Šv. Perpetua ir Felicita
Kovo 7 d. minimos Perpetua ir Felicita (m. 203), Kartaginos (Afrikoje) kankinės. Perpetua buvo kilminga romėnė – matrona, Septimijaus Severo persekiojimų metu suimta su keletu kitų krikštui besiruošiančių krikščionių, jai esant nėščiai. Kartu su ja buvo suimta taip pat besilaukianti kūdikio jos vergė Felicita, jos vyras Revokatas, taip pat Saturninas ir Sekundas.
Ką pasakytumėte apie žmogų, kuris būdamas vos 14 metų vadovavo 12 000 vyrų kariuomenei? Tiesa, jam tai nebuvo prie širdies, tad netrukus jis atsiribojo nuo karybos. Savo įtakingos šeimos bei giminės skatinamas jis ėmėsi politikos bei diplomatijos ir čia atskleidė turįs nepaprastą gyslelę. Jam buvo siūlomos karūnos, princesės ir didi ateitis. Bet ne, jis nesiekė karjeros. Jam titulas nebuvo būtinas, kad galėtų tarnauti žmonėms. Visgi jis taip gerbė savo tėvų valią, kad buvo pasiryžęs daryti tai, ko iš jo tikimasi. Tačiau daryti ne bet kaip, ne grobuoniškai ar tironiškai, bet taip, kaip Jėzus darė – teisingai, išmintingai ir su meile. Ir jo darbai liudijo už jį patį bei pateisino jo šventą keistumą. Jėzus jam buvo didvyris, jo herojus ir idealas. Pats būdamas gero stoto, nepaprastai mandagus ir išauklėtas, turėjo širdį, nesuteptą puikybės. Apsuptas daugybės damų jis aklai nesivaikė jų dėmesio, bet kiekvienai demonstravo jų nepaprastą orumą ir vertę. Nes buvo skaistus. Ir tai mūsų karalaitis, mūsų, lietuvių princas – šv. Kazimieras.
Kai skaitau Jėzaus palyginimą apie tėvą ir du jo sūnus, kurių vienas paliko tėvo namus, o antrasis tėvo namuose jautėsi taip pat nelaimingas, visuomet prisimenu kun. Juozo Zdebskio, tik ką sugrįžusio iš Pravieniškių lagerio, pamokslą. Alytaus Angelų Sargų bažnyčioje jis aukojo Mišias ir sakė pamokslą būtent apie sūnų palaidūną. Metus praleidęs Pravieniškių lageryje tarp vagių ir kitokių nusikaltėlių, iš arti matęs tą tolimą nuo Dievo šalį – nuodėmės pasaulį, kunigas analizavo žmogaus tragediją, kai jis palieka dangaus Tėvo namus. Šio pamokslo paliktas įspūdis išliko manyje ir po penkiasdešimties metų.
Antrąjį gavėnios sekmadienį su Jėzumi ir trimis apaštalais – Petru, Jokūbu ir Jonu – kopiame į kalną, kur Galilėjos Mokytojas leis savo mokiniams dalyvauti nepaprastame regėjime – pamatyti jo dieviškąjį spindėjimą (plg. Lk 9,28–36).
IV gavėnios sekmadienis mus sugrąžina prie amžinos sūnaus palaidūno temos. Tai gyva jausmų grandinė, kuri pasakoja apie tėvų ir vaikų santykius, ne visuomet idiliškus ir ne visuomet šiuos santykius lydi laiminga pabaiga. Dar daugiau, sūnaus palaidūno tema nepalieka abejingu vyresniojo brolio, kuris ištikimai tarnauja tėvui ir namų ūkiui. Kaip jam elgtis brolio palaidūno akivaizdoje ir kaip suprasti tėvo besąlygišką meilę tiek ištikimam sūnui, tiek palaidūnui?
Vasario 28 dieną sumos šv. Mišių metu Vilkaviškio katedroje paminėtas Vilkaviškio vyskupo ordinaro Rimanto Norvilos kunigystės 25-erių metų jubiliejus. J.E. vyskupas R. Norvila sumos padėkos šv. Mišias aukojo kartu su savo studijų Kauno kunigų seminarijoje kurso draugu teol. lic. Remigijumi Gaidžiu, besidarbuojančiu Šunskų parapijos klebonu, taip pat Policijos kapelionu. Su jubiliatais šv. Mišias koncelebravo Vilkaviškio vyskupijos dekanai ir vicedekanai bei keletas kunigų. Šv. Mišių pabaigoje abu jubiliatai suteikė tikintiesiems ypatingą, šiai progai skirtą palaiminimą.
Pietūs su JAV prezidentu Ronaldu Reaganu, apsilankymas Kremliuje pas Michailą Gorbačiovą, pokalbiai su popiežiumi Jono Pauliumi II ar Czesławu Miłoszu, savo akimis regėtas partizanas Juozas Lukšas-Daumantas, gyvenimas Paryžiuje, Romoje, Maniloje, Ankaroje, galiausiai Vilniuje – sunkiai aprėpiamą ir turtingą biografiją sukaupęs kardinolas Audrys Juozas Bačkis ryžosi ilgiems ir atviriems pokalbiams, kurie sugulė į knygą „Taip, laimingas“.
Gal Mišiose nebuvote tik kelis kartus, o gal bažnyčioje nesirodote ilgai. Jei jau kurį laiką svarstote, kad vėl reikėtų nueiti į Mišias, tačiau nerimaujate ar jaučiatės nesaugiai, šis pamąstymas, kurį siūlo interneto svetainė „Catholic link“, skirtas jums. Taigi, kaip vėl pradėti eiti į Mišias?
Pasaulinės komunikavimo priemonių dienos rinkliava nuo šiol bus rengiama visose Lietuvos vyskupijose. Taip nusprendė katalikų ganytojai Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) plenariniame posėdyje Vilniuje vasario 22-23 dienomis. LVK sekretoriato išplatintame informaciniame pranešime sakoma, kad vyskupijose įvesta rinkliava skirta katalikiškai žiniasklaidai paremti ir Bažnyčios komunikacijos darbuotojams išlaikyti. Pusė rinkliavos metu surinktų lėšų bus skiriama nacionalinei, o kita pusė – vyskupijose veikiančiai katalikų žiniasklaidai. Pasaulinė komunikavimo priemonių diena paprastai švenčiama per Šeštines – Kristaus Dangun įžengimo šventę.
Šiais Gailestingumo jubiliejaus metais vėl atsiliepiame į popiežiaus PRANCIŠKAUS kvietimą kovo 4–5 d. surengti 24 valandas nenutrūkstantį maldos ir atgailos laiką – „24 valandas Viešpačiui“. Mūsų arkivyskupijoje jos rengiamos KAUNO ARKIKATEDROJE BAZILIKOJE
Brangūs jaunieji bičiuliai,
Bažnyčia švenčia Šventuosius Gailestingumo metus, malonės, taikos, atsivertimo ir džiaugsmo laiką, kuris paliečia kiekvieną iš mūsų: mažus ir didelius, artimuosius ir nepažįstamus. Nėra nei sienų, nei atstumo, kuris galėtų užkirsti kelią Tėvo gailestingumui mus suvienyti ir būti tarp mūsų. Nuo šios akimirkos Šventosios durys yra atviros Romoje ir visose pasaulio vyskupijose.
Kitą savaitę Lietuvos pašto vadovybė kartu su Vatikano pašto atstovais aptars pašto ženklo, skirto Žemaičių vyskupijos įkūrimo 600 metų jubiliejui, leidybą. Paskutinės Europos tautos krikštui pažymėti Lietuvos ir Vatikano paštai 2017-aisiais planuoja išleisti vieną bendrą pašto ženklą.
Vasario mėnesio paskutinio sekmadienio gavėnios tema – dvasiniai vaisiai žmogaus gyvenimo kelyje. Medžiaginiai vaisiai mums gerai pažįstami – tai piniginis atlyginimas, šilta namų pastogė ir sėkmė karjeroje. Deja, to pilnaverčiam žmogaus gyvenimui negana. Mūsų siela alksta aukštesnių dalykų, gyvų dvasinių syvų ir vaisių gyvenimo kelyje ir kasdienybėje.
Su Kauno vyskupu augziliaru Kęstučiu Kėvalu kalbamės apie tai, kaip galima įgyvendinti popiežiaus encikliką „Laudato si“ savo kasdienybėje, kaip viską matuoti saikingumo matu ir ką reiškia ekologinis atsivertimas.
Nors popiežius Pranciškus yra jėzuitas, „Laudato si“ yra bene pranciškoniškiausia kada nors parašyta enciklika, kurioje pagrindiniu sektinu pavyzdžiu pasirinktas šventasis Pranciškus Asyžietis. Koks pranciškoniškojo dvasingumo bruožas, Jūsų nuomone, yra labiausiai reikalingas šių dienų Bažnyčiai?
Pirmadienį, vasario 22-ąją dieną, Bažnyčios liturginiame kalendoriuje yra minima šv. Petro Sosto šventė. 1967-ųjų trečiadienio bendrojoje audiencijoje, kuri tais metais sutapo su šia švente, popiežius Paulius VI priminė, kad šios šventės šaknys iš tiesų yra labai senos – siekiančios III – IV amžius po Kristaus.
Ką šia švente minime? Ji skiriasi nuo apaštalo Petro kankinystės minėjimo birželio 29-ąją. Šv. Petro Sosto šventės metu, tuosyk pasakė popiežius, minime mūsų „vienintelio Mokytojo Kristaus“ valią įsteigti „įrankį“, kuris ištikimai ir užtikrintai perduotų jo mokymus, mintis ir valią. Tokį autoritetą ir siuntimą Jis suteikė Petrui ir kitiems apaštalams, kad visa bažnytinė bendruomenė galėtų užtikrintai naudotis apreikšta tiesa, tikėjimo vieningumu, tuo pačiu pašaukimo sąmoningumu, sekti dieviškuoju Mokytoju, būti organišku mistiniu Kūnu. Tokia yra hierarchinės tvarkos Bažnyčioje paskirtis.
„Be galo įtraukiantis, turiningas, kupinas netikėtų detalių“, – taip žiūrovai apibūdino amerikiečių režisieriaus Danielio DiSilva papasakotą „nežinomo šedevro negirdėtą istoriją. Vasario 21 d. kino teatre Cinema Forum Vilniuje įvyko pasaulinė dokumentinio kino filmo „Pirmasis Dievo gailestingumo paveikslas“ premjera. Daugiau nei 2 val. trunkanti istorija – nepalieka abejingų: galima įvairiai vertinti, kiek sėkmingai kūrėjams pavyko suvaldyti didžiulį medžiagos kiekį, atskleisti pačią gailestingumo žinią ar pasitelkti meną, tačiau filmą pamatyti išties verta.
Penktadienio rytą popiežius Pranciškus ir jo bendradarbiai, tarnaujantys Romos Kurijoje, Vatikano Apaštališkųjų rūmų „Redemptoris Mater“ koplyčioje klausėsi Popiežiaus namų pamokslininko t. Raniero Cantalamessa OFM Cap Gavėnios pamokslo. Prieš porą mėnesių, trijuose Advento penktadienių pamoksluose, jis kalbėjo apie Vatikano II Susirinkimo konstituciją „Lumen gentium“. Gavėnios pamoksluose kalbama apie kitus Susirinko dokumentus. Pirmasis pamokslas buvo skirtas liturginei konstitucijai „Sacrosanctum Concilium“.
Turbūt ne vienam yra nutikę, kad vos pagalvojus apie tai, kad reikėtų nueiti išpažinties, kyla aibė pasiteisinimų, kad ją atidėtume. Apie tai ir tinklaraštininkės Simcha Fisher pamąstymas, publikuotas elektroniniame leidinyje „Aleteia“. Dalinamės šiuo tekstu, vildamiesi, kad bus aktualus ir Jums.
Šeštadienį supratau, kad galėjome apsipirkti, nueiti išpažinties, baigti apsipirkinėti ir grįžti namo anksčiau prieš vakarienę.
Antrąjį gavėnios sekmadienį su Jėzumi ir trimis apaštalais – Petru, Jokūbu ir Jonu - kopiame į kalną, kur Galilėjos Mokytojas leis savo mokiniams dalyvauti nepaprastame regėjime - pamatyti į jo dieviškąjį spindėjimą (plg. Lk 9,28-36).
Jėzaus atsimainymo šviesoje buvo pristatyta jo misijos kulminacija, įvyksianti ant Golgotos Jėruzalėje. Evangelistas užrašė labai svarbią atsimainymo detalę - regėjime apaštalai matė Jėzų kalbantis su Moze ir Eliju apie Jėzaus gyvenimo pabaigą Jėruzalėje, kur jis bus pasmerktas ir nukryžiuotas.
Antro gavėnios sekmadienio Evangelijos žinia – mokinių nuotykis ant kalno su Jėzumi. Tiesa, ant kalno pakviesti buvo tik keletas iš jų: Petras, Jonas ir Jokūbas. O nuotykio esmė – tai besimeldžiančio Jėzaus atsimainymas ir susitikimas su Moze bei Eliju, kurie kalbėjo apie Jėzaus gyvenimo pabaigos šlovę. Tuo tarpu mokinius apėmė miegas ir tik išbudę šie pamatė atsimainiusį Jėzų ir šalia Jo stovinčius du vyrus...
Susirinkome padėkoti Dievui už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę; minime po ilgos carinės priespaudos prieš 98- erius metus atkurtą laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Prisimename mūsų tautos žmones, kurie prieš šimtą metų puoselėjo viziją, kad Lietuva gali tapti nepriklausoma valstybe ir tą svajonę pavertė tikrove. Tai buvo tik pradžia, nes reikėjo nueiti sunkų kovų ir diplomatijos kelią, kad nepriklausomybė būtų įtvirtinta. Deja, tik du dešimtmečius Lietuva džiaugėsi laisve, nes du tironai ją pasidalijo, o vėliau okupavo. Mūsų visų atmintyje dar gyvas sovietinės okupacijos laikotarpis, kai Vasario 16 – ąją galėdavome paminėti tik savo širdyje ar pačių artimiausių bičiulių būryje.
Šeštadienio vakare Lietuvos laiku Meksiko miesto Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo katedroje įvyko popiežiaus Pranciškaus ir Meksikos vyskupų susitikimas. Meksikos episkopatą, 2015 metų gruodžio duomenimis, sudarė 176 vyskupai.
Pranciškus pasakė ilgą kalbą, primindamas, patardamas, padrąsindamas ir kreipdamas, tačiau pirmiausia pagarbiai padėkojo už jo priėmimą ir leidimą „įžengti į šios tautos namus ir sielą“. Gvadalupės Mergelė yra persmelkusi šią sielą ir jis, anot popiežiaus, kaip ir meksikiečiai nori būti paliestas jos žvilgsnio.
Vasario 15 d. 15 val. Juodšiliuose, Vilniaus r., arkivyskupas Gintaras Grušas konsekruos bažnyčią, kuriai bus suteiktas Palaimintojo Mykolo Sopočkos titulas. Tai bus pirmoji tokio titulo bažnyčia pasaulyje.Gailestingumo apaštaluvadinamasPal. MykolasSopočkabuvo Vilniaus arkivyskupijos kunigas, kuris staliaus Vaclovo vardu slapstėsi Juodšiliuose.
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas sako: „Simboliška, kad Ypatingojo Gailestingumo jubiliejaus metais Juodšiliuose konsekruojama pirmoji pasaulyje Palaimintojo Mykolo Sopočkos vardo bažnyčia.Dievas tikrai yra numatęs ypatingą vietą Lietuvai garsinant Dievo gailestingumo žinią. Palaimintojo Mykolo Sopočkos ir šv. Faustinos susitikimas Vilniuje buvo Dievo plano dalis.“
Palaimintasis šv. Faustinos dvasios tėvas Mykolas Sopočka yra išvaikščiojęs kiekvieną Vilniaus gatvelę ir kažin ar rastum bažnyčią, kurioje jis nebūtų aukojęs šv. Mišių ar sakęs pamokslų. Nuo Katedros, kurioje dar vaikas būdamas priėmė Sutvirtinimo sakramentą, iki Švč. Trejybės bažnyčios, kurioje kunigavo paskutiniaisiais gyvenimo Vilniuje metais, sugrįžęs iš miesto apylinkių, kur slapstėsi nuo gestapo persekiojimų.
Brolis Evaldas Darulis OFM jau 13 metų lydi žmones onkologinės ligos kelionėje. Sugrįžkime į pačią pradžią, pirmuosius žingsnius. 2001 m. rudenį Aldonos Kerpytės iniciatyva keletas moterų, sergančių onkologinėmis ligomis draugijos „Zunda“ narių ir kitų asmenų, kartą per mėnesį susirinkdavo pabendrauti, pasidalinti savo išgyvenimais, kartu melstis ir augti tikėjime Švč. Širdies pranciškonių misionierių kongregacijos vienuolyne Kretingoje. Draugijos „Zunda“ dvasiniais globėjais tapo seserys pranciškonės misionierės Benjamina Borsato ir Sicily Matew Mundiyankal, o nuo 2003 m. – tuometinis Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos klebonas brolis Evaldas Darulis OFM. 2005 metais Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijai įkūrus Šv. Pranciškaus onkologijos centrą, kuris iš pradžių glaudėsi Kretingos Apreiškimo vienuolyne, po to – persikėlė į naujas patalpas Klaipėdoje, brolis Evaldas tapo jo dvasiniu konsultantu, o pastaruosius metus ir užsiėmimų vadovu. Tuo pat metu jis atliko kapeliono tarnystę Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos skyriuje. 2016 m. sausio mėnesį Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos kapituloje brolis Evaldas Darulis OFM buvo paskirtas į Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebono tarnystę, kurią pradės nuo vasario 15 dienos. Šv. Pranciškaus onkologijos centro lankytojai, savanoriai, darbuotojai ir bendruomenė „Vilties piligrimai“ išlydi brolį Evaldą į naują paskyrimą, linkėdami stiprybės ir ypatingos Dievo palaimos.
Vasario 14-ąją „Žalgirio“ arenoje į Kauno arkivyskupijos kvietimą jau devintą kartą drauge švęsti Šv. Valentino dieną KITAIP atsiliepė bemaž 6 tūkst. dalyvių, daugiausia jaunų žmonių iš visos Lietuvos.
Šventės „Meilės nuotykis 3x77“ rengėjų kvietimas leistis į meilės nuotykį su Dievu, priimti Jo gailestingumą kiekvienam žmogui ir visa vakaro programa gyvai liudijo, kokį ypatingą Dievo meilės ir gailestingumo laiką švenčiame šiais Jubiliejiniais metais. Ir liudijimai, ir muzikinės dalis atlikėjai, kai kurie turintys nepagydomų negalių, dalijosi Dievo meilės žinia savo gyvenime ir ypač jautria kūryba bei atlikimu. „Žalgirio“ arenoje tą vakarą buvo tikras Dievo meilės, vienų kitiems dovanojamos vilties bei džiaugsmo triumfas!
Meksika penktadienį sveikino popiežių Pranciškų mariačių muzika ir minios katalikų išsirikiavo gatvėse, kuriomis važiavo pontifikas po istorinio susitikimo Kuboje su Maskvos ir visos Rusios Ortodoksų Bažnyčios vadovu patriarchu Kirilu.
Po Krikšto Jordano upėje Jėzus pasitraukia į dykumą, ten meldžiasi, pasninkauja ir ruošiasi labai sunkiai misijai. Jėzus žino, kad daug mokinių nuo jo pasitrauks, jo gimtinės žmonės bandys jį net nužudyti; žino, kad vienas iš artimiausių mokinių jį išduos, o tautos vyresnieji pasmerks mirčiai ant kryžiaus. Jėzus visa tai žino ir ruošiasi. Dėl to jis pasninkauja, meldžiasi ir apmąsto tai, kas jo laukia. Tačiau budi ne tik Jėzus; budi ir demonas. Čia pat, dykumoje, prisistatys gundytojas ir pasiūlys Jėzui lengvesnį būdą gelbėti nelaimingus žmones.
Gundytojas bandys įtikinti Jėzų, kad žmogui nieko daugiau nereikia, tik duonos, valdžios ir pramogų. Velnias yra išradingas: siekdamas sugundyti, naudojasi net Šventuoju Raštu.
Mūsų motinos Bažnyčios liturgija ragina leistis į gavėnios kelią, lydimą maldos, susimąstymo, atgailos, pasninko ir kartu vedančio į Kristaus Prisikėlimo slėpinio šventimą, liturginių metų ir visos krikščioniškos egzistencijos šerdį. Trokšdamas suteikti šiai egzistencijai ryžtingesnį impulsą, gavėnios laikas ragina atsigręžti į Kristų ir labiau nei kuris kitas laikas pasako: krikščioniu esama tik juo tampant vis iš naujo, kasdien, nepaliaujamai, sulig Tertulijono žodžiais: „krikščioniu ne gimstama, krikščioniu tampama“.
Pirmo gavėnios sekmadienio tema – nepaprastas piktosios dvasios „gerumas“ ir „dosnumas“. Dar daugiau. Turime pripažinti, kad piktoji dvasia gundo nuo mažutėlių iki pačių aukščiausių dvasios „maršalų“ Dievo karalystėje, neišskiriant nė paties Jėzaus.
Taip, dažniausiai piktoji dvasia tarsi žaidžia su žmogumi, kuris, jei to greit neatpažįsta, tampa lengvu grobiu ir maloniu piktosios kėslų žaisliuku.
Powered by BaltiCode
