Dantų pasta, kurioje yra aukso ar deimantų, dantų auksinių ar deimantinių nepadaro, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ tikina gydytoja Rūta Bendinskaitė. Pasak jos, mitas, kad tokios dantų pastos yra geresnės: „Didžioji dalis ingredientų dantų pastoje už eurą bus tie patys.“

Pastaruoju metu vis daugėja atvejų, kai jaunus, darbingus ir net antsvorio neturinčius ištinka staigi mirtis – miokardo infarktas ar insultas, teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja kardiologė Egidija Rinkūnienė. Dažniausia priežastis – genetiškai paveldimas aukštas cholesterolis. Tad jo kiekiu kraujyje būtina susirūpinti kaip galima anksčiau.

Vieni suaugę žmonės turi keturis protinius dantis, kitiems per visą gyvenimą jie taip ir neišdygsta. Vieniems jie dygsta labai skaudžiai ir vėliau sukelia daug problemų, kitiems šie dantys neatneša jokių problemų. Tačiau nenutyla kalbos – rauti juos ar ne?

Savo žiniomis šiuo klausimus pasidalijo gydytoja odontologė med. dr. Eglė Vindašiūtė-Narbutė.

– Kada įprastai protiniai dantys žmonėms ima dygti?

– Kartais būna, kad žmogus išvis neturi protinių dantų užuomazgų, o kartais būna taip, kad žandikaulis yra pakankamai mažas, jie lieka kaule ir jų niekada nesimato. Kartais dėl tam tikrų priežasčių jie pradeda dygti žmonėms, sulaukusiems ir daugiau nei 20 metų. Šiaip protiniai dantys turėtų pradėti dygti pakankamai vėlai – sulaukus 18 metų ar vėliau, tačiau gali būti, kad jie ir niekada nepasirodys.

Vieni suaugę žmonės turi keturis protinius dantis, kitiems per visą gyvenimą jie taip ir neišdygsta. Vieniems jie dygsta labai skaudžiai ir vėliau sukelia daug problemų, kitiems šie dantys neatneša jokių problemų. Tačiau nenutyla kalbos – rauti juos ar ne?

Savo žiniomis šiuo klausimus pasidalijo gydytoja odontologė med. dr. Eglė Vindašiūtė-Narbutė.

Ankstyvi pusryčiai, mokykla, treniruotės, pamokų ruoša – intensyvus ritmas keičia dienos įpročius, pietums lieka vis mažiau laiko. Tiesa, kol vaikas darželyje, tėveliams nerimauti nėra ko, bet auginantys vyresniuosius dažnai susiduria su nemenkais iššūkiais.

Praėjusią savaitę toliau smarkiai daugėjo sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI).

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sausio 14 – 20 dienomis bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 127,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 98,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Manoma, kad kava padeda apsisaugoti nuo Parkinsono ligos. Neseniai atlikto tyrimo metu buvo mėginama išsiaiškinti, kurie junginiai galėtų suteikti šiam gėrimui neuroprotekcinių galių. Tyrimo rezultatai galėtų paskatinti atsirasti naujiems gydymo būdams.

Vien Jungtinėse Amerikos Valstijose per metus 60 tūkstančių žmonių diagnozuojama Parkinsono liga. Pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimas bei nerangumas – pagrindiniai šios ligos simptomai. Tai progresuojanti neurogeneracinė liga, kuriai kol kas nėra jokio gydymo. Šiuolaikiniai gydymo būdai padeda viso labo valdyti simptomus.

Nepaisant miniatiūrinio dydžio, ispaninių šalavijų (liaudyje vadinamų čija) sėklos yra tikras sveikatai naudingų maistinių medžiagų šaltinis. Jose gausu omega-3 riebalų rūgščių, antioksidantų, be to, yra skaidulų, geležies ir kalcio.

Omega-3 riebalų rūgštys padeda palaikyti tinkamą HDL – gerojo cholesterolio lygį – vieną iš širdies priepuolio ir insulto prevencijai priskiriamų veiksnių.

Pienligė vyrams pasireiškia rečiau nei moterims. Vis dėlto tikrai pasitaiko atvejų, kai vyrai susiduria su šia infekcija.

Kas tai?

Pienligė – tai grybelinė infekcija. Simptomai: niežulys, dilgčiojimas, skausmas ties lytiniais organais. Ir nors gali pasirodyti drovu kreiptis į gydytoją, verčiau nedelsti ir išsigydyti, užuot nervinantis dėl nemalonių pojūčių.

Šaltuoju metų laiku, kai padaugėja susirgimų peršalimo ligomis, savo sveikata susirūpiname gerokai labiau. Tačiau kartais šioje srityje persistengiame arba, atvirkščiai, nesiimame reikiamų veiksmų sveikatai apsaugoti, teigiama pranešime spaudai. Egzistuoja nemažai klaidingų įsitikinimų, kuriais žmonės vadovaujasi rūpindamiesi savo ir artimųjų sveikata. Vaistininkai pateikia penkis populiarius su sveikata ir gera savijauta žiemą susijusius mitus, kuriais nederėtų vadovautis, jei norite būti sveiki ir kupini energijos. 

Ne visos kalorijos yra vienodos. Skirtingi maisto produktai organizme įveikia skirtingus medžiagų apykaitos kelius. Jie gali skirtingai paveikti alkį, hormonus ir tai, kaip mes deginame kalorijas. Dvidešimt svorio metimui palankiausių maisto produktų – ir tai pagrįsta mokslu – pristato Independent.co.uk.

Sveikatos reikalų ministras Aurelijus Veryga žada sudaryti galimybę ligoninių vadovams įsteigti valstybines vaistines įstaigose dar šiemet.

Sveikatos reikalų komiteto narys, konservatorius Antanas Matulas „Info TV“ teigia, kad ministras galimybę „papildomai užsidirbti iš vaistų“ dar šiemet ligoninių vadovams pažadėjo gydytojams skirtame renginyje. 

Visi, ne tik gripo, virusai aktyviausi tampa šaltuoju metų laiku. Medikai įspėja ir apie dažnai pamirštamas žarnyno infekcijas, liaudyje vadinamu skrandžio gripu. Kaip juo susergama ir ar įmanoma apsisaugoti, pasakoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja, gydytoja Galina Zagrebnevienė.

Tie vyrai, kurie kompleksuoja dėl retėjančių plaukų, turėtų liautis tai daryti. Pasirodo, nuplikimas yra ir visai geras dalykas. Mokslininkų tyrimai rodo, kad nuplikę vyrai turi daug pranašumų prieš turinčius plaukus. Maža to, ankstyvas plaukų netekimas gali reikšti, kad jums susirgti prostatos vėžiu tikimybė mažesnė.

Naujų metų pradžia tradiciškai tampa ryžto ir pažadų sezonu, kai ne vienas garsiai ar tyliai sau paskelbia nuo šiol jau tikrai besirūpinsiąs savo kūnu. Kineziterapeutas Valdas Tautkus džiaugiasi tokiais žmonių norais, tačiau tikina, kad rūpinantis savo kūnu kartais galima jam tik dar labiau pakenkti.

Rūkymas yra vienas iš blogiausių įpročių, dėl kurio kyla pavojus ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Svarbu prisiminti ir tai, kad rūkantieji kelia pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių, priverstų kvėpuoti tabako dūmais, sveikatai.

Naujausi tyrimai rodo, kad dabartiniai žmonių mitybos įpročiai turi drastiškai keistis, siekiant išvengti katastrofinių padarinių. Mokslininkai kuria dietą, kuri artimiausius dešimtmečius padėtų išsaugoti gamtos išteklius ir sumažinti ligų skaičių.

Neseniai atlikę tyrimus, kurių rezultatai buvo atspausdinti medicinos žurnale „Neurology“, gydytojai pastebėjo įdomų ryšį tarp juosmens apimties ir smegenų dydžio. Pasak tyrėjų, žmonės, ant kurių juosmens yra daugiau riebalų, turi mažesnes smegenis ir mažiau pilkosios smegenų medžiagos.

Visi žino, kad daugelis ligų yra susijusios su emocine būsena, tik kartais pamiršta, kad vaikai streso patiria ne mažiau nei suaugusieji. Deja, tėvai dažnai jų išgyvenimams neskiria reikiamo dėmesio – mano, kad vaikas perdeda arba apskritai greitai viską pamirš. Tačiau baimės ir užgniaužtos emocijos perauga į lėtines ligas, su kuriomis paskui tenka ilgai kovoti, portale b17.ru rašo psichologė Anastasija Ragulina.

Apie skausmus ir nemalonius pojūčius išangės srityje daugeliui nedrąsu kalbėtis net su gydytoju. Todėl žmonės dažniausiai į medikus kreipiasi tiktai tada, kai dėl to rimtai nukenčia gyvenimo kokybė. Dauguma dėl išangės srities problemų besikreipiančių pacientų būna įsitikinę, kad jiems – hemorojus, sako Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos abdominalinis (pilvo) chirurgas gydytojas koloproktologas Donatas Danys.

Valstybės ir savivaldybių gydymo įstaigų vadovai turėtų dirbti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, o jais galėtų būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.

Tokioms įstatymo pataisoms po pateikimo antradienį pritarė Seimas. Už balsavo 46 parlamentarai, prieš buvo 25, 12 susilaikė. Toliau jį nagrinės parlamento komitetai, o į Seimo salę jis turėtų grįžti dar vasarį per pratęstą sesiją.

„Labiausiai širdį stiprina slidinėjimas, plaukimas, gimnastika, tačiau svarbu nepamiršti, kad norint turėti sveiką širdį, svarbu ir fizinis aktyvumas, ir poilsis, tad, pavyzdžiui, maratoninis bėgimas nėra geriausias pasirinkimas, teigia gydytoja kardiologė Rūta Rogalskienė LRT.lt atsiųstame pranešime spaudai. Anot medikės, dažnai savo širdžiai kenkiame patys net nesusimąstydami, o į sveikos gyvensenos rekomendacijas numojame ranka, kol nepasirodo pirmieji ligos simptomai.

Naujų užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejų Lietuvoje pernai nustatyta gerokai mažiau nei užpernai, antradienį pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.

Arterijos – kraujagyslės, tiekiančios deguonies prisotintą kraują kūno audiniams. Kiekviena arterija sudaryta iš raumeninio vamzdelio, kuriame galima išskirti keturis sluoksnius.

Kūno arterijos yra gyvybiškai svarbios mūsų sveikatai. Be nepriekaištingai funkcionuojančios kraujagyslių sistemos kraujas negali būti efektyviai tiekiamas organams. Labai svarbu, kad mūsų gyvenimo būdas nesukeltų kraujagyslių sistemos problemų.

Daug žmonių mėgsta laikytis įvairių detoksikacinių dietų ir kitaip valyti organizmą. Tikima, kad tai padės grįžti prie sveikos mitybos. Nors žmonių noras numalšinti saldėsių ir perdirbtų maistų produktų poreikį tikrai suprantamas, bėda ta, kad įvairios sulčių dietos ir panašūs dalykai skatina dar didesnį alkį, nuovargį ir įkyrias mintis apie maistą.

Tokie organizmo valymai taip pat gali sukelti kitų nepageidaujamų simptomų, tokių kaip vidurių užkietėjimas (dėl ląstelienos stokos) ar vidurių pūtimas (dėl sultyse esančios fruktozės pertekliaus).

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) toliau didėja, per savaitę gripu susirgo dvigubai daugiau žmonių, informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai.

Praėjusią savaitę bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 93,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Savaite anksčiau jis sudarė 69,7 susirgimo 10 tūkst. gyventojų.

Migrena – itin dažna bei sudėtinga liga, nuo kurios visiškai pasveikti neįmanoma. Nors galima išgyventi ilgus laikotarpius be priepuolių, sergantiesiems migrena polinkis juos patirti niekada neišnyksta. Kas provokuoja migreną, kaip ji pasireiškia ir kokiais būdais ši liga yra gydoma – pasakoja Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė Jurgita Vainauskienė.

Net 9 iš 10 lietuvių trūksta vitamino D, kuris mūsų organizmui itin svarbus – taip teigia gydytoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė. Pasak jos, pagal šalyje atliktus mokslinius tyrimus, šio vitamino trūkumo tikimybė dažniausiai svyruoja nuo 40 iki 80 proc., tačiau iš savo medicininės praktikos gydytoja sako, kad realybėje šie skaičiai tikrai didesni.

Ar kaitintis saunoje sveika? Prakaitavimą pirtyse žmonės praktikavo nuo neatmenamų laikų. Dar prieš 3 tūkstančius metų majai Centrinėje Amerikoje pirtyse atlikdavo religines ceremonijas ir gerindavosi sveikatą. Kone kiekviena kultūra naudoja karštį atsipalaidavimui, terapijai ir ritualams: Senovės Romos vonios, pirtys Turkijoje, šiuolaikinės sūkurinės vonios yra tik keli pavyzdžiai.

Medikai praneša, kad šiuo metu gripu ir peršalimu Lietuvoje yra kur kas daugiau sergančiųjų nei pernai ir siaučia pavojingesnis virusas. Ar įmanoma išvengti ligos ir ką daryti susirgus, laidoje DELFI Diena papasakojo Kauno klinikų šeimos gydytoja Jolanta Sauserienė.