„Čia yra vieta mirštančiajam gyventi“, – taip Kauno slaugos ligoninę pristato jos direktorė Rita Kabašinskienė.

Daliai čia gulinčių ligonių nebėra vilties pasveikti, todėl ligoninės darbuotojų misija kiek kitokia, nei įprasta gydymo įstaigose – kiek įmanoma sumažinti sunkiai sergančiųjų kančias, praskaidrinti ir įprasminti jų kasdienybę, taip pat padėti dvasiškai ir psichologiškai pasirengti tam, kas neišvengiama.

Naujausi mokslo atradimai veržiasi į vėžio diagnostiką ir gydymą. Per pastaruosius porą dešimtmečių tradiciniai šios sudėtingos ir daugialypės ligos gydymo būdai sparčiai tobulėjo: chirurgijoje pradėti naudoti robotai, pritaikytos laparoskopinės metodikos, intensyviai plėtojama taikinių terapija, nanomedicina, o spindulinė terapija pasiekė itin aukštą tikslumo lygį. Visos šios priemonės padeda efektyviau naikinti navikus, sykiu apsaugant ir aplinkinius organus.

Jau kurį laiką Lietuvoje intensyviai didėja sergamumas gripu. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemiją paskelbė jau beveik pusė jų. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena kelis svarbius dalykus, kuriuos pacientams būtina žinoti gripo epidemijos metu.

Šeimos gydytojai galės skirti vaistus, kurių receptus iki šiol išrašydavo tik specialistai, pirmadienį paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija.

Labiausiai sulieknėti žmonėms trukdo motyvacijos stoka. Tuo įsitikinusi sveikos gyvensenos mokytoja, lektorė Ilona Ugintė. Jos teigimu, net mitybos klaidos nėra tokios žalingos kaip tinkamo nusiteikimo nebuvimas.

Trečiadienio duomenimis, gripo epidemiją yra paskelbusios 26 iš 60 Lietuvos savivaldybių, rodos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenys.

Šiuo metu epidemija yra paskelbta Prienų, Raseinių, Švenčionių, Kėdainių, Jonavos, Ukmergės, Lazdijų, Joniškio, Šilalės, Šilutės, Ignalinos, Telšių, Jurbarko, Akmenės ir Mažeikių rajonuose, Kauno mieste ir rajone, Klaipėdos mieste ir rajone, Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus miestuose, Birštone, Kazlų Rūdoje, Visagine ir Marijampolėje.

Tai kas pagaliau yra tie probiotikai ir prebiotikai, apie kuriuos pastaruoju metu taip daug kalbama? Ar verta į juos investuoti, ar verta juos vartoti tikintis pagerinti sveikatą? O jei jau vartoti, kaip pasirinkti tinkamus ir kaip vartoti, kad pasiektume norimą rezultatą? Ar vartojant reikia bijoti kokio nors šalutinio poveikio? Šie ir daugybė kitų klausimų kyla kiekvienam, aktyviai besidominčiam savo sveikata ir naujausiais mokslininkų atradimais, skirtais jai pagerinti.

Dažnai žmonės skundžiasi ilgomis laukimo eilėmis pas gydytojus specialistus. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena kelis svarbius dalykus, kurie padės pacientams neįstrigti laukimo eilėse.

Kone visiems šalies gyventojams ne kartą yra tekę konsultuotis pas gydytojus specialistus, tačiau klausimų dėl šių konsultacijų teikimo tvarkos sulaukiama daug. Vilniaus teritorinė ligonių kasa primena, kaip kreiptis dėl nemokamos gydytojo specialisto konsultacijos.

Europos Komisija registravo preparatą okrelizumabą pirminei progresuojančiai išsėtinei sklerozei ir recidyvuojančioms išsėtinės sklerozės formoms gydyti. Tai pirmasis ir vienintelis pasaulyje ligos eigą keičiantis vaistas ankstyvai pirminei progresuojančiai išsėtinei sklerozei gydyti. Iki šiol šia ligos forma sergantiems pacientams nebuvo gydymo galimybių. Lietuvos pacientams gydymas okrelizumabu taps prieinamas tuomet, kai vaistas bus įtrauktas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą.

Kompensuojamuosius vaistus vartojusiems pacientams pernai reikėjo už juos primokėti kur kas mažiau nei 2016-aisiais. Specialistų teigimu, priemokos kompensuojamiems vaistams Lietuvoje mažės ir ateityje.

1. FAKTAS              Gripas – pavojinga infekcija                

Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu bei viena dažniausių epidemijomis pasireiškiančių ligų. Užsikrėtus ir susirgus gripu, didžiausia grėsmė – sunkios komplikacijos: plaučių uždegimas, širdies raumens uždegimas, galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas, sinusitas, inkstų uždegimas ir kt. Susirgus gripu, gali paūmėti dauguma lėtinių ligų (pavyzdžiui, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių), kurios taip pat gali lemti žmogaus sveikatos būklės pablogėjimą ar net mirtį.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis šalyje ir toliau didėja, pirmadienį pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.

Tarptautinė bendruomenė žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV) seniai vertina kaip infekciją, kurią galima ir reikia kontroliuoti. Gydymas ir papildomi sprendimai leidžia gerinti užsikrėtusiųjų gyvenimo kokybę, sėkmingai valdyti plitimo tempą ir išvengti paskutinės stadijos — AIDS — sukeliamų mirčių. Nepaisant to, Lietuvoje per paskutinius ketverius metus naujų ŽIV atvejų skaičius itin sparčiai auga ir pernai pirmą kartą pralenkė Estiją.

VUL Santaros klinikose pacientams, kenčiantiems nuo peties skausmų dėl sausgyslių plyšimo, pasiūlyta nauja gydymo galimybė – popetinis balionas.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos reikalų ministerijos (VLK) atkreipia dėmesį, kad 2–7 metų vaikams šeimos gydytojas gali atlikti greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą. Šis leidžia po keleto minučių tiksliai išsiaiškinti, kokios kilmės susirgimas – virusinės ar bakterinės – kamuoja mažąjį pacientą. Toks testas yra svarbus ir gydytojams padeda nuspręsti, ar vaikui būtina skirti antibiotikų, ar galima apsieiti ir be jų.

Gripo epidemiją jau paskelbė 13 iš 60 šalies savivaldybių, trečiadienį pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad gripo sezonu siaučia ne tik gripo ir peršalimo ligų virusai, bet ir virusai, sukeliantys ūmines žarnyno infekcijas, pasireiškiančias pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu. Tokios ligos kartais vadinamos „skrandžio gripu“. Tačiau tai neturi nieko bendro su gripu. Ūmines žarnyno infekcines ligas, kurios pasireiškia staigiu vėmimu ir viduriavimu, kartais karščiavimu, sukelia rotavirusai, astrovirusai, pikornavirusai, adenovirusai ir parvovirusai ir kt.

Pažadame – perskaitę šį interviu, į maistą ir populiarius su juo susijusius mitus pažvelgsite visiškai naujai. Vilniaus universiteto neuromokslininkė Urtė Neniškytė aiškina, kas kaltas, kad jūsų vaikas nevalgus, į šipulius daužo žaliavalgystės teoriją, paaiškina, kas atsakingas dėl glitimo netoleravimo mados, ir aptaria daugybę kitų su maistu susijusių reiškinių, nepaisydama jokių madų ir tendencijų, viską grįsdama tik mokslo žiniomis.

Ypatingas visuomenės dėmesys visada krypsta į klausimus, susijusius su vaikų gerove. 2017 m. gegužės 2 d. pasirašyta finansavimo sutartis dėl naujo Vaiko raidos centro pastato projektavimo ir statybų.  Dabar jau vyksta šių paslaugų viešojo pirkimo procedūros. VUL Santaros klinikos pateikia paaiškinimą dėl priimto sprendimo Vaiko raidos centrą laikinai perkelti į kelias kitas Santaros klinikų patalpas.

Nacionalinis kraujo centras antradienį paskelbė, kad Lietuvos ligoninėse trūksta 0 (I) ir A (II) grupių kraujo.

Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje per kateterį atlikta mitralinio širdies vožtuvo operacija. Pasak medikų, tai leidžia šias procedūras atlikti sunkiems ligoniams, kurių negalima būtų operuoti atveriant krūtinės ląstą.

LRT.lt tekstas

Pamirštame beveik viską, ką sužinome: ką gavome dovanų penktojo gimtadienio proga, kaip atrodė mūsų vaikystės draugai ir kokie buvo paskutiniai draugo žodžiai, kuriuos jis mums pasakė prieš išvykdamas atostogų. Tokio pobūdžio informacija patenka į mūsų trumpalaikę atmintį, o po kelių savaičių, dienų, o kartais net ir sekundžių – paprasčiausiai išnyksta. Apie tai, kas padeda lavinti atmintį ir kaip įsiminti būtent tai, ko reikia, – žurnalisto Joe Whitwello rašinys portalo „The Spectator“ rubrikoje „Health“.

Galvos skausmai kankina dažną. Laimingas tas, kuris randa tikrąją priežastį ir gali jos atsikratyti. Regėjimo gerinimo stovyklų pradininkė Sigita Kriaučiūnienė sako, kad labai dažnai regėjimo sutrikimai ir galvos skausmai yra susiję. Juos sukelia patiriama įtampa, kurios žmogus negali įvardinti sau kaip įtampos, nes ji yra tapusi gyvenimo būdu ir pasislepia įpročiuose.

Gripas ir jo komplikacijos kasmet nusineša daugiau nei milijoną gyvybių. Pernai gripas buvo itin piktas, liga dažniau nei įprasta komplikavosi į pneumoniją ir širdies nepakankamumą. Šaltuoju sezonu padažnėjusios pagyvenusių žmonių mirtys nuo insulto ar miokardo infarkto taip pat siejamos su gripo komplikacijomis, todėl kiekvienas turi būti pasiruošęs atpažinti gripą, jo neplatinti ir efektyviai gydytis.

Šaltinis: LRT.lt

Vaistai nuo skausmo bene populiariausi medikamentai mūsų vaistinėlėse, tačiau skaitydami jų informacinius lapelius žmonės neretai sudvejoja pamatę pavadinimus „steroidinis“, „nesteroidinis“ ar „homeopatinis“. Kyla klausimas – kuo šie vaistai skiriasi?

Matote neryškiai, vaizdai tapo išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką ar matinį stiklą – tai gali būti pirmieji kataraktos ženklai. Kas tai per liga? Kaip ji gydoma? Kada reiktų kreiptis į specialistą?

„Jums gimdos kaklelio vėžys“ – kiekvieną dieną daugiau nei viena statistinė Lietuvos moteris išgirsta tokią diagnozę. „Kai diagnozuoji šią ligą, visuomet susikremti ir būna labai apmaudu, nes nustatyti ir išgydyti ikivėžinius pakitimus, iš kurių ir išsivysto vėžys, nesudėtinga. Tai liga, kuriai galima užbėgti už akių tikrąją šio žodžio prasme. Tik reikia, kad moterys ateitų pas ginekologą,“  – sako Nacionalinio vėžio instituto Konsultacijų poliklinikos vedėja gydytoja ginekologė dr. Daiva Kanopienė.

Vaistų ir kitų farmacijos gaminių kainos Lietuvoje pernai nuosekliai mažėjo, rodo Statistikos departamento pateikti duomenys. Kainų mažėjimas pradėtas fiksuoti tik praėjusiais metais – iki tol vaistai tik brango.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento (NVSC Panevėžio departamentas) specialistai informuoja, kad šaltuoju metų laikotarpiu padidėja rizika užsikrėsti žarnyno jersinioze. Ligą sukeliančios Yersinia genties bakterijos geba daugintis net 2-4 laipsnių temperatūroje, todėl rūsyje ar šaldytuve laikomas maistas gali būti infekcijos šaltiniu.