į trečiadienį centrinei Italijai smogęs žemės drebėjimas nusinešė mažiausiai 247 gyvybes, tačiau manoma, kad šis skaičius išaugs. Šimtai žmonių buvo sužeisti, o keli tūkstančiai liko be namų arba namai taip pažeisti, kad nesaugu į juos įžengti.

Paskutinio rugpjūčio sekmadienio Evangelijos tema – nuolankumo ir nusižeminimo tikroji vertė ir spindesys Dievo akyse. Jėzus, atėjęs į svečius, visiems primena kuklumo dorybę, kuri puošia kiekvieną svečią ir palyginimu apie pirmąsias vietas vestuvių pokylyje primena, kad šiame pasaulyje esame tik svečiai, nes, kai ateis laikas keliauti į amžinojo Tėvo namus, niekas nežino ir negali net įsivaizduoti, kokia vieta paskirta kiekvienam iš mūsų prie dangiškojo Tėvo stalo.

Rugsėjo 1-8 dienomis Trakų Dievo Motinos, visos Lietuvos globėjos paveikslas savo šviesa apšvies piligrimus, dvasininkus ir į šventovę užsuksiančius svečius. Du kartus per dieną, 12 ir 18 val. bus laikomos šv. Mišios skirtingų dekanatų atstovų (Varėnos, Vilniaus I-ojo ir II-ojo, Švenčionių, Ignalinos, Kalvarijų, N. Vilnios, Šalčininkų dekanatų), atkeliaus Lentvario, Grigiškių, Senųjų Trakų, Rūdiškių-Paluknio, Vaidotų-Juodšilių, Parudaminio piligrimai. Svarbiausia atlaidų diena – sekmadienis, rugsėjo 4-oji, kuomet šv. Mišias aukos Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, o po jų Reinės aikštėje, prie bažnyčios lauks Trakų parapijos bendruomenės surengta „Spalvotų šypsenų šventė”.

2016 m. rugpjūčio mėn. 25 d. mirė Skuodo Švč. Trejybės parapijos rezidentas kunigas Albinas Arnašius (1940-1982-2016).

„Melskimės už aukas, už žuvusius ir sužeistuosius, prašykime taikos visiems“, - sakė popiežius Pranciškus sekmadienį, kviesdamas tradicinio Šv. Petro aikštėje vykusio vidudienio maldos susitikimo dalyvius sukalbėti „Sveika, Marija“ už šeštadienį Turkijoje įvykusio pasikėsinimo aukas.

Vyskupas Kęstutis Kėvalas (gimė 1972 m. vasario 17 dieną) – vienas jauniausių Lietuvos vyskupų ir, regis, vienintelis, kuris profesionaliai groja akordeonu ir gilinasi į laisvosios rinkos ekonomiką. Teologijos mokslų daktaras (disertaciją apsigynė 2008 metų pradžioje), paragavęs ir žurnalisto duonos (2010–2012 metais „Marijos radijo“ laidų direktorius). Žmogus, kurio gyvenime Šventoji Dvasia nuolat pokštauja netikėtais kasdienės veiklos vingiais. Šančių vaikėzas, kuris bepročiu būtų pavadinęs kiekvieną, pranašauajantį jam dvasininko kelią. Svajojo būti vestuvių muzikantu ar garso režisieriumi, bet tikrai ne kunigu (Kauno arkiv. Sigito Tamkevičiaus įšventintas kunigu 2000 m. birželio 29 dieną).

Kunigas Alfredas Puško

Rugpjūčio 10 d. vakarą Utenos rajone, Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčioje, vyko renginys iš ciklo „Dvasinės atgaivos vakarai“, kurio metu kunigas Kęstutis Dvareckas iš Vilniaus pasidalijo mintimis apie krikščionišką kančios sampratą bei jos patirtis žmogaus kasdienybėje.

2016 m. rugpjūčio 18 dieną Telšiuose įvyko tradicinis kasmėnesinis Telšių vyskupijos dvasininkų susirinkimas. Ryte susirinkę dvasininkai kartu meldėsi, kalbėdami liturginių valandų Rytmetinę, kuriai vadovavo Telšių vyskupijos kurijos kancleris kun. Haroldas Šneideraitis. Po bendros maldos visus susirinkusius dvasininkus pasveikino ir susirinkimą pradėjo Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ. Ganytojas aptarė svarbius, einamuosius vyskupijos gyvenimo klausimus.

Vyskupo Jono Kaunecko kelias į tarnystę buvo klotas erškėčiais: vaikystėje klykdamas iš siaubo žengė per sumaitotus partizanų kūnus, į kunigų seminarijos duris beldėsi net 14 metų, sesuo nuo sovietų persekiojimo išprotėjo, vyskupai kratėsi kaip ekstremisto, o saugumiečiai laiškuose grasino sutraiškysią su visu jo dviračiu.

Katalikų Bažnyčios lotynų rite santuoka ir šventimai dar visai neseniai buvo nesuderinami. Visi, priėmę šventimus, buvo saistomi celibato disciplinos. Vatikano II Susirinkimui atkūrus nuolatinį diakonatą ir leidus vedusiems anglikonų kunigams grįžti į Katalikų Bažnyčią bei tęsti kunigystę, mes įžengėme į visiškai naują erą.

Artėja vienas pagrindinių, daugiausiai maldininkų į Romą sutrauksiančių Gailestingumo metų renginių – Kalkutos Motinos Teresės kanonizacija, kuriai popiežius Pranciškus vadovaus Šv. Petro aikštėje sekmadienį, rugsėjo 4 d.

 Lietuvos Šv. Kazimiero kongregacijos seserys ir šiemet pakvietė į Pažaislį švęsti Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) atlaidų. Rugpjūčio 15-ąją jie prasidėjo 11 val. šv. Mišiomis Pažaislio Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčioje. Popiet pamaldos persikėlė į kiemą – šventoriuje priešais bažnyčią, prie altoriaus su maloninguoju Pažaislio Gražiosios Meilės Motinos atvaizdu, buvo švenčiamos iškilmingos šv. Mišios, kurioms pirmą kartą vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas. Ypač gausiai susirinkę kauniečiai bei miesto svečiai buvo kviečiami ir turėjo galimybę (nemažai žmonių ja pasinaudojo) susitaikyti su Dievu, atlikdami asmeninę išpažintį – išpažinčių čia pat, vienuolyno kiemelyje, klausė miesto parapijose tarnaujantys Kauno I dekanato kunigai. Šv. Mišiose tradiciškai giedojo prof. Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras. Pasibaigus pamaldoms choras surengė XXI Pažaislio muzikos festivalio koncertą.

Jau liepos pradžioje pasirodė žinių, kad rudenį bus išleista nauja popiežiaus emerito Benedikto XVI knyga – interviu, parengta, kaip ir kelios kitos, su vokiečių žurnalistu Peteriu Seewaldu.

 Žolinė – tikėjimo ir vilties žinia

Žolinė – Marijos Ėmimo į dangų šventė visada šviesi, pakylėjanti ir drauge artima, paprasta. Esame čia su lūkesčiu širdyje šventės išsiskleidimo – pamaldomis, vaizdais ir melodijomis, prašome palydėjimo ir palaimos sau ir artimiesiems. Nesvarbu, kas būtume – žemdirbiai, mokytojai, studentai, darbininkai, verslininkai, šis lūkestis atveria širdis tam, kas turi ateiti, kas mūsų laukia, ir taip norisi, kad tai būtų gera, sėkminga, laiminga.

Rugpjūčio 17 d. Bažnyčios liturginis kalendorius minėjo rytų ir šiaurės Europos apaštalą dominikoną šv. Hiacintą – liaudies pamaldumo tradicijoje vadinamą Jackumi (pagal lenkišką jo vardo formą – Jacek). Jis yra ir vienas iš Lietuvos globėjų.

Sekmadienį Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos tikintiesiems prisistatė neseniai Telšių vyskupo Jono Borutos SJ į šią parapiją paskirtas klebono pareigoms kun. Gintaras Lengvinas. Dvasininką parapijiečiai sutiko šiltai. Po Sumos šv. Mišių celebrantą ir naująjį parapijos vadovą sveikino bažnyčios organizacijos, Sumos choras ir pavieniai tikintieji. Pats kun. G. Lengvinas prisistatydamas sakė, jog jo, kaip kunigo, gyvenimo kelias šiemet atvedė čia.

Rugpjūčio mėnesio antros pusės sekmadienio Evangelijoje sutinkame Jėzų, keliaujantį į Jeruzalę per miestelius ir kaimus, mokantį žmones dangaus karalystės paslapčių. To meto žmogus, skirtingai nuo mūsų laikmečio žmogaus, ypač domėjosi amžino gyvenimo viltimi. Buvo aiškiai suprantama, kad joks pasaulio gėris nėra galutinis žmogaus gyvenimo prasmės tikslas, taip pat buvo jaučiamas žemiškų tikslų ir siekiamybių trapumas bei laikinumas.

 Šiemet paskutiniuosius studijų ir pastoracinės praktikos metus pradeda pirmieji šeši studentai, kurie po nepilnų metų turėtų būti įšventinti nuolatiniais diakonais. Šią tarnystę atliks šeimų vyrai, kurie galės krikštyti, laiminti santuokas, skelbti Evangeliją. Tačiau nuolatinių diakonų tarnyba dar sunkiai skinasi kelią Lietuvoje. Kokia yra jos specifika? Kodėl dalis kunigų bijo įsileisti diakonus? Ar diakonai gali kompensuoti mažėjantį kunigų skaičių? Apie visa tai kalbėjomės su Kauno arkivyskupijos Nuolatinių diakonų ugdymo centro studentu akolitu Nerijumi Čapu OFS.

Dalinamės šių metų UNICEF Lietuva misijos „Už kiekvieną vaiką“ dalyvio kunigo Ričardo Doveikos dienoraščiu, rašytu Svazilande. Pirmųjų dienų įspūdžiai ir mintys vos nusileidus Afrikoje, Svazilande, kurį kunigas iškart pavadino tikėjimo ir vilties žeme. „Tikėjimas ir viltis – tai stipriųjų privilegija, kurios niekas negali atimti“, – griaudamas nusistovėjusius stereotipus sako R. Doveika.

 Krekenavos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų Bazilikoje vyksta didieji Žolinės atlaidai, sutraukiantys daug tikinčiųjų iš parapijos ir visos Lietuvos.

Apaštalas Jonas Apreiškimo knygoje aprašo regėtą vaizdą: „Ir pasirodė danguje didis ženklas: moteris apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas“ (Apr 12,1). Bažnyčia šioje saule apsisiautusioje moteryje regi Jėzaus Motiną Mariją ir rugpjūčio 15 d. švenčia jos gyvenimo brangiausią momentą, kai ji buvo paimta į dangų.

 Rugpjūčio 13–15 dienomis svarbiausioje mūsų vyskupijos, švenčiančios savo 90-ąjį gyvavimo jubiliejų, Marijos šventovėje Krekenavos bazilikoje švenčiame Didžiuosius Žolinės atlaidus. Švenčiame mums brangios ir mūsų tikėjimui svarbios Marijos, Dievo Motinos, į dangų paėmimo iškilmę. Džiaugdamiesi ta garbe, kuria Dievas apdovanojo Mergelę Mariją, jau čia žemėje gauname progą patirti, kokia garbe Dievas nori apdovanoti ir kiekvieną iš mūsų. Marijos paėmimas į dangų – mūsų būsimo amžinojo gyvenimo viltis ir patvirtinimas. Marija nori ta garbe ir tuo džiaugsmu dalintis su kiekvienu, kas tik patiki ir seka Jos Sūnumi Jėzumi.