Keliautojas pataria: vasarą ilgų žygių metu svarbu pasirūpinti pėdomis

 

Prieš leidžiantis į ilgus žygius, pirmiausia derėtų pasirūpinti organizmo ištverme. Pavyzdžiui, kasdien skirti laiko ilgiems pasivaikščiojimams ar triskart per savaitę – bėgiojimui ristele. Tuomet žygio metu keliasdešimt ir daugiau kilometrų per dieną nesukels organizmui šoko. Antra, iš anksto būtina pasirūpinti pėdomis ir kojomis – jei kojos neneša, nepadės ir žygio draugai.

Po vestuvių pokylio – žarnyno infekcijos protrūkis

Rokiškio rajone vestuvių šventėje dalyvavę keturi žmonės pateko į ligoninę dėl ūmios žarnyno infekcijos.

Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų skyrius antradienį informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamentą apie keturis susijusius ūmios žarnyno infekcijos atvejus.

Karščių pavojai: kas įspėja apie vandens trūkumą organizme?

 

Sveikatos apsaugos ministerija bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras atkreipia dėmesį, kad, besidžiaugdami saulėtomis šiltomis dienomis, neturėtume pamiršti ir pavojų sveikatai, kuriuos kelia karštis ir saulė. Vienas iš jų kyla tuomet, kai organizmas netenka pernelyg daug vandens. Nors ir sakoma, jog šiluma kaulų nelaužo, primename, kokį pavojų organizmui kelia dehidratacija ir kaip elgtis, kad jos išvengtume.

Septyni šeimos gydytojos patarimai vyrams

Vyrų sveikata kur kas trapesnė nei moterų. Moterys iš prigimties yra stipresnės sveikatos, nepriklausomai nuo to, kad jos ir kur kas dažniau lankosi pas gydytojus (daugiau nei 60 proc. visų apsilankymų pas medikus). Tai pirmiausia sietina su stipriosios lyties stereotipu: tikriems vyrams juk nedera kuo nors skųstis ar iš viso turėti problemų, kurių patys negalėtų išspręsti.

Ląstelių terapija – naujas proveržis medicinoje

 

Mokslo pažanga pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai eina į priekį – tai, kas anksčiau atrodė sunkiai įsivaizduojama, tampa realybe. Viena iš pažangiausių medicinos vystymosi krypčių – ląstelių terapija – įvairiomis ligomis sergantiems pacientams žada naujas gydymosi galimybes. Apie šios naujovės pritaikomumą ir proveržį medicinoje šį penktadienį kalbėjo Kauno klinikų specialistai ir užsienio šalių universitetų ir universitetinių ligonių lektoriai tarptautinėje hematologijos ir onkologijos konferencijoje „Ląstelinė terapija – naujos gydymo galimybės horizonte“.

Nei sėdimas, nei stovimas darbas biure neatstoja fizinio aktyvumo

 

Biuruose neretai galima išvysti žmones, dirbančius ne sėdint, o stovint prie specialiai tam pritaikytų stalų. Tokiu būdu paprastai siekiama padidinti protinio darbo produktyvumą ir išvengti su sėdimu darbu siejamo neigiamo poveikio sveikatai – nugaros, raumenų skausmų, sulėtėjusios kraujotakos ir kitų problemų. Vis tik specialistai sako, kad darbas visą laiką stovint taip pat nėra išsigelbėjimas, o tik judėjimas gali padėti sumažinti ilgo darbo prie kompiuterio – sėdint ar stovint – pasekmes, teigiama pranešime spaudai.

Gydytoja pataria: susigyventi su alergija gyvūnams sudėtinga, bet įmanoma

 

Alergija gyvūnams iškelia nemenką iššūkį – kadangi daliai žmonių ji išsivysto jau tik įsigijus katę ar šunį, visi sprendimo keliai atrodo drastiški. Jei įmanoma, alergologai siūlo augintinio atsisakyti, tačiau daugelis su tuo niekuomet nesutiks. Tad kaip susigyventi su dirgikliu, kuris kartu yra ir geriausias draugas? Alergologai tikina, kad pasitelkus ryžtą ir technologijas tai vis tik įmanoma, rašoma pranešime spaudai.

4 patarimai, kaip visą dieną išlikti darbingiems ir žvaliems

 

Net jei darbe viskas sekasi it iš pypkės, įgyvendiname užsibrėžtus tikslus ir puikiai sutariame su kolegomis, darbo dieną gali aptemdyti nemalonūs organizmo siunčiami signalai. Koncentracijos stoka, mieguistumas ar net įvairūs skausmai – viso to galima išvengti, kad ir koks būtų įtemptas darbas. Tereikia žinoti ir naudoti keletą priemonių, pagerinančių ir savijautą, ir darbo efektyvumą, rašoma pranešime spaudai.

Ką apie žmogaus sveikatą sako širdies pulsas ir kaip jį teisingai pamatuoti namų sąlygomis

 

Pulso diagnostika tradiciškai laikoma kinų bei Tibeto medicinos sritimi, nors jos naudą pripažįsta ir oficialiosios medicinos atstovai.

Senovės kinai pagal pulsą iš tiesų diagnozuodavo ligas – ir ne tik: šiuo metodu buvo vertinamas ir žmogaus būdas, ir net nėštumo terminai. Mūsų laikais tam yra pasitelkiami modernesni metodai ir technologijos, tačiau ir iš pulso galima šį tą sužinoti apie savo sveikatą.

Pusiausvyra tarp sveikos gyvensenos ir racionalaus proto: kaip neperžengti ribų?

 

Pastaruoju metu ypatingas dėmesys skiriamas mitybai – įvairiems sveikuoliškiems produktams ir jų receptams, o kartu ir diskusijoms apie tai, kas yra sveika ir naudinga, o kas – ne. Šie pokalbiai dažnai verda ne tik socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje, bet ir prie kasdienio stalo, kur, psichiatro Lino Slušnio teigimu, neišvengiama ir konfliktų.

Aistė Švetkauskė: kodėl mums svarbus vanduo?

 

„Vanduo – antras po deguonies!“ – tokiu šūkiu antradienio rytą svečius pasitiko sveikos mitybos specialistė Aistė Švetkauskė, žymius šalies žmones pakvietusi į sveikus pusryčius Vingio parke. Čia didžiausias dėmesys skirtas būtent vandeniui: paneigti mitai, pakartotos senos, tačiau kiek primirštos tiesos ir pristatytos naujausios išmaniosios vandens technologijos. Sveikais pusryčiais ir vandens nauda domėjosi Agnė Kulitaitė, Aistė Kabašinskaitė, Jolanta Leonavičiūtė, treneris Tadas Pocius, stilistai Joringis Šatas ir Viktorija Šaulytė su draugu Juliumi Mocka, tinklaraštininkė Inga Žuolytė bei daugelis kitų.

Pokyčiai prasideda nuo savęs. 30 dienų be vienkartinių indų

 

Lietuvos sveikuolių sąjunga ir socialinio verslo iniciatyva „Kūrybos kampas 360°“ kartu su partneriu KTU Aplinkos inžinerijos institutu nuo gegužės 7 d. kviečia žmones iššūkiui „30 dienų be vienkartinių indų“. Specialiai sukurtoje Facebook grupėje „30 dienų iššūkis“ dalyviai ras informaciją apie vienkartinių indų daromą įtaką žmogaus sveikatai ir aplinkai, taip pat bus supažindinami su alternatyvomis.

Pasenę vaistai: į šiukšlinę ar atgal į vaistinę?

 

Kiekvienuose namuose laikui bėgant susikaupia senų, nebetinkamų naudoti vaistų. Daugelis lengva ranka juos išmeta į šiukšlių kibirą ar išpila į kanalizaciją net nesusimastydami, kad gali labai pakenkti aplinkai, o kartu ir žmonių sveikatai. Kaip rašoma pranešime spaudai, atsižvelgiant į jų rūšį, vaistus ar medicinines priemones derėtų išmesti į specialias tam skirtas vietas arba grąžinti į vaistinę.

Powered by BaltiCode