Organizmui perėjimas nuo šiltos vasaros prie šalto rudens – didelis stresas. Kas pasikeičia? Kokių problemų gali kilti? Kaip savimi pasirūpinti, kad išsaugotumėte sveikatą?
„Nusiskundimų padaugėja po atostogų, kai žmonės grįžta į darbą. Tuomet užpuola stresas ir žmonės plūsteli į vaistines. Daugumą vargina darbas ir mokslai — stresas kamuoja tiek jaunus, tiek vyresnius. Taip pat, rudenį sumažėja saulės, dėl to pasikeičia hormonų balansas ir žmonės tampa liūdnesni, irzlesni“, - sako vieno „Gintarinės vaistinės“ filialo sostinėje vedėja Joana Griškevičienė.
Įsivaizduokite: valgote daugiau, tačiau nepriaugate svorio ir netgi padailinate kūno linijas. Skamba neįtikėtinai? Tačiau tai įmanoma. Specialistų teigimu, galima pamiršti alinančias dietas, maisto produktų ribojimą ir amžiną „jojo efektą“, o visa paslaptis – skaidulinių medžiagų, kurių gausu daržovėse, vaisiuose, kruopose ir ankštiniuose produktuose, įtraukimas į mitybos racioną.
Bazilikas – prieskoninis augalas, kurio turėtų būti kiekvienuose namuose. Ar žinojote, kad...
Stebuklinga piliulė nesprendžia problemos, apie kurią skausmu signalizuoja mūsų organizmas, atvirkščiai – vaistai nuo skausmo gali pridaryti tik dar daugiau bėdos, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Anot jo, yra keturios dažniausiai naudojamos vaistų nuo skausmo grupės ir dažniausiai žmonės pasirenka ne tuos.
Gydymasis žolelių arbatomis ir užpilais – pats natūraliausias sveikatos gerinimo būdas, galintis išspręsti daugelį nesunkių sveikatos sutrikimų. Vis dėlto iš vaistingųjų augalų gaminami preparatai ar verdamos arbatos gali ne vien tik gydyti – beveik kiekvienas augalinis preparatas veikia gan intensyviai ir turi šalutinį poveikį. Kada verta rinktis homeopatinius, o kada – žolinius preparatus ir kodėl valerijono šaknies negalima vartoti geriantiems antidepresantus?
Sveika gyvensena pastaruoju metu vis labiau yra siejama su tam tikrų maisto produktų atsisakymu, dažniausiai – mėsos, kiaušinių bei pieno. Šiuos produktus pašalinus iš mitybos raciono, juos pakeičia augalinės kilmės produktai. Tokios vegetarizmo bei veganizmo dietos yra siejamos su didesne nauda mūsų organizmui, nes augalinės kilmės produktuose yra itin daug vitaminų bei kitų mikroelementų. Apie vegetarizmą bei veganizmą kalbame su „Antėja laboratorija“ šeimos gydytoja Neringa Sakalauske.
Subjurus orams daugelis ima skųstis šlubuojančia sveikata. Poliklinikose nusidriekia ilgiausios eilės, o savijauta vis prastėja... Nenorite laukti? Štai keletas natūralių antibiotikų.
Kai organizmas kovoja su infekcija, pakyla kūno temperatūra. Norėdami greičiau pasveikti, daugelis griebiasi liaudiškų metodų ir „laiko patikrintų priemonių“, pamiršdami, kad kovoti reikia ne su simptomais, o su jų priežastimi. Štai kodėl patarimai įsisupti į antklodę ir gerai išprakaituoti arba gerti daug karštos arbatos gali pabloginti situaciją. Tad kokios klaidos karščiuojant dažniausios?
Jei dažnai skauda galvą, neskubėkite griebtis tablečių nuo skausmo ir numoti ranka į problemą, guosdami save, kad „galvas juk skauda visiems!“ Gal ir taip, tačiau galvos skausmo priežastys būna įvairios. Pasitaiko rimtų ligų, kurias sunku išgydyti, bet dažniausiai galvos skausmo priežastį nustatyti nebūna sunku. Pastaruosius variantus ir panagrinėkime.
Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) praėjusią savaitę sumažėjo visoje šalyje.
Cheminis elementas selenas ir toliau stebina mokslininkus. Prieš daugiau nei 30 metų buvo įrodyta, kad šis mikroelementas veikia kaip stiprus antioksidantas ir stiprina imuninę sistemą, o dabar mokslininkai iš viso pasaulio atranda vis daugiau naudingųjų šios medžiagos savybių. Ne taip seniai Prancūzijos mokslininkai įrodė, kad selenas gali padėti įveikti diabetą.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), reaguodama į viešoje erdvėje išreikštus nuogąstavimus dėl pacientų perregistravimo pas kitus šeimos gydytojus be jų sutikimo, informuoja, kad nėra jokių naujovių ar pakeitimų, susijusių su pacientų registracija pas šeimos gydytojus. Tad kaip ir iki šiol pacientai gali laisva valia rinktis pas kokį šeimos gydytoją nori gydytis, o poliklinika juos perregistruoti pas kitus specialistus gali tik jiems sutinkant ir pateikus tokį prašymą. 
Mūsų dienomis labiausiai paplitusi šlapimo sistemos infekcinė liga – šlapimo pūslės uždegimas, arba cistitas. Išskiriama lėtinė arba ūminė šios ligos forma. Lėtinės atveju liga vystosi praktiškai be jokių matomų simptomų, kai kuriais atvejais galimi periodiški trumpalaikiai paūmėjimai. Ūmiam uždegimui išsivystyti pakanka ir 1–2 dienų.
Medetkos – augalai, itin dažnai naudojami liaudies medicinoje. Jos pasižymi stipriu baktericidiniu poveikiu, jų antpilu gydomos kepenys ir tulžies pūslė, skydliaukė, gastritas, šlapimo pūslės akmenligė, hipertonija, rachitas, negyjančios žaizdos ir daugelis kitų ligų bei negalavimų.
Nors gripo virusas aplinkoje cirkuliuoja nuolat, iki sezoninio piko, jį ypač lengva supainioti su peršalimo ligomis. Todėl specialistai perspėja gripo sezonui ruoštis iš anksto ir pro pirštus nežiūrėti netgi į pirmuosius simptomus.
Gydytoja gastroenterologė griauna mitus, kad greitas gyvenimo būdas – viena pagrindinių skrandžio opos, arba opaligės, priežasčių. Priešingai nei įprasta manyti, stresas ir netinkama mityba šios lėtinės ir kartotis linkusios ligos nesukelia. Kauno „Kardiolitos“ klinikų Gastroenterologijos centro gydytoja gastroenterologė Edita Jakubauskienė sako, kad ligos pagrindinės priežastys slypi visai kitur – ją sukelia Helicobacter pylori (H. pylori) infekcija ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU - ibuprofeno, diklofenako ir kt.) vartojimas. Lietuvoje skrandžio bakterija yra užsikrėtę apie 50–60 proc. gyventojų, o ją turint tikimybė susirgti opalige išauga iki 15- 20 procentų.
Citrina – naudingas ir daugelio iš mūsų mėgstamas vaisius. Ar žinote, kokiomis savybėmis jis pasižymi?
Judith Campisi, viena iš žymiausių pasaulio biologių, pranešė apie pirmuosius jos sukurto senolitinio preparato – vadinamųjų tablečių nuo senėjimo – bandymų rezultatus. Ir sužlugdė Silicio slėnio verslininkų amžino gyvenimo planus. 
Sinoptikams prognozuojant vis vėstančius orus, kasmet išauga peršalimo ligomis sergančiųjų skaičius. Nors kasmet gydytojai dalijasi patarimais, ko nedaryti peršalus, žmonės į rekomendacijas numoja ranka – eina į darbą sergantys, būna šalia kitų sergančiųjų ir neskiria laiko kokybiškam pasveikimui.
Pokyčius organizme sukelia net ir mintys, todėl diagnozuodami gydytojai turi žinoti ne tik simptomus, bet ir kaip pacientai gyvena ar kokių patirčių yra turėję vaikystėje, portalui LRT.lt sako Amerikos Endobiogeninės medicinos ir integralios fiziologijos draugijos prezidentas, gydytojas Kamyar Hedayat. Jo teigimu, nosies ar blakstienų ilgis, akių spalva ir netgi balsas bei žodžių pasirinkimas apibūdinant sveikatos būklę – svarbi informacija.
Mokslininkų teigimu, siekiant išvengti rizikos motinoms ir kūdikiams, pertrauka tarp gimdymo ir kito pastojimo turėtų būti ne mažesnė negu 12 mėnesių. Tai yra 6 mėnesiais trumpiau negu siūlo Pasaulio sveikatos organizacija – anot jų, ši pertrauka turėtų būti bent 18 mėnesių trukmės. 
Kankinantys odos bėrimai ir pleiskanojimas, sąnarių uždegimai ir kitokie negalavimai, nuolatinis psichologinis diskomfortas. Šiuos ir dar daugelį kitų sunkumų tenka išgyventi sergantiesiems žvyneline. Deja, šiuolaikinis gyvenimo būdas, kai nuolat bėgama, spaudžia terminai, tenka apdoroti milžiniškus informacijos kiekius bei kone kasdien patiriame stresą, ypač palankus žvynelinei pasireikšti. 
Atvėsus orams, padažnėjus lietui ir pučiant stipresniam vėjui besiskundžiančiųjų viršutinių kvėpavimo takų problemomis skaičius auga kartais, gripo epidemija dar laukia savo eilės. Deja, specialistai pastebi, kad bandydami sau padėti žmonės dažnai užsiima savigyda ir daro daugybę klaidų, teigiama LRT.lt atsiųstame pranešime žiniasklaidai. 
Valstybei pradėjus kompensuoti pagalbinio apvaisinimo paslaugas, per pusantrų metų šalyje gimė 237 naujagimiai, pranešė Valstybinė ligonių kasa (VLK).
Sinoptikams prognozuojant vis vėstančius orus, kasmet išauga peršalimo ligomis sergančiųjų skaičius. Nors kasmet gydytojai dalijasi patarimais, ko nedaryti peršalus, žmonės į rekomendacijas numoja ranka – eina į darbą sergantys, būna šalia kitų sergančiųjų ir neskiria laiko kokybiškam pasveikimui. 
Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje nežymiai padidėjo.
Vilniuje gyvenanti Virginija pasakoja, kad maždaug mėnesį jautė nuovargį, sunkumą. Ilgainiui kamuoti pradėjo kosulys bei dusulys. Pablogėjus, paaiškėjo, kad moteris serga sunkia liga, kuri pakeičia gyvenimus. Virginija ir jos gydytoja, VUL Santaros klinikų kardiologė prof. Irena Čelutkienė papasakojo, kokia liga yra širdies nepakankamumas. 
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina apdraustuosius privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), gydomus ligoninėse, neskubėti savo lėšomis įsigyti vaistų, medicinos pagalbos priemonių (MPP). Paciento gydymui būtinus vaistus, MPP turi pirkti pačios įstaigos ir panaudoti juos gydymo metu.
Apsinuodijimas maistu sukelia labai daug problemų. Kad išvengtumėte nemalonių pojūčių ir greičiau atgautumėte jėgas, turėtumėte pakoreguoti savo mitybą ir laikytis kelių taisyklių.
