„Pasirūpinkite savo sveikata. Pasitikrinkite pagal gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio prevencijos programas. Kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Paraginkite pasitikrinti ir artimuosius“ – tokio turinio SMS žinutę balandžio 17–30 dienomis gaus Šiaulių ir Telšių apskričių gyventojai. Taip tęsiamas šių metų vasarį pradėtas vykdyti didelės apimties socialinis projektas „Kylame į kovą su vėžiu“.

Prostatos vėžio susirgimų Lietuvoje kasmet daugėja, tačiau nemokamai prevenciškai pasitikrina tik kas ketvirtas vyras. Pasak specialistų, pernai pagal prostatos vėžio nemokamą prevencinę programą pasitikrino vos 119 tūkstančių iš 440 tūkstančių atitinkamos amžiaus grupės vyrų.

Sveikatos apsaugos ministerijai kelia nerimą tyrimų duomenys, rodantys, kad Lietuvoje pasitaiko nemažai atvejų, kuomet nepagrįstai skiriama ir pernelyg daug vartojama psichotropinių vaistų. Ministerija ragina gydytojus skiriant psichotropinius vaistus atsakingiau vertinti galimą vaistų naudą ir riziką, o kylant abejonėms, pasikonsultuoti su psichikos sveikatos specialistais.

Viena seniausių bendravimo priemonių – popierinis laiškas – yra vienintelė galimybė bendrauti žmonėms, gyvenantiems su transplantuotu organu (recipientams), ir donoro artimiesiems. Artėjant vienai gražiausių pavasario švenčių – Velykoms, Nacionalinis transplantacijos biuras kviečia parašyti laišką tiems, kuriems norisi padėkoti, palinkėti ir pasveikinti.

VUL Santariškių klinikose veikiantis Retų inkstų ligų referencijos centras, vienijantis vaikų ir suaugusiųjų nefrologus, priimtas į Europos referencijos tinklą. Šiam centrui vadovauja prof. Augustina Jankauskienė, Vaikų ligoninės Pediatrijos centro vadovė, gydytoja vaikų nefrologė. Apie Vilniaus gydytojų vaikų nefrologų jau ne vieną dešimtmetį  trunkantį kruopštų mokslinį ir praktinį darbą garsas yra pasiekęs ir kaimynines bei užsienio šalis.

Nieko neskauda? Tai dar nereiškia, jog esate sveiki. Šimtai itin sudėtingų, tarp jų ir vėžinių, susirgimų gali metų metais tūnoti organizme nesukeldami jokių nemalonių pojūčių ir per tą laiką giliai suleisti savo šaknis. Tuomet pavėluotas užleistos ligos gydymas būna itin varginantis, brangus ir ne visada sėkmingas, todėl taip svarbu sveikatą tikrintis profilaktiškai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (toliau – Panevėžio departamentas) primena, kad ruošiantis šv. Velykų stalui, svarbu laikytis asmens ir maisto tvarkymo higienos.

Pernai pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą iš 796 tūkstančių moterų, prisirašiusių prie gydymo įstaigų, pasitikrino vos 119 tūkstančių. Likusios – 677 tūkstančiai – nuo 25 iki 60 metų amžiaus moterų kviečiamos pasitikrinti sveikatą kaip įmanoma greičiau.

Staiga šoktelėjęs termometro stulpelis ir sprogstantys augalų pumpurai – ne vieninteliai pavasario pranašai. Šiltojo sezono pradžią neretam žymi ir netikėtai užklupusi alergija, arba šienligė, kurią sukelia iš augalų pabirusios žiedadulkės. Žiedadulkių sukelta alergija ne tik apriboja kasdienę žmogaus veiklą, blogina gyvenimo kokybę, bet ir dėl gydimo išlaidų bei nedarbingumo smarkiai kerta per kišenę. Pasak Šiaulių universiteto profesorės, biomedicinos mokslų daktarės Ingridos Šaulienės, iki šiol didelė problema – menkas visuomenės informavimas apie šią lėtinę ligą, kadangi, užuot kreipęsis pagalbos į gydytojus, tiesiog prisitaikome prie periodiško negalavimo.

Šiomis dienomis sužydę beržai, alksniai ir lazdynai vieniems yra džiaugsmas ir romantika, kitiems – prasidedantis alergijos košmaras. Bet kokiu atveju į alergiją, net jei jos simptomai tebūtų varvanti nosis, negalima numoti ranka, nes negydoma gali sukelti rimtų komplikacijų, sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Živilė Korsakienė.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos (TLK) direktorius Remigijus Mažeika ir Kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė dalyvavo Respublikinės Šiaulių ligoninės Motinos ir vaiko klinikoje vykusiame įvairių sričių institucijų atstovų susitikime, kuriame buvo sprendžiami pagalbos teikimo vaikams, paimtiems iš šeimos dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, klausimai. Taip pat aptarta, kokių veiksmų esant įtarimams, kad vaikas patiria smurtą artimoje aplinkoje, turėtų imtis vaikų sužeidimus pastebintys mokyklų ir darželių darbuotojai bei sveikatos specialistai.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad balandžio 11-ąją minima sergančiųjų Parkinsono liga diena, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šią ligą ir didinti informuotumą apie ją.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Vilniuje užregistruotas šeiminis virusinio hepatito A (VHA) protrūkis. VHA susirgo trys vienos šeimos asmenys. Pirmasis susirgęs asmuo galėjo užsikrėsti kelionės į Vidurinę Aziją metu. Manoma, kad šeimoje virusas išplito sąlyčio būdu.
 

Kiekvienas žmogus yra iš savo tėvų paveldėtų mutacijų ir vidutiniškai 60 naujų mutacijų mozaika. Tačiau tikrai ne visi pokyčiai genome lemia kurią nors genetinę ligą. Hantingtono liga yra genetinė neurodegeneracinė liga, kurios atsiradimą lemia vieno geno pokytis. Šį geną turime kiekvienas iš mūsų, tačiau serga tik tie, kurie turi pokyčių jame.

Ilgai vyravo įsitikimas, jog onkologinis susirgimas yra paveldima liga. Tačiau pastaruoju metu vis labiau aiškėja pasirinkto gyvenimo būdo ir sunkių ligų ryšys. Šiandien gydytojai įsitikinę, jog nutukimas bei sveikos gyvensenos reikalavimų nepaisymas ne tik lemia širdies ar kitų organų problemas, bet ir gali tapti vėžio priežastimi. O tai itin svarbu išgirsti lietuviams, sunkiomis ligomis sergantiems bene daugiausiai Europoje.

Radviliškio ligoninėje metus, o Kuršėnų ligoninėje – pusę metų vietoj stacionarinių paslaugų vaikams teikiamos dienos stacionaro ir stebėjimo paslaugos. Prireikus rimtesnio gydymo mažieji pacientai iš Radviliškio ir Šiaulių rajonų gydyti vežami į Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko kliniką. Pasiteiravome, ką apie šiuos pasikeitimus mano mažųjų pacientų mamytės.

Minėdamas Pasaulinę sveikatos dieną Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kad Lietuvoje privalomai registruojamos 82 užkrečiamosios ligos. Jos kasmet sudaro iki 20 proc. visų registruotų ligų Lietuvoje. Vaikai ir darbingo amžiaus žmonės serga dažniausiai.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius Remigijus Mažeika Regiono plėtros tarybos posėdyje pateikė palyginamąją ap­skri­ties ra­jo­nų li­go­ni­nių veiklos ata­skai­tą ragindamas savivaldybes racionaliau valdyti ligonines.

2964 – šitiek Vakarų Lietuvos (Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskričių) gyventojų (1930 moterų ir 1034 vyrai) yra pareiškę pritarimą organų donorystei ir pasirašę sutikimą donoro kortelei gauti.

Moterų -- daugiau

Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 2017 metų balandžio 3 dienos duomenimis, Klaipėdos apskrityje pritarimą donorystei yra pareiškę 1927 gyventojai (1260 moterų ir 667 vyrai), Tauragės apskrityje – 413 gyventojų (266 moterys ir 147 vyrai), Telšių apskrityje – 624 gyventojai (404 moterys ir 220 vyrų).

Visuomenės sveikatos specialistai nuolat įspėja apie neigiamą šiukšlių įtaką mus supančiai aplinkai. Gyventojų išmesti vaistai ypač pavojingi žmonių sveikatai – jie yra viena iš dažnai pasitaikančių visų apsinuodijimų priežasčių. Tinkamai nesutvarkant gyventojams nereikalingų vaistų, o tiesiog išmetant juos į šiukšlių dėžes, ne tik teršiama aplinka, bet ir rizikuojama žmonių sveikata ir gyvybe. Todėl, siekdami apsaugoti visuomenės ir aplinkos sveikatą, pasibaigusio galiojimo termino, nereikalingus vaistus turėtume atiduoti vaistinėms, kurios perduotų šias atliekas jas tvarkančioms įmonėms.

„Pasirūpinkite savo sveikata. Pasitikrinkite pagal gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio prevencijos programas. Kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Paraginkite pasitikrinti ir artimuosius. Daugiau www.vlk.lt/prevencija, tel. 8 700 88888“ – tokio turinio SMS žinutę artimiausiu metu gaus Lietuvos gyventojai, kurie yra „Bitė Lietuva“, „Telia“ ir „Tele2“ abonentai bei išankstinio mokėjimo telefono kortelių turėtojai. Taip tęsiamas šių metų vasarį pradėtas vykdyti didelės apimties socialinis projektas „Kylame į kovą su vėžiu“.

Higienos instituto specialistai parengė Streso darbe valdymo standartus, kurie įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali padėti pagerinti darbo sąlygas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento specialistai, dalyvaudami profesinių ligų priežasčių tyrime, neretai sulaukia klausimų apie Telšių apskrities dirbančiųjų sergamumą profesinėmis ligomis bei pagrindines jų priežastis.

Kasmet Lietuvoje apie 450 moterų suserga ir 250 miršta nuo gimdos kaklelio vėžio – tai antra dažniausia po krūties vėžio onkologinė liga tarp 15–54 m. amžiaus moterų. Šios liūdnos statistikos būtų galima išvengti, nes visos 25–60 m. amžiaus moterys turi galimybę nemokamai kas 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ir nustatyti galimas jo užuomazgas pradinėje stadijoje, atlikus PAP tyrimą. Laiku atliktas PAP tyrimas skystojoje terpėje daliai Lietuvos moterų išgelbėtų gyvybę, tačiau vykdant šios ligos prevencijos programą, Lietuvoje patikrinta tik 44 proc. moterų. Pasak ginekologės Žanos Bumbulienės, moterų abejingumas savo kūnui ir edukacijos stoka tampa liūdna mirties nuo vėžio statistika.

Išgyvendami stresą, neretai mėginame jį „suvalgyti“. Tačiau dideli kiekiai, galbūt, gardaus, tačiau nesveiko maisto mums nepadeda. Maistas neturėtų būti pagalbininkas kovoje su liūdesiu ar kitomis emocijomis. Tačiau, jeigu to išvengti nepavyksta, specialistai siūlo rinktis bent jau sveikus ir malonumo hormonų gamybą skatinančius produktus.

Onkologinės ligos diagnozė – psichologinis iššūkis tiek sergančiajam, tiek jo artimiesiems, todėl 30–40 metų amžiaus ligoniai paprastai nuo artimųjų slepia savo diagnozę ir ligos gydymą. Pasak gydytojo chemoterapeuto Leonido Gatijatulino, pacientai tokį savo elgesį paaiškina tuo, kad nori gydytis savarankiškai, nesukeldami jaudulio artimiesiems. Vyresni elgiasi atvirkščiai – ne tik neslepia, bet ir prašo šeimos narių pagalbos tiek gydymosi procese, tiek jam pasibaigus. Tačiau svarbiausia tai, kad kreipiasi nemažai tokių pacientų, kurie apskritai nežino tikslios savo ligos diagnozės ir jos prognozių, tad iki tol jau būna „prisieksperimentavę“ su įvairiais preparatais ir papildomai pakenkę savo sveikatai.

 20 proc. Europos gyventojų pavasarį, sužydėjus augalams, turi gydytis nuo paūmėjusios šienligės (polinozės). Daugiausiai nuo jos kenčia miesto gyventojai, kuriems alergijos simptomus sustiprina oro tarša ir jame sklandančios dyzelinio kuro dalelės – jos sudaro net 90 proc. visų miesto ore esančių svetimkūnių. Medikai įspėja: svarbu ne tik mažinti ligos simptomus ir gydytis, bet ir gerai žinoti mitybos reikalavimus, nes sergant šienlige, suvalgytas obuolys, morka ar kitas, atrodytų, nepavojingas produktas, gali baigtis net mirtimi.

Maisto ir sporto santykis nagrinėjamas nuo antikinių laikų. Viena senovės graikų legenda pasakoja apie Miloną, atletą iš Krotono miesto, - jis kasdien suvalgydavo 10 kg mėsos, 10 kg duonos ir išgerdavo 9 litrus vyno. Nuo antikos laikų mitybos taisyklės pasikeitė – sveikatingumo klubo „Impuls“ treneris, dietistas Lukas Jaliūnas pataria, į ką norintys numesti svorį turėtų atkreipti dėmesį šiandien. 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (toliau – Panevėžio departamentas) informuoja, kad šiais metais Panevėžio regione užregistruotas pirmas leptospirozės atvejis. Šia reta infekcine liga susirgo 52 m. Panevėžio miesto gyventojas. Užsikrėtimo kelio išsiaiškinti nepavyko. Ligonis buvo supažindintas su infekcinių susirgimų profilaktikos taisyklėmis.