Išbraukus kai kuriuos maisto produktus iš savo raciono, galima visam laikui atsikratyti rėmens ir mirtinas pasekmes sukeliančio refliukso, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Jo teigimu, kiek pakoregavus mitybos įpročius, drauge su refliuksu išnyksta ir papildomi kilogramai.

Šiltuoju metų laiku dažniau nei kitu metų laiku dažną žmogų kamuoja sloga, čiaudulys, ašarojančios akys. Paprastai dėl to kaltinami permainingi orai. Tačiau tai gali būti ir sezoninės alergijos, dar vadinamos šienlige, požymiai. Kaip atskirti paprastą slogą nuo alerginės ir ką daryti, jei paaiškėja, kad tai vis tik yra alergija? 

Nauji tyrimai atskleidė, kad dėvint specialius kūno jutiklius, įmanoma anksčiau nustatyti Alzheimerio ligą. Mokslininkų teigimu,  nustačius susirgimą jo pradžioje, atsiranda didesnė galimybė padėti  žmogui, kad liga mažiau pakenktų  atminčiai bei mąstymui.

Prieš leidžiantis į ilgus žygius, pirmiausia derėtų pasirūpinti organizmo ištverme. Pavyzdžiui, kasdien skirti laiko ilgiems pasivaikščiojimams ar triskart per savaitę – bėgiojimui ristele. Tuomet žygio metu keliasdešimt ir daugiau kilometrų per dieną nesukels organizmui šoko. Antra, iš anksto būtina pasirūpinti pėdomis ir kojomis – jei kojos neneša, nepadės ir žygio draugai.

Atėjus vasarai į savo lėkštes dedame vis daugiau šviežių daržovių, kurių per žiemą taip išsiilgome. Žinoma, labai norėtume, kad ir mūsų mažyliai, kuriems linkime paties geriausio, taip pat noriai valgytų šį natūralų vitaminų šaltinį. Deja – jie neretai mieliau renkasi ledus.

Rokiškio rajone vestuvių šventėje dalyvavę keturi žmonės pateko į ligoninę dėl ūmios žarnyno infekcijos.

Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų skyrius antradienį informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamentą apie keturis susijusius ūmios žarnyno infekcijos atvejus.

Nors vasariški orai vilioja mėgautis kiekvienu saulės spinduliu, medikai ragina nepamiršti odos apsaugos priemonių: ultravioletiniai spinduliai gali sukelti sudėtingas, sunkiai gydomas odos ligas.

Sveikatos apsaugos ministerija bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras atkreipia dėmesį, kad, besidžiaugdami saulėtomis šiltomis dienomis, neturėtume pamiršti ir pavojų sveikatai, kuriuos kelia karštis ir saulė. Vienas iš jų kyla tuomet, kai organizmas netenka pernelyg daug vandens. Nors ir sakoma, jog šiluma kaulų nelaužo, primename, kokį pavojų organizmui kelia dehidratacija ir kaip elgtis, kad jos išvengtume.

Vyrų sveikata kur kas trapesnė nei moterų. Moterys iš prigimties yra stipresnės sveikatos, nepriklausomai nuo to, kad jos ir kur kas dažniau lankosi pas gydytojus (daugiau nei 60 proc. visų apsilankymų pas medikus). Tai pirmiausia sietina su stipriosios lyties stereotipu: tikriems vyrams juk nedera kuo nors skųstis ar iš viso turėti problemų, kurių patys negalėtų išspręsti.

Mokslo pažanga pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai eina į priekį – tai, kas anksčiau atrodė sunkiai įsivaizduojama, tampa realybe. Viena iš pažangiausių medicinos vystymosi krypčių – ląstelių terapija – įvairiomis ligomis sergantiems pacientams žada naujas gydymosi galimybes. Apie šios naujovės pritaikomumą ir proveržį medicinoje šį penktadienį kalbėjo Kauno klinikų specialistai ir užsienio šalių universitetų ir universitetinių ligonių lektoriai tarptautinėje hematologijos ir onkologijos konferencijoje „Ląstelinė terapija – naujos gydymo galimybės horizonte“.

Biuruose neretai galima išvysti žmones, dirbančius ne sėdint, o stovint prie specialiai tam pritaikytų stalų. Tokiu būdu paprastai siekiama padidinti protinio darbo produktyvumą ir išvengti su sėdimu darbu siejamo neigiamo poveikio sveikatai – nugaros, raumenų skausmų, sulėtėjusios kraujotakos ir kitų problemų. Vis tik specialistai sako, kad darbas visą laiką stovint taip pat nėra išsigelbėjimas, o tik judėjimas gali padėti sumažinti ilgo darbo prie kompiuterio – sėdint ar stovint – pasekmes, teigiama pranešime spaudai.

Į Sveikatos apsaugos ministerijos planus leisti receptiniais vaistais prekiauti nuotoliniu būdu siūloma atidėti iki 2021 metų gegužės. 

Tokią Farmacijos įstatymo pataisą parengė Sveikatos reikalų komiteto narys „valstietis“ Raimundas Martinėlis. 

Alergija gyvūnams iškelia nemenką iššūkį – kadangi daliai žmonių ji išsivysto jau tik įsigijus katę ar šunį, visi sprendimo keliai atrodo drastiški. Jei įmanoma, alergologai siūlo augintinio atsisakyti, tačiau daugelis su tuo niekuomet nesutiks. Tad kaip susigyventi su dirgikliu, kuris kartu yra ir geriausias draugas? Alergologai tikina, kad pasitelkus ryžtą ir technologijas tai vis tik įmanoma, rašoma pranešime spaudai.

Gyvename ne tik švaros, bet ir alergijos amžiuje, kai alerginė sloga, astma ar atopinis dermatitas plinta kaip epidemija. Mūsų naudojamas muilas yra antibakterinis, siurblys robotas išsiurbia kiekvieną dulkelę iš menkiausio plyšio, o valiklių reklama žada, kad štai ši stebuklingoji priemonė panaikins 99,9 proc. mikrobų.

Nuo liepos 1-osios vaikai bus pradėti nemokamai skiepyti nuo meningokokinės infekcijos, šią vakciną įtraukus į skiepijimų kalendorių.

Skiepijimo B tipo meningokokinės infekcijos vakcina schemą sudarys trys dozės: pirmąją vakcinos dozę gaus dviejų mėnesių kūdikiai, antrąją – keturių mėnesių, trečiąją – 12–15 mėnesių vaikai.

Vasara – laikas, kai galima pamiršti dažnus peršalimus, bet tyko nauji pavojai – padažnėja bakterinių žarnyno infekcijų, kurias sukelia į mūsų organizmą patekusios bakterijos bei jų gaminami toksinai.

Net jei darbe viskas sekasi it iš pypkės, įgyvendiname užsibrėžtus tikslus ir puikiai sutariame su kolegomis, darbo dieną gali aptemdyti nemalonūs organizmo siunčiami signalai. Koncentracijos stoka, mieguistumas ar net įvairūs skausmai – viso to galima išvengti, kad ir koks būtų įtemptas darbas. Tereikia žinoti ir naudoti keletą priemonių, pagerinančių ir savijautą, ir darbo efektyvumą, rašoma pranešime spaudai.

Atšilus orams, ligoninėse smarkiai išaugo populiariausių kraujo grupių poreikis, antradienį pranešė Nacionalinis kraujo centras.

Pulso diagnostika tradiciškai laikoma kinų bei Tibeto medicinos sritimi, nors jos naudą pripažįsta ir oficialiosios medicinos atstovai.

Senovės kinai pagal pulsą iš tiesų diagnozuodavo ligas – ir ne tik: šiuo metodu buvo vertinamas ir žmogaus būdas, ir net nėštumo terminai. Mūsų laikais tam yra pasitelkiami modernesni metodai ir technologijos, tačiau ir iš pulso galima šį tą sužinoti apie savo sveikatą.

Nagų kramtymas – tai dažnas nervingas įprotis, kurį ypatingai paskatina stresinės situacijos. Žinoma, tai nėra higieniška, nes ant rankų kaupiasi daug bakterijų ir mikrobų. Dėl šio įpročio vienas žmogus vos nemirė, pranešė menshealth.com.

Pastaruoju metu ypatingas dėmesys skiriamas mitybai – įvairiems sveikuoliškiems produktams ir jų receptams, o kartu ir diskusijoms apie tai, kas yra sveika ir naudinga, o kas – ne. Šie pokalbiai dažnai verda ne tik socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje, bet ir prie kasdienio stalo, kur, psichiatro Lino Slušnio teigimu, neišvengiama ir konfliktų.

Seimas kol kas nepradės diskusijų, ar nuo 2019 metų uždarose ligoninių ar slaugos namų vaistinėse medikamentų leisti įsigyti ne tik šių įstaigų pacientams, bet ir kitiems gyventojams.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį pristatys elektroninės sveikatos sistemos kūrimo audito rezultatus.

„Vanduo – antras po deguonies!“ – tokiu šūkiu antradienio rytą svečius pasitiko sveikos mitybos specialistė Aistė Švetkauskė, žymius šalies žmones pakvietusi į sveikus pusryčius Vingio parke. Čia didžiausias dėmesys skirtas būtent vandeniui: paneigti mitai, pakartotos senos, tačiau kiek primirštos tiesos ir pristatytos naujausios išmaniosios vandens technologijos. Sveikais pusryčiais ir vandens nauda domėjosi Agnė Kulitaitė, Aistė Kabašinskaitė, Jolanta Leonavičiūtė, treneris Tadas Pocius, stilistai Joringis Šatas ir Viktorija Šaulytė su draugu Juliumi Mocka, tinklaraštininkė Inga Žuolytė bei daugelis kitų.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje toliau mažėja, sergančiųjų skaičius išaugo tik Marijampolės apskrityje.

Kiekvieną dieną pasaulyje atsiranda žmonių, kuriems dėl kažkokių priežasčių prireikia kraujo. Vienas kraujo davimas užtrunka nuo 45 iki 60 minučių ir gali išgelbėti net iki 3 gyvybių.

Lietuvos sveikuolių sąjunga ir socialinio verslo iniciatyva „Kūrybos kampas 360°“ kartu su partneriu KTU Aplinkos inžinerijos institutu nuo gegužės 7 d. kviečia žmones iššūkiui „30 dienų be vienkartinių indų“. Specialiai sukurtoje Facebook grupėje „30 dienų iššūkis“ dalyviai ras informaciją apie vienkartinių indų daromą įtaką žmogaus sveikatai ir aplinkai, taip pat bus supažindinami su alternatyvomis.

Kiekvienuose namuose laikui bėgant susikaupia senų, nebetinkamų naudoti vaistų. Daugelis lengva ranka juos išmeta į šiukšlių kibirą ar išpila į kanalizaciją net nesusimastydami, kad gali labai pakenkti aplinkai, o kartu ir žmonių sveikatai. Kaip rašoma pranešime spaudai, atsižvelgiant į jų rūšį, vaistus ar medicinines priemones derėtų išmesti į specialias tam skirtas vietas arba grąžinti į vaistinę.

Ar manote, kad žinote, kas gali sukelti vėžį? Pavyzdžiui, kiek vėžio rizika susijusi su alkoholio ar genetiškai modifikuotų maisto produktų vartojimu? O kiek – su stresu? Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas rodo, kad žmonės sunkiai atskiria tikruosius vėžio rizikos veiksnius nuo netikrų.

Nuo 2019 metų valdančiųjų ketinama įteisinti nuotolinė prekyba vaistais paralyžiuos elektroninio recepto ir elektroninės sveikatos sistemas, prognozuoja Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos vadovė.