Perspėja, prie ko darže odai geriau nesiliesti



Šiltuoju metų laiku vaistines užplūsta alergijomis besiskundžiantys žmonės, bėrimą ar kūną nusėjusias pūsles dažnas painiojantys su per ilgo kaitinimosi saulėje padariniais (nors priežastis gali slypėti aplink augančiuose augaluose, kurie lietingomis dienomis odai neretai tampa dar pavojingesni).

Sodininkytės sezonas prasideda: vaistininkas pataria, kaip išvengti nugaros skausmų

 



Atšilus orams, sodininkams prasideda pats darbymetis. Tačiau reikia nepamiršti, kad malonumą kapstytis darže ir stebėti augantį derlių, gali apkartinti nugaros skausmai. Ilgas buvimas pasilenkus, netaisyklingas sunkių daiktų kėlimas, intensyvus fizinis darbas kitą dieną gali prirakinti ir prie lovos. Vaistininkas Marius Lukštaraupis sako, kad per patį darbymetį nereikėtų pamiršti savo sveikatos. Reguliarios pertraukos, patogi kūno pozicija gali padėti išvengti ar sumažinti nugaros skausmus. Vaistininkas pataria, kaip greičiau atsitiesti, kai nugaros skausmų išvengti nepavyksta.

Vasara – traumų ir sužeidimų metas: ką reikia žinoti?



Nors judėjimas yra būtinas ir teigiamai veikia tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą, neatsargūs dviračių, riedučių, riedlenčių ir paspirtukų vairuotojai sukelia nemažai incidentų, po kurių tenka gydytis traumas ir sužeidimus (o juk net ir nedidelė netinkamai prižiūrima žaizdelė – tai atviri vartai infekcijos sukėlėjams).

Negalite užmigti? Šie būdai padės įveikti nemigą


Neramus, nekokybiškas ar per trumpas miegas gali tapti mažesnio darbingumo, apatijos, agresijos protrūkių ar net ligų priežastimi. Tačiau norint įveikti nemigo naktis, tikrai nebūtina griebtis migdomųjų vaistų. Pirmiausia, reikėtų sureguliuoti miego režimą ir laikytis kokybiško miego taisyklių. Šiuo atveju, net poilsis dieną nėra priešas, jei tik jo ne per daug, rašoma pranešime žiniasklaidai. 

Skaudančios, tinstančios, apsunkusios kojos: ar reikia sunerimti?



  • Skauda kojas, jos apsunkusios arba tinsta? Tai gali būti normalu po stovimo darbo dienos ar intensyvesnio pasivaikščiojimo, tačiau jei skausmas vargina be aiškios priežasties ir dar nuolat kartojasi, būtina pasitikrinti kojų venų būklę. Šiltuoju metų laiku tai ypač aktualu, nes venų ligas dažnai pablogina dar ir prasti kasdieniai įpročiai.

Rozmarinų aliejus visam kūnui


Nuo didžiulio eterių aliejų pasirinkimo gali apsisukti galva. Jie labai naudingi, tik, deja, gana brangūs... Visa laimė, kad jų daug ir nereikia – pakanka vos kelių lašų į kaukes, kremus ar aromatines lempas. Vienas iš labiausiai vertinamų – rozmarinų eterinis aliejus.

Kaip vasarą užkirsti kelią odos senėjimui?


Šilta vasara – poilsio metas mūsų kūnui, bet ne odai: ją kasdien veikia intensyvūs saulės spinduliai, aplinkos dulkės, stresas... Nors odos senėjimas, atrodytų, natūralus procesas, tačiau per anksti pasireiškę senstančios odos požymiai gali išgąsdinti ir sukelti ir psichologinių barjerų. Gera žinia tai, kad pristabdyti odos pokyčius vis dėlto galima – tereikia susirūpinti laiku ir atkreipti dėmesį ne tik į pirmąsias raukšles.

Agurkai: ir atgaiva, ir nauda organizmui



Šiltuoju metų laiku ant stalo atsiranda daug įvairiausių daržo gėrybių: kiekvienas turi iš ko pasirinkti – ir pagal spalvą, ir pagal skonį, ir pagal naudingąsias savybes. Tačiau viena daržovė jau daug metų neužleidžia lyderių pozicijų. Anot mitybos specialistų, trumpavaisiai agurkai – tiesiog idealus pasirinkimas.

Specialistų patarimai: į ką būtina atkreipti dėmesį renkantis miltus



Šių metų laiku karaliaujančias uogas ir kitas daržo gėrybes sočiai valgome šviežias, tačiau, kai jų atsargų pripildome ir ateičiai, į pagalbą pasitelkiame kepinius. Juk šviežiomis uogomis, vaisiais ar daržovėmis galima įdaryti blynus, kepti pyragus, dėti ant picos ar integruoti į kitus patiekalus. Tiesa, neatsiejamas kepinių komponentas – miltai – gali tapti tikru iššūkiu. Pastarųjų asortimentas parduotuvių lentynose – ypač platus, todėl išsirinkti tinkamiausius ir maistingiausius nėra taip paprasta, rašoma pranešime žiniasklaidai. 

4 žingsniai sveikesnei širdžiai ir ilgesniam gyvenimui

 

Ar žinojote, kad riziką susirgti ir mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) net 10 kartų gali sumažinti pats žmogus? Gydytojų patarimai, kokius organizmo rodiklius stebėti ir kokių pagrindinių gyvensenos taisyklių laikytis – tokie paprasti, kad vangiai besikeičianti mirtingumo nuo ŠKL statistika išties stebina.

Odos ligų gydytoja: kartais vaikams gali nukristi visi dvidešimt nagučių

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų odos ligų gydytoja Inga Kisielienė sako, jog atlikti ilgalaikio lakavimo procedūrą reikėtų tik pas profesionalias manikiūrininkes – tinkamai nesterilizavus įrankių galima užkrėsti klientę tiek bakterine, tiek grybeline odos infekcija. Jos teigimu, nagų problemų gali kilti ir vaikams, o kartais mažiesiems gali nukristi net visi 20 nagučių.

Mankšta namuose: trys paprasti pratimai padės sustiprinti kojų ir pilvo raumenims

Vieni vasaros sezonui savo kūną pradeda ruošti iš anksto, o kiti – tuo susirūpina paskutinėmis minutėmis. „Greitų rezultatų tikėtis nereikėtų, nes visada reikia įdėti pastangų“, – sako sporto treneris Dominykas Rukšėnas.

Sportui ne visada reikalinga sporto salė, tam tikrus pratimus galima atlikti ir namuose. Sporto treneris D. Rukšėnas apsilankęs LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ parodė keletą pratimų, kurie moterims ir merginoms padės sustangrinti kojų raumenis ir pilvo presą. Jo tikinimu, geriau pratimų imtis pavalgius, o ne tuščiu skrandžiu.

Klausiate – atsakome. Kada galima gauti kompensaciją už korekcinius akinius?

Lietuvoje net pusė milijono gyventojų turi regėjimo sutrikimų, dėl kurių reikia nešioti akinius. Kai kada įsigyjant korekcinius akinius galima gauti nedidelę dalinę kompensaciją iš valstybės, svarbu atitikti reikalavimus, LRT RADIJUI sako Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė.

LRT RADIJO klausytoja domisi, ar perkant korekcinius akinius, kaip ir perkant klausos aparatą, galima gauti kompensaciją.

Skiepų nuo melanomos nėra: deginimasis didina odos vėžio atsiradimo riziką

 

Nepaisant gausybės prevencinių kampanijų, odos vėžio ir melanomos susirgimų nemažėja. Medikai primena, kad skiepų nuo šios ligos nėra – organizmo apsauga turime rūpintis patys, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Tyrimai rodo, jog 88 proc. žmonių supranta, kad deginimasis didina odos vėžio atsiradimo riziką, bet tik 18 proc. visada saugosi nuo saulės.

Jei kankina nemiga: ar tikrai padeda šiltas pienas ir arbata?

Vis daugiau žmonių kenčia nuo nemigos, o kad nereikėtų ilgai spoksoti į lubas, tikisi, jog užmigti padės stiklinė šilto pieno ar raminančiu poveikiu pasižyminti arbata, tačiau ar tikrai tai veikia?

Esame pelėdos ar vyturiai? Mokslininkai sako, kad tai nėra vien tik linksmi apibūdinimai. Tyrimai rodo, kad dažniausiai vadinantieji save vyturiai dažniausiai papusryčiauja per maždaug pusvalandį ar valandą nuo tada, kai atsibunda. Tuo tarpu pelėdos yra linkusios nevalgyti pusryčių ir mieliau mėgaujasi sočiais naktipiečiais. Būtent tai ir lemia mūsų miego tipą.

Pernelyg gausus prakaitavimas: kada reikėtų sunerimti?

Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Indrė Sakalauskaitė sako, kad prakaitavimas yra normali organizmo funkcija, kuri padeda kūnui neperkaisti. Tačiau padidintas prakaitavimas be jokios aiškios priežasties yra laikomas liga, vadinama hiperhidroze.

Mūsų odoje yra apie 3–4 milijonai prakaito liaukų, kurios išsidėsčiusios įvairiose kūno vietose. Tačiau didžiausia jų koncentracija yra galvos odos, pažastų, delnų ir padų srityse.

Kaip dieną be dietų paversti gyvenimu be dietų?

Gegužės 6-ąją pasaulyje minima Tarptautinė diena be dietų. Tai anaiptol nereiškia, jog dietų turėtume atsisakyti vieną dieną metuose – ši diena skirta susimąstyti ir suprasti dietų problematiką, tykančius pavojus bei pakeisti jas kasdieniais sveikos mitybos įpročiais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Smarkiai sumažėjo sergančiųjų peršalimo ligomis

 

Praėjusią savaitę smarkiai sumažėjo sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI).

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) pirmadienį paskelbtais duomenimis, balandžio 22–28 dienomis bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 38,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Prieš savaitę jis siekė 55,7 atvejo.

Powered by BaltiCode