Implantologijos centras: gydykite dantis profesionaliai

 

Kaip ir bet kuri medicinos sritis, taip ir odontologija sparčiai tobulėja ir savo pacientams geba pasiūlyti vis inovatyvesnių gydymo būdų. Nors implantologija Lietuvoje praktikuojama jau ne pirmą dešimtį metų, daliai žmonių implantologijos centras atrodo šiek tiek gąsdinanti ir finansiškai neįkandama gydymo įstaiga. Tad ką reikėtų žinoti apie tokias paslaugas teikiančius centrus?

Per savaitę gripo atvejų sumažėjo dvigubai – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras

Praėjusią savaitę bendras sergamumas peršalimo ligomis liko praktiškai toks pats, kaip ir prieš tai buvusią savaitę, bet sergančiųjų gripu sumažėjo dvigubai, teigia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Jo duomenimis, kovo 4 – 10 dienomis Lietuvoje registruoti 878 gripo atvejai, savaite anksčiau tokių atvejų buvo 1647.

Ekologiškos kosmetikos nauda – ilgalaikė

Šiais laikai žmonės vis labiau atsigręžia į natūralius gydymo bei savo kūno ir sielos puoselėjimo būdus. Kai atrodo, kad medicinos ir kosmetikos pramonės pažanga labai toli – vis labiau sugrįžtama prie to, kad geriausia yra tai, kas natūralu. Daugelis sutinka, kad reikia valgyti tokį maistą ir kasdien naudoti tokius higienai skirtus produktus, kurie yra kuo arčiau gamtos, kadangi tai yra natūralus mūsų pradas.

Manote, kad valgote sveikai?

Ne visada aišku, kurie maisto produktai sveiki, o kurie – ne. Daugelis žemiau išvardintų produktų turi sveikesnes versijas – tiesiog reikia žinoti, ko ieškoti, rašo medicalnewstoday.com.

Štai šeši maisto produktai, kuriuos žmonės linkę laikyti sveikais, bet yra kaip tik priešingai. Taip pat pakalbėsime apie tai, kaip pasirinkti sveikesnius variantus, jeigu jau nenorime jų išbraukti iš savo raciono.

Ir netikėtai susuko... Radikulitas

 

Išvažiavote į sodybą: gaivus, tyras oras, saulė ir maloniai dvelkiantis vėjelis. Šiek tiek pailsėjote, vėliau apibėgote daržus ir nuveikėte kitus “privalomuosius” lauko darbus. Viskas buvo puiku iki to laiko, kai... nugarą pervėrė tiesiog nepakeliamas skausmas. Taip – tai baisusis radikulitas.

Negalima nekreipti dėmesio: kojų mėšlungis

Pasitaiko skausmų, kuriuos didvyriškai kenčiame metų metus, nes tie skausmai atrodo tiesiog nereikšmingi. Juk kartais lengviau pakentėti, nei keliauti pas gydytojus, ypač tuomet, kai net neįsivaizduojame, kokios pasekmės gali būti. Kojų mėšlungis – vienas iš tų simptomų, į kuriuos dažniausiai numojame ranka.

Plaukų šalinimas lazeriu: ar realu atsisveikinti su plaukeliais visam laikui?

 

Ne vietoje augantys plaukeliai - opi problema, kuri kankina didelę dalį moterų. Dažnai ne vietoje išaugę plaukeliai sukelia nepatogumo jausmą, sumažina pasitikėjimą savimi. Anksčiau šiai problemai įveikti buvo pasitelkiamos įvairios priemonės, pradedant plaukelių rovimu ir baigiant jų depiliavimu vašku, tačiau šiandien technologijos siūlo patikimesnius sprendimus. Tai ilgalaikis plaukelių šalinimas lazeriu. „Sapiegos klinikos“ dermatologai dalijasi patarimais, kada vertėtų rinktis tokią procedūrą ir kokio rezultato tikėtis.

 

Kaip pagelbėti išsausėjusioms akims?

 

Kad akis normaliai funkcionuotų, ji privalo būti nuolatos drėkinama. Šią funkciją atlieka ašarų plėvelė, sauganti rageną nuo išdžiuvimo. Jei akys staiga parausta, jas ima perštėti ar atrodo, kad jose pilna smėlio – tai pirmas signalas, kad akis paprasčiausiai išsausėjo.

Organizmo valymas: mitai ir realybė

 

Tam, kad pateisintų priverstinį organizmo valymą, žmonės gali prisigalvoti įvairiausių priežasčių, tačiau specialistai užsiimti detoksikacija namuose nerekomenduoja. Be to, populiarieji žarnyno valymai pridaro daugiau žalos nei naudos – išplauna gerąsias bakterijas, išbalansuoja organų veiklą ir gali sukelti rimtas sveikatos problemas.

Mitai apie mažylių sveikatą, kuriuos privalu pamiršti

 

Tėveliai neretai skundžiasi, kad negali atsiginti patarėjų – patarimais žarstosi visi, kas netingi, pradedant nuo mamos antros eilės pusseserės, baigiant kirpėja. Ir nors dalis šių patarimų gali būti tikrai naudingi, yra tikimybė, jog išgirsite ir įsisenėjusių mitų, kurie, užuot padėję, gali tik pakenkti. Paneigiame populiarius mitus, kuriais dažnai tiki mažylių tėvai.

Šeimos gydytojos konsultacija. Kamuoja ilgalaikė sloga

 

Visą gyvenimą kovoju su sloga... Nepriklausomai nuo metų laiko ji kiekvieną dieną su manimi. Kai peršalu - paūmėja. Buvau pas LOR gydytoją, nosies pertvara tiesi, įtaria alergiją dulkių erkutėms, alergologiniams tyrimams kol kas neturiu lešų. Dažnai čiaudžiu, nepriklausomai nuo aplinkos. Mano galūnės šąla, gal visa tai turi ryšį tarpusavyje? Ką galetumėte patarti? Nepastebėjau, kad kažkas gali turėti įtakos, nes kiekvieną dieną tas pats - nesvarbu, kur būčiau, nesvarbu koks oras, aišku, gal vėsesniais orais labiau sloguoju nei šiltesniais, kai lauke bunu.

Gydytojas V. Urbonas: Glitimo netoleravimas gali atsirasti bet kokiame amžiuje

 

Glitimo netoleravimas – problema, kuri gali varginti ir nuo gimimo, ir atsirasti tik senatvėje. Periodiškai atliekami tyrimai rodo, kad glitimo netoleravimas kasmet vargina vis daugiau žmonių visame pasaulyje, o Amerikoje ši problema fiksuojama net 15 proc. šalies gyventojų. Vieniems tai pasireiškia alergija, padidėjusiu jautrumu glitimo turintiems produktams, kitiems – net liga. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės filialo gastroenterologas doc. Vaidotas Urbonas teigia, kad labai svarbu nuolat klausyti savo organizmo siunčiamų signalų ir kviečių, rugių, miežių atsisakyti tik tada, kai jie turi įtakos gerai savijautai. Kaip reiktų tai pastebėti?

Kaip išvengti rimtų sveikatos problemų, kai tenka daug sėdėti?

 

Iš pirmo žvilgsnio nepavojingas sėdėjimas mokantis ar dirbant gali pridaryti iš tiesų nemažai žalos. Daugelis net nesusimąsto, kokias pasekmes gali atnešti nuolatinis sėdėjimas ir mažas fizinis aktyvumas. Dėl per ilgo sėdėjimo keliamo pavojaus sveikatai neabejojama, o ką daryti, kad jo išvengtume?

Studentai didelę mokslo metų dalį praleidžia sėdėdami – ilgos paskaitos universitetuose ir pasiruošimas namie, sėdint prie kompiuterio. Prie viso to prisideda ir mažas fizinis aktyvumas, kuris tik padidina rimtesnių sveikatos sutrikimų riziką.

Kaukė plaukams: intensyvios priežiūros programa

Kiekvieną dieną mūsų plaukai patiria stresą: džioviname juos džiovintuvu, tiesiname ir garbanojame, rišame veržiančiomis gumytėmis. Saulė ir sūrus vanduo, vėjas, šaltis ir netgi dulkėtas miesto oras – rimti išbandymai mūsų plaukų gerovei. Tam, kad plaukai būtų apsaugoti nuo išorinio poveikio, sudrėkinti, vėl gražūs, naudokitės plaukų kaukėmis.

Magnetų terapijos nauda

Niekam nėra paslaptis, kad vienų ligų gydymas gali nulemti kitų atsiradimą, nes naudojamos priemonės kenkia organams bei sistemoms. Papratai ši taisyklė pirmiausiai taikoma antibiotikams – ilgalaikis jų vartojimas silpnina imunitetą, provokuoja įvairių grybelinių ligų vystymąsi, negatyviai veikia plaukų ir odos būklę... Bet ir kiti preparatai ne ką saugesni.

JAV mokslininkų tyrimai rodo, kad vaistai nuo hipertonijos pablogina smegenų aprūpinimą krauju. Tyrėjų manymu, padidėjęs kraujospūdis liudija, kad nervų sistema yra per daug jaudri. Dirbtinis arterinio kraujospūdžio mažinimas vaistiniais preparatais tik apsunkina problemą, nors galvos skausmas kuriam laikui išties praeina.

Medikai: sergantieji vėjaraupiais ligą platina dar net neatsiradus bėrimams

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad žiemą kyla ne tik gripo ir peršalimo ligų, bet ir vėjaraupių protrūkių. Lietuvoje kasmet serga 13–18 tūkst. gyventojų. Dauguma – lapkričio – gegužės mėnesiais.

Vėjaraupius sukelia Varicella zoster virusas (VZV) Tai ūmi, labai užkrečiama ir epidemiškai plintanti infekcinė liga. Iki 90 proc. žmonių perserga vėjaraupiais. Dažniausiai serga 2-8 metų vaikai. Liga pasireiškia karščiavimu bei pūsleliniu odos ir gleivinės bėrimu. Paprastai vėjaraupiais persergama lengvai ir vaikai pasveiksta nepasireiškus jokioms komplikacijoms. Tačiau suaugusieji linkę sirgti sunkiau bei liga tęsiasi ilgiau nei vaikams. Infekcija ypač pavojinga kūdikiams, nėščiosioms ir asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi.

Sveikata namuose. Gydomės ąžuolo žieve

Ąžuolas – nuo seno gerbiamas medis, tačiau ar žinote, kokiomis gydomosiomis savybėmis jis pasižymi?

Medicinoje paprastai naudojama jaunų šakelių ir ūgliukų žievė, tačiau liaudiškuose receptuose kartais siūloma naudoti ir ant ąžuolo lapų augančius „gumbelius“.

Žievė pasižymi rišamuoju, uždegimus slopinančiu ir pūliavimą stabdančiu poveikiu, todėl ja galima gydyti:

Retos ligos, kuriomis serga 1 iš 2 tūkst. žmonių: ar įmanomas gydymas?

 

Šiandien minima Tarptautinė retų ligų diena, kuri itin reikšminga beveik 36 mln. Europos gyventojų. Nors retos ligos pasižymi nedideliu sergančiųjų skaičiumi, tačiau Lietuvoje jų gydymo situacija yra pakankamai gera – inovatyvus gydymas kartais gali būti prieinamas net tais atvejais, kai liga diagnozuojama vos vienam pacientui šalyje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Labai paprasti būdai, kaip galima išvalyti inkstus

 

Žmonės, nusprendę, kad jiems reikia išsivalyti organizmą, dažniausiai galvoja tik apie žarnyną ar kepenis, tačiau lygiai taip pat svarbu užtikrinti, kad jūsų inkstai būtų švarūs ir veiktų visu pajėgumu, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Švarūs inkstai, anot jo, padidins energiją ir kartu išgydys antinksčius.

Kas pasikeičia netekus dantų?

Žmogus – tai darni visuma, todėl netekus dantų nukenčia ne tik mūsų išvaizda, bet ir visas organizmas apskritai. Apie komplikacijas bei pažangias dantų atkūrimo galimybes pasakoja gydytojas odontologas Edvinas Mileris.

– Kaip manote, dėl kokių priežasčių žmonės delsia atkurti dantis implantais?

– Dažnai delsiama atkurti dantis dėl informacijos stokos. Paprastai, jei žmogus netenka priekinių dantų, į odontologijos kliniką atskuba nedelsiant. O netekus vieno ar keliu šoninių dantų, jų nesimato, todėl žmonės galvoja, kad gali kokybiškai gyventi ir be jų. Toks požiūris yra klaidingas, nes praradus dantis kenčia ne tik estetika, bet ir visas organizmas.

Ką reikia žinoti apie organizmo grūdinimą: nuo ko pradėti, kaip elgtis, kokios yra svarbiausios taisyklės

 

Kūno grūdinimas – vienas iš sveikatos stiprinimo būdų. Reguliarus ir sistemingas pabuvimas šaltesniame, nei įprasta, ore ar kūno apliejimas vėsiu vandeniu daro įtaką imuninei sistemai, medžiagų apykaitai bei psichoemocinei būklei.

Geresnė sveikata ir grūdinimasis didina pasitikėjimą savimi, savigarbą ir atsparumą stresui. Tyrimai rodo, kad sveikesni ir aktyvesni yra žmonės, kurie, būdami vaikai, gyveno sveikai ir buvo fiziškai aktyvūs. Tyrimai rodo teigiamą kasdienio fizinio aktyvumo ir kūno grūdinimo poveikį vaikų mokymosi rezultatams, įsiminimui ir dėmesio sukaupimui, gebėjimui spręsti psichologines problemas, rašoma pranešime spaudai.

Kaip po traumų ar susirgimų atsinaujina smegenys?

 

Technologinė pažanga sukelia naują proveržį ne vienoje mokslo srityje. Ne išimtis ir neuropsichologija. Tokie tyrimų metodai kaip magnetinis rezonansas, kompiuterinė tomografija ar pozitronų emisijos tomografija leidžia pažvelgti į smegenis dar giliau ir ieškoti atsakymų į sudėtingiausius klausimus.

Daugiau nei dvi savaites trunkantis liūdesys – rimtesnių negalavimų ženklas

Užsitęsusios blogos nuotaikos priežastimi gali būti ir depresija, ir skydliaukės sutrikimai, sako „Asmens sveikatos klinikos“ gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Edgaras Čiūras. Dėl to pirmojo susitikimo su pacientais metu, išklausęs jų nusiskundimus dėl ilgesnį laiką besitęsiančios apatijos, blogos nuotaikos, susikaupimo stokos, greičiau ateinančio nuovargio, padidėjusio ar sumažėjusio mieguistumo ar apetito, gydytojas pirmiausia rekomenduoja pasidaryti Nuotaikos tyrimą.

Daugiau nei dvi savaites trunkantis liūdesys – rimtesnių negalavimų ženklas

 

Užsitęsusios blogos nuotaikos priežastimi gali būti ir depresija, ir skydliaukės sutrikimai, sako „Asmens sveikatos klinikos“ gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Edgaras Čiūras. Dėl to pirmojo susitikimo su pacientais metu, išklausęs jų nusiskundimus dėl ilgesnį laiką besitęsiančios apatijos, blogos nuotaikos, susikaupimo stokos, greičiau ateinančio nuovargio, padidėjusio ar sumažėjusio mieguistumo ar apetito, gydytojas pirmiausia rekomenduoja pasidaryti Nuotaikos tyrimą.

Klausiate – atsakome. Ką daryti, kai namuose lieka nenaudojamų vaistų?

 

Vaistinės pačios nustato būdus, kaip surinkti iš gyventojų nebenaudojamus vaistus. Taip LRT RADIJUI sako Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos patarėja Gabrielė Banaitytė. Jos teigimu, vaistams taikomi griežti reikalavimai ir jie negali būti išmetami bet kur.

LRT RADIJO klausytoja pasakoja, kad per radiją išgirdo kalbant, jog nesunaudotus vaistus galima nunešti į vaistinę. Anot jos, vis dėlto dažnai ten būna eilės ir žmonės nebenori laukti tam, kad galėtų atiduoti nepanaudotus medikamentus.

Powered by BaltiCode